Įpusėjus lemiamam ketvirčiui 9 taškų Kauno „Žalgirio“ persvarą staiga ėmė trupinti kroatiška patranka: iki tol daugiau žalos nei naudos šeimininkams nešęs Rokas Stipčevičius vieną po kito suvertė tris tritaškius ir per paskutines 11 rungtynių minučių pelnė visus 13 savo taškų.
Įvykiai aikštėje staiga pakrypo taip netikėtai, kad nereikia pernelyg stebėtis klaida, padaryta graviruojant naujųjų čempionų pavadinimą ant taurės.
„Žalgiris“ nežaidė gerai, nors ir to pakako, kad aplinkkeliu keliautų į pergalę. Bet santūri procesija ūmai virto patrakusiomis lenktynėmis.
Po nesėkmės 67:70 Šarūnas Jasikevičius teigė, jog „Rytui“ dažnai šypsojosi laimė. Jos pritrūko Leo Westermannas, kurio trys baudų metimai likus žaisti 5 sek. dar galėjo atmušti vilniečių proveržį ir perkelti iš naujo užsimezgusią kovą į pratęsimą. Bet prancūzas pataikė tik pirmus du.
„Kamuolys keturis kartus apsisuko lanke ir tada iškrito iš jo. Tiesiog krepšinyje yra sėkmės elementas, ir tai – dar viena priežastis, dėl kurios verta mylėti šį sportą“, – filosofiškai nusiteikęs po mačo buvo „Žalgirio“ įžaidėjas.
Vis dėlto jis irgi graužė save – tik ne dėl pramesto lemiamo baudos metimo, o dėl kitoje aikštės pusėje nesugaudyto R. Stipčevičiaus.
„Nenoriu slėptis už kitų, mano asmeninė atsakomybė dėl šio pralaimėjimo – didelė. Tikrai nežaidžiau gerai paskutinėmis minutėmis. Bet buvo ir daug komandinio žaidimo klaidų.
Krepšinį reikia žaisti 40, o ne 37 minutes. Per paskutines tris minutes ėmėme daryti klaidas ginantis ir puolant, kurių išvengėme iki tol. „Rytas“ taip pat pataikė sudėtingų metimų. R. Stipčevičius – geras snaiperis, gal jam šiek tiek pasisekė, nesu tikras. Be to, užtvaros, po kurių jis atsipalaidavo nuo gynybos, šiek tiek judėdavo, bet teisėjai tai toleravo“, – kalbėjo L. Westermannas, finale pelnęs 11 taškų, atlikęs 5 rezultatyvius perdavimus ir atkovojęs 4 kamuolius.
Tuo metu kitas „Žalgirio“ gynėjas Artūras Milaknis buvo įsitikinęs, jog kauniečiai pametė pergalę, kurią jau beveik turėjo savo kišenėje.
„Gaila, kad išleidome iš rankų gerą galimybę. Praradome koncentraciją, nepabaigėme darbo. Manau, tikrai užtikrintai kontroliavome rungtynes, galbūt pritrūko paskutinio smūgio, kad pribaigtume varžovus ir ramiai užbaigtume rungtynes. Turėtume išmokti sutvarkyti reikalus anksčiau laiko.
Vietoje to viskas nuėjo ne pagal planą, paleidome R. Stipčevičių, ginantis buvo blogos „pagalbos“, pražangos. Tuomet varžovai greitame puolime pagavo gerą bangą ir grįžo į kovą“, – analizavo 10 taškų pelnęs snaiperis.
Finalo didvyriu tapo R. Stipčevičius, bet kroato metimai būtų pavėluoti, jei ne atkaklus A. Parachovskio pasipriešinimas „Žalgirio“ priekinei linijai abiejose baudos aikštelėse.
Įspūdingą bloką Brandonui Daviesui „padovanojęs“ baltarusis iš viso surinko 14 taškų, 11 atkovotų kamuolių ir 21 naudingumo balą – daugiausiai tarp abiejų komandų žaidėjų.
A. Milaknio, kuris su A. Parachovskiu 2015-2016 metais kartu atstovavo Kazanės „Uniks“ (Rusija) klubui, manymu, viduryje sezono vidurio puolėją pasikvietęs Dainius Adomaitis gavo ginklą, kurio „Rytui“ trūko anksčiau.
„Teko su juo žaisti, žinau, kad Artiomas – geras žmogus ir geras krepšininkas, turi labai teisingą požiūrį į savo darbą. Į „Ryto“ schemas jis įsipaišė labai gerai, ištraukė kelias rungtynes, įgavo pasitikėjimo. Sunku prieš tokį didelį žaidėją rungtyniauti, faktas, kad vilniečiams jis labai padėjo“, – svarstė žalgirietis.
Primename, kad praėjusiais metais Klaipėdoje vykusiame Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finale „Žalgiris“ pranoko „Rytą“ 81:62.
Vilniaus klubas taurę pastarąjį sykį laimėjo 2016-aisiais, ir iki sekmadienio tai buvo paskutinis jo pelnytas trofėjus.
