Prieš dvi savaites, atrodytų, neperlipamą iššūkį – iškovoti 6 pergales iš eilės – prieš savo akis išvydę žalgiriečiai trečdalį užduoties jau įvykdė: laimėjo pirmus du mačus ir toliau kabarojasi į viršų – nors šansai patekti į Eurolygos atkrintamųjų vakarėlį nėra dideli, šiokia tokia viltis vis dar rusena.
Per pastarąsias tris dvikovas bent po 10 tritaškių pataikantys ir po beveik 90 taškų renkantys „Žalgirio“ krepšininkai tarsi pakeitė savo veidą: komandos žaidimas tapo greitas, rezultatyvus ir, kiek tai įmanoma vadovaujant Šarūnui Jasikevičiui, laisvas.
Ar ne per vėlai? Ar tikrai likę „Žalgirio“ šansai kabintis į aštuonetą yra juokingi? Ir kurie žalgiriečiai stebina labiausiai? Pokalbis apie tai – DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su buvusiu krepšininku Egidijumi Mikalajūnu ir komentatoriumi Vaidu Čeponiu.
– Egidijau, pats buvote sunkus kraštas: ar patiko jums Edgaro Ulanovo ir Aarono White'o gynyba prieš Miuncheno „Bayern“ žvaigždę Derricką Williamsą, 2011 m. NBA naujokų biržoje pašauktą aukščiau už Joną Valančiūną?
– Manau, kad jie puikiai susitvarkė ir uždengė jį. Tokios grėsmės kaip pirmose rungtynėse jis nebekėlė ir liko tik su 10 taškų. Labai džiugu, kad žalgiriečiai jį sustabdė, nes tai – labai universalus žaidėjas, toks, kokie ir reikalingi šiuolaikiniame krepšinyje.
– Brandonas Daviesas 16 taškų per pirmą pusę ir nė taško per antrą. Kaip tai paaiškinti?
– Jei jis po 16 taškų per du kėlinius pelnytų kiekvienose rungtynėse, turbūt kiltų aukščiau Eurolygos (šypsosi). Kitas dalykas – manau, kad per didžiają pertrauką varžovų treneris tikrai davė velnių savo komandai, akcentavo, kaip išspręsti B. Davieso problemą, ir pakeitė gynybos būdą: dvigubino, nedavė jam priimti kamuolio.
– „Žalgiris“ per paskutinius tris mačus – su „Gran Canaria“, „Rytu“ ir „Bayern“ – pataikė bent po 10 tritaškių ir rinko beveik po 90 taškų. Iš kur toks atgimimas puolime?
– Vienareikšmiškai tai yra Šarūno nuopelnas, jis – šio būrio generolas. Nuo jo priklauso strategija, su kuria žaidžiama. Žalgiriečiai gerai pataiko. Gal kažkiek krūvis jiems sumažintas ir žaidėjai treniruotėse koncentruojasi daugiausiai į metimus.
– Vaidai, ar sutiktum, kad „Žalgiris“ dabar žaidžia savo geriausią krepšinį šį sezoną, nors dar tikrai ne visi žaidėjai yra išsigydę traumas?
– Taip, tik vienas aspektas yra, jį reikia kažkaip švelniau pasakyti, kad nesupyktų kai kurie žaidėjai. Pastebėjote, kad „Žalgiris“ žaidžia greičiau ir intensyviau, kai nėra Pauliaus Jankūno ir Antano Kavaliausko? Aišku, P. Jankūnas yra Eurolygos legenda, aukščiausio lygio žaidėjas, bet galima tik spėlioti, ar jis bus dar kada nors toks kaip prieš porą metų. Dabar jis po traumų ir jo, kaip krepšininko, amžius jau gana solidus.
Jis vis dar gali būti naudingas, nes gerai žaidžia nugara į krepšį, bet tai kartais lėtina patį komandos žaidimą ir gindamiesi kai kurie varžovai gali atsikvėpti. Čia – ne kritika, tik toks pastebėjimas. Aš tikiu, kad jis dar atsigaus ir mes pamatysime jį šviežią bei energingą.
– Marius Grigonis greitai tapo vienu „Žalgirio“ lyderių ir tai pripažįsta net pats Šaras. Egidijau, ar tai galima laikyti šiokia tokia šio sezono staigmena?
– Lietuvių žaidėjai turi gerą krepšinio IQ ir jie greičiau atsiskleidžia pas Šarą. Kiek iš šalies žinau Marių, jis visą laiką pasižymėjo kovingu charakteriu, tuo, kad niekam nenusileidžia nė pėdos ir būna prilipęs prie savo varžovo. Kas dar nuostabu – tai, į ką vystosi Marius: tikrai į kuriantį žaidėją. Jis vienas iš tų šviesulių, kuris drasko gynybą savo prasiveržimais, geru aikštės matymu ir taikliais metimais.
– Dar vienas dalykas M. Grigonio žaidime, kurį dar ne visi įvertina – tai jo aktoriniai gabumai ir varžovų provokavimas. Tai turbūt irgi gera savybė, kai tu bandai išpešti naudos savo komandai kiekvienoje situacijoje?
– Su šitais savo sugebėjimais jis išvedė iš pusiausvyros Petterį Koponeną, kuris pirmoje pusėje užsidirbo techninę ir sėdėjo ant suoliuko. O išmušti iš vėžių snaiperį, kuris savo pirmus taškus įmetė tik ketvirtame kėlinyje, yra geras rezultatas.
– Vaidai, ar tau patinka ši M. Grigonio savybė?
– Taip, jis yra įžūlus žaidėjas sveikąja prasme ir turi nemažai aktorinių sugebėjimų. Gal kai baigs karjerą, jį išvysime Kauno dramos ar muzikiniame teatre. Šiuo požiūru Marius kažkiek panašus į Arvydą Macijauską. Šaunuolis M. Grigonis, teisingai viską daro, kad ginasi tiek pražangos riba ir erzina varžovus, nes teisėjai visko neužfiksuos.
– Vis solidžiau atrodo ir Thomas Walkupas. Ar Šaras baigia nulipdyti iš jo tikrą įžaidėją?
– Manyčiau, kad ta linkme einama. Jis turi gerą kūną, ūgį, norą, gerus pagrindus, gal nėra superstaigus, bet labai daug dirba. Iš tokių žmonių galima lipdyti.
– Vaidai, Leo Westermannas, atrodo, nebegali nepataikyti iš toli. Net ir jo bomba per visą aikštę tik per plauką neįkrito į skylę. Kaip prancūzui pavyko taip patobulėti ir pagerinti savo metimą?
– Manau, kad tai – papildomų treniruočių rezultatas. Kadangi jį visą karjerą kankina traumos, jis treniruotėse, kai dar negali bėgioti, mėto į krepšį po kelis šimtus metimų – kaip kažkada Valdemaras Chomičius ar Draženas Petrovičius. Bet tai stebina ir yra labai retas atvejis, kad būdamas tokio amžiaus žaidėjas dar gali taip radikaliai pagerinti tritaškių pataikymą, nors, kita vertus, jo ta metimo technika ir nėra prasta. Matyt, pasitikėjimo trūko.
– „Bayern“ treneris Dejanas Radonjičius spaudos konferencijoje ironiškai nusišypsojo, kai buvo paklaustas, kaip vertina likusius „Žalgirio“ šansus patekti į atrintamąsias. Egidijau, ar jie jums irgi atrodo juokingai?
– Ne, iš šito reikalo niekas nesijuokia. Tokia realybė, kad „Žalgiriui“ norint patekti toliau, reikia laimėti viską ir laukti kitų suklupimo. Tos likusios ketverios rungtynės – iššūkis Kauno komandai. O į D. Radonjičiaus reakciją absoliučiai nereikia kreipti dėmesio, tai palikime jiems.
– Vaidai, kai kalbėjomės prieš porą savaičių, „Žalgirio“ misija iš tiesų atrodė beveik neįmanoma, nes tuomet reikėjo pasiekti 6 pergales iš eilės. Bet trečdalį tos misijos žalgiriečiai, akivaizdžiai pagerinę savo žaidimą, jau įgyvendino. Kaip dabar vertini kauniečių šansus?
– Jiems padėtų didžiulis stebuklas: laimėjus visas rungtynes dar daug kas priklausytų ir nuo kitų rezultatų, o prieš daug komandų, taikančių į aštuntuką, „Žalgiris“ turi neigiamą tarpusavio balansą. Bet dabar, kai yra ant tokios bangos, gali juos ir pasivyti. Aš dar pažiūrėjau, kad labai stiprūs varžovai liko Milano „Olimpia Armani“ klubui, todėl neatmetu galimybės, kad jie gali pralaimėti visus keturis mačus. Aišku, čia būrimas iš kavos tirščių: jeigu būtų Kalėdos, stebuklų metas, tada „Žalgiriui“ būtų lengviau, bet kadangi dabar beveik Velykos, tai bus kiek sunkiau (juokiasi).
* * *
Dabar „Žalgirio“ laukia labai svarbi dviguba Eurolygos savaitė: trečiadienį svečiuose su Tel Avivo „Maccabi“ ir penktadienį namuose su autsaidere Stambulo „Daruššafaka“.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
Turnyro lentelė po 26 turų
