Nedažnai pamatysi, kaip per Šarūno Jasikevičiaus minutės pertraukėlę į ratą susibūrę žaidėjai šaukia ir šoka pergalės šokį.

Būtent taip atrodė Lietuvos čempionų atsarginių suolas likus 7 sekundėms iki reguliaraus sezono pabaigos.

Madrido „Real“ tuo metu jau buvo pirmą kartą modernios Eurolygos istorijoje palaužtas jų pačių tvirtovėje, o vienintelė Š. Jasikevičiaus komandai perteikta informacija galbūt buvo apie Milano „Olimpia“ pralaimėjimą Stambulo „Anadolu Efes“ ekipai – žinia, kad kelias į atkrintamąsias varžybas laisvas.

Galbūt, nes po rezultatu 93:86 rungtynių nei treneris, nei krepšininkai neatskleidė, apie ką kalbėjosi tuo metu.

Net keista, jog „Žalgirio“ rūbinė „Wizink Center“ arenoje buvo neproporcingai rami palyginus su ką tik užbaigta misija, kokios paprastai pavyksta nebent Holivudo filmuose. Paskutines šešerias rungtynes iš eilės laimėję kauniečiai šovė iš 13-os vietos į 8-ą.

Tai pastebėjo ir A. Milaknis.

„Anksčiau gal džiaugdavomės labiau. Bet dar pasidžiaugsime“, – šventinio stalo Madride laukė 7 taškus į „Real“ krepšį įmetęs gynėjas.

Gal žalgiriečiams trūko P. Jankūno, kuriam pirmiausia siuntė linkėjimus A. Milaknis ir jo rūbinės kaimynas A. Kavaliauskas. Pastarasis neabejojo, kad nepraėjus nė 10 minučių po mačo pabaigos jo telefone jau laukė iš Kauno atskriejusi traumas besigydančio kapitono žinutė.

„Turbūt pilnas telefonas sveikinimų, pilna draugų. Kažkaip viduryje sezono nė vieno draugo neturėjau. Bet kai tik pergalės, tai baisu net telefoną paimti“, – čia įsiterpė A. Milaknis.

Artūras Milaknis
Foto: DELFI / Mindaugas Augustis

Snaiperis stebėjosi „Žalgiriui“ nusišypsojusia sėkme ir tai siejo su A. Kavaliausku.

„Per daugybę metų „Žalgiriui“ niekada nesisekdavo – net įsivaizduoti nebuvo galima, kad kažkas kitas už mus nudirbtų mūsų darbą. Atsisuko fortūna, kai atėjo Antanas“, – neabejojo A. Milaknis.

Vis dėlto laimingiausiu žmogumi „Žalgirio“ rūbinėje jis nedvejodamas įvardino save.

„Kuo laimingesnis būni, tuo ilgiau gyvensi. Tikiuosi gyventi ilgai ir laimingai“, – šypsojosi krepšininkas.

O surimtėjęs A. Milaknis vylėsi „ilgos ir laimingos“ sezono atomazgos ir Eurolygoje, kurioje dabar laukia ketvirtfinalio serija su reguliaraus sezono nugalėtoja Stambulo „Fenerbahče“.

„Kai „apsiramino“ tos traumos, nusistovėjo komandos sudėtis, visi suprato, dėl ko yra komandoje ir ką turi joje veikti, žaidimas pasidarė visai kitoks, emocijos – kitokios. Pradėjome skinti pergales. Džiugu pasiekti aštuonetą, kuris neseniai buvo taip toli, kad daug kas nebetikėjo.

Kokie dar liko rezervai? Na, neatsimenu, kad Šarūnas (Jasikevičius – Krepšinis.lt) kada nors būtų sakęs, jog jau viskas, lubos, daugiau niekur nebegalime pasitempti. Net neabejoju, kad potencialo dar turime.

Visų pirma, trūksta mūsų kapitono. Gal jis sugrįš atkrintamosioms varžyboms. O ten jau, žinote, vienas varžovas, bus galima nuodugniau pasiruošti. Visko gali būti, tikrai nepasiduosime“, – kalbėjo A. Milaknis.