Ketvirtadienį Lietuvos čempionai beviltiškai pralaimėjo tik vieną kėlinį, tačiau panašių atkarpų per pastarąjį mėnesį buvo per daug, kad būtų galima užmerkti akis.
Iš 7-erių rungtynių laimėtos vos vienos, o paskutinė nesėkmė rezultatu 64:74 Mityščiuose parodė, kad prieš tai demonstruoti atsigavimo ženklai buvo apgaulingi.
„Chimki“ ekipai, dar treniruojamai Georgo Bartzoko, „Žalgiris“ pralaimėjo ir Kaune, bet tąkart pasakota visai kita istorija, paženklinta kova iki paskutinės sekundės ir brangiausiu Eurolygos krepšininku vadinamo Aleksejaus Švedo metimų spiečiumi.
Ketvirtadienį nebuvo nei vieno, nei kito.
Lapkritį B. Daviesas pagerino visų laikų „Žalgirio“ rekordą Eurolygoje, vienas pats sumesdamas 15 baudų metimų. Mityščiuose fiksuotas kitoks visos Eurolygos sezono rekordas – kauniečiams išrašyti 9 blokai.
Daugiausiai pražangų išprovokuojanti turnyro komanda, žaisdama su dažniausiai taisykles pažeidžiančia ekipa, atliko dvigubai mažiau baudų metimų (11) nei įprasta. Dvitaškius svečiai metė vos 37 proc. tikslumu – prasčiausiai šiame sezone.
Skaičiai parodo, kaip „Chimki“ gynyba nuginklavo „Žalgirį“, negana to, patys Š. Jasikevičiaus auklėtiniai lemiamame kėlinyje nesusitvarkė savoje aikštės pusėje, leisdami pelnyti 27 taškus.
Prieš metus Nemuno sala regėjo tikrą krepšinio stebuklą, kuomet žali ir balti po 19 metų grįžo tarp Eurolygos prizininkų, o vyriausiasis stebukladarys neabejotinai buvo vidutiniokus tarp lyderių iškėlęs Š. Jasikevičius.
Tačiau pernykščių burtų galiojimas baigėsi, o žalgiriečiams reikia ne ką silpnesnių kerų, kad prasiveržtų į ketvirtfinalį.
Kassavaitinėje DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ rezultatyviausias visų laikų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjas Rolandas Matulis, 2001-2002 metais rungtyniavęs ir Kauno klube, bei televizijos komentatorius Vaidas Čeponis analizavo, kas suvaržė „Žalgirį“ ir ką dar galima išgelbėti iš rankų sprūstančiame sezone.
– Ar Mityščiuose laimėjo ta komanda, kurią ir laikėte stipresne?
– (R.M.) Ne. Širdyje aš laikiau stipresniu „Žalgirį“. Norėjau, kad jis laimėtų, iki ketvirto kėlinio vidurio galvojau, kad taip ir bus. Bet keletas blogų epizodų ginantis leido „Chimki“ perimti vadžias.
– Žalgiriečių atakų efektyvumas šįkart buvo žymiai prastesnis nei pirmame tarpusavio mače. Ar komandos puolimas – žanro krizėje?
– (R.M.) Sunku pasakyti, bet akivaizdu, kad „Chimki“ buvo agresyvesni gynyboje. Jiems paranku tai, kad komanda neturi aiškaus „centro“, „Chimki“ aukštaūgiai – lengvi, šoklūs. Dėl to gynyba – mobili, visi gali keistis dengiamaisiais. Varžovai nutraukinėjo beveik visus kauniečių derinius, sunku buvo kažką padaryti. Manau, „Žalgiris“ tam ruošėsi, turbūt tiesiog ne viską įvykdė taip, kaip numatyta. O rungtynių metu tvarkytis jau būna sunku. „Chimki“ tiesiog yra neparanki komanda „Žalgiriui“. Juk ir puolime pas juos visi gali žaisti „aukštai“, ties perimetru, gali „leistis žemyn“.
– (V.Č.) Ir Jordanas Mickey, ir Malcolmas Thomasas gali sėkmingai pristabdyti varžovų gynėjus. Kai nežaidžia Aleksejus Švedas, „Chimki“ prasčiau puola, užtat daug geriau ginasi. Ketvirtame kėlinyje „Žalgiris“ galbūt nusileido ir kontakto lygiu, agresija.
Matėsi, kad „Chimki“ planas nuo pirmų minučių buvo koncentruoti gynybą arčiau krepšio, paliekant „Žalgiriui“ šiek tiek erdvės ties perimetru. Kauniečiai pataikė 9 iš 21 tritaškių – neblogai, bet neatsveria labai prasto dvitaškių pataikymo. Sunku mesti, kai varžovų aukštaūgiai labai šoklūs, aukštai kyla „iš vietos“, turi ilgas rankas.
Man krito į akis, kad ketvirtame kėlinyje šiek tiek perlaikytas aikštėje buvo Deonas Thompsonas, kuris pabaigoje nepataikė ir būdamas laisvas. Kai jis žaidžia, sunku visiems keistis dengiamaisiais, nes jis nėra toks greitas kaip Aaronas White'as. Š. Jasikevičius sakė, kad A. White'as netiko šioms rungtynėms, bet aš manau, kad fiziškai jis būtų atsilaikęs prieš labai stipraus kūno neturinčius J. Mickey ir M. Thomasą.
– Š. Jasikevičius per vieną minutės pertraukėlę penkis kartus pakartojo žodį „tritaškiai“, ragindamas auklėtinius atidžiai gintis ties perimetru. Gal per daug dėmesio nukreipta į šią zoną, ir tai prisidėjo prie gynybos byrėjimo paskutiniame ketvirtyje?
– (R.M.) Nemanau. Juk varžovų žaidimą jie išnagrinėjo, žinojo, kur laukti grėsmių. Gal tik tiek, kad „Žalgiriui“ keičiantis dengiamaisiais, „Chimki“ krepšininkai sugebėdavo išnaudoti savo greičio persvarą, apeiti lėtesnį priešininką. Na, ir antrų ar net trečių progų „Žalgiris“ dovanodavo, leisdamas „Chimki“ atkovoti kamuolius puolime. Bet čia buvo sudėtinga pritaikyti kažkokią išganingą gynybos sistemą.
– (V.Č.) „Žalgirio“ gynėjai kartais silpnai gynėsi prieš tiesioginius oponentus, B. Daviesas ir kiti aukštaūgiai eidavo jiems į pagalbą, palikdami laisvus žmones. Gal ir truputį keista, kad taip buvo akcentuojami varžovų tritaškiai, nes prieš tai „Chimki“ iš toli pataikė gana prastu procentu, ir dar A. Švedo nebuvo. Vis dėlto daugiausiai nemalonumų pridarė J. Mickey ir M. Thomasas.
– Siurprizas, kad „Žalgirio“ duobkasiai – aukštaūgiai, nors priekinė linija laikoma kauniečių koziriu?
– (V.Č.) Kaip minėjau, „Chimki“ vidurio puolėjai – netipiški. Nugara į krepšį jie žaidžia silpniau, nėra raumenų kalnai – B. Daviesas juos galėtų apstumdyti. Bet jie labai gerai žaidė veidu į krepšį, net nuo tritaškio linijos sugebėdavo prasiveržti. Pirmą kartą šiame sezone mačiau taip užsivedusius „Chimki“ žaidėjus. Ketvirtame kėlinyje atrodė, kad jie dopingo pavartojo, fantastiškas fizinis pasirengimas.
– R. Kurtinaitis fizinio pasirengimo pagerinti negalėjo spėti, tai gal dopingo atvežė?
– (R.M.) Rimas sako labai įkvepiančias, motyvuojančias kalbas, su tam tikrais rimtais žodžiais. Manau, kad antroje pusėje „Chimki“ žaidėjai suprato savo trenerį. Ir tas psichologinis nusiteikimas daug davė. O „Žalgiriui“ galbūt buvo atvirkščiai – pirmavo 9 taškais ir per anksti atleido.
– Pergalė priklauso R. Kurtinaičiui?
– (V.Č.) Tik iš dalies. „Žalgiris“ neblogai stabdė „Chimki“ greitą puolimą, kurį visada akcentuoja R. Kurtinaitis. Sakyčiau, kad „Žalgiris“ galėjo ir privalėjo laimėti. Be A. Švedo ir Anthony Gillo „Chimki“ neturi ypatingo talento puolime, Stefanas Markovičius, Charlesas Jenkinsas, Andrejus Zubkovas nėra taškų rinkėjai.
Man kyla abejonių dėl keitimų. Kodėl A. White'as žaidė tik 5 minutes? Gal ir Derricką Waltoną reikėjo įmesti į aikštę bent 5-7 minutėms, gal kiti gynėjai būtų labiau pailsėję. Ir, kaip jau esame kalbėję, per daug žaidimo per priekinę liniją. „Chimki“ uždarė kelius į baudos aikštelę, ir „Žalgiriui“ labai sunku buvo persiorientuoti, pakeisti derinius nelengva. Tuo labiau, kad A. Milaknis nepataiko, Nate'as Woltersas – labai vidutiniškas metikas, Thomasas Walkupas neatrodė įspūdingai ir įžaidėjo pozicijoje, skirtingai nei su Utenos „Juventus“.
– (R.M.) Pritarčiau Vaidui, kad A. White'as buvo aukojamas nepagrįstai. Buvau nustebęs, kodėl jis taip mažai žaidė. Manau, jis būtų padėjęs kovojant su lengvais „Chimki“ vidurio puolėjais. Taip, padarė vieną klaidelę, bet įtrauktas į žaidimą turėjo būti labiau. Juk puolime jis – greitesnis, gali imtis iniciatyvos, ilgai nebumpsi kamuolio į parketą žaisdamas nugara, kaip kelis kartus nesėkmingai bandė Edgaras Ulanovas. Už tai ir blokų buvo šitiek daug. Manau, šitoje vietoje žaidimo kokybė truputį nukentėjo.
– (V.Č.) Lėtas žaidimas tikrai krinta į akis. Ilgos pozicinės atakos per priekinę liniją, kurioms varžovai būna pasiruošę ir dvigubina gynybą prieš aukštaūgius. Tai apsimoka, kai turi gerų metikų, kuriems galima numesti kamuolį, o „Žalgiris“ tarsi bando pramušti sieną. Galbūt daugiau žaidimą reikėtų grįsti gynėjų prasiveržimais, be to, praėjusiame sezone matėme daugiau greitų atakų.
– Nėra tinkamų atlikėjų?
– (V.Č.) Atlikėjų šiek tiek trūksta, bet ir pati Šaro sistema tokia. Lyginant su praėjusiu sezonu, atlikėjai šiek tiek prastesni, ir varžovai daug rimčiau pasiruošę.
– A. Milaknio pasirodymas – 1/5 tritaškių ir -5 naudingumo balai. Tai – jau septintos iš eilės rungtynės, kai jo koeficientas sukasi apie nulį. Kokį vaidmenį būtų galima surasti šiam gynėjui?
– (V.Č.) Galbūt po truputį Artūro žaidimui įtakos pradeda daryti amžius. Jis labai daug bėgioja: jeigu krepšinyje kaip futbole matuotų nubėgtus kilometrus, jo įveikiamas atstumas tarp „Žalgirio“ žaidėjų turbūt būtų didžiausias. Vis kursuoja palei galinę liniją, jam statomos užtvaros, atliekamas stagger derinys ir kiti. Galbūt kvėpavimas nusimuša, ir dėl to nepataiko, praranda pasitikėjimą. Artūras vienas prieš vieną įveikti varžovo negali, net jei šis ginasi labai priartėjęs. Jam sudėtinga apeiti ir priešininkų „centrą“, jeigu šis susikeičia dengiamaisiais. Dėl to viskas ir stringa.
– (R.M.) Aš nemanau, kad priežastis – fizinis nuovargis. Bet faktas, kad jaučiasi A. Milaknio „sėdimas“. Vienas rungtynes gali nepataikyti, bet keletas iš eilės jau signalizuoja apie kažkokias problemas. Galbūt psichologines, nors žaidėjas – patyręs. O gal reikia žiūrėti kažkur giliau.
– Š. Jasikevičius nori daugiau ambicijų ir iniciatyvos iš savo žaidėjų. Kuris žaidėjas turėtų lįsti iš šešėlio, kaip tai jau senokai daro Marius Grigonis?
– (R.M.) E. Ulanovas, lyginant su praėjusiu sezonu, tikrai šešėlyje, manau, jis turi potencialo. Th. Walkupas – taip pat, tik jam reikia surasti vaidmenį. Ir manyčiau, kad daugiau reikėtų išnaudoti A. White'ą. Matosi, kad energijos jis turi, didžiulę sprogstamąją jėgą, galėtų daugiau naudos duoti.
– (V.Č.) Vakarykščiuose Šaro žodžiuose įžvelgiau užuominų apie būsimus pasikeitimus. Jis kalbėjo, kad žaidėjai turi nebijoti imtis iniciatyvos, veržtis, nebijoti, kad nepasiseks. Spėju, kad treneris žada išlaisvinti „Žalgirio“ žaidimą iš rėmų, gal sumažinti derinių skaičių. Dabar žaidžiama daugiausiai pagal derinius – girdėjau, kad tam pačiam E. Ulanovui kartais krisdavo ūpas sulaukus trenerio priekaištų po to, kai jis nutraukdavo derinį ir atakuodavo apylaisvis. O Th. Walkupas – galbūt silpnas psichologiškai, gal jį veikia Šaro griežtumas. Atrodo, jis netempia Eurolygos lygio, kaip ir D. Waltonas, kai kurie kiti žaidėjai.
– Jei Š. Jasikevičius išties nuspręstų perbraižyti puolimo schemas, kaip greitai galima tai padaryti?
– (R.M.) Labai greitai – sunkiai pavyks. Manau, savaitės tikrai neužteks. Derinį išmokti per tiek laiko galima, bet kas kita – nugludinti jį iki „automatizmo“.
– (V.Č.) Vieną dalyką galima pakeisti gana greitai – sumažinti derinių skaičių ir suteikti daugiau laisvės improvizacijai.
– Matuojant pernykščiu Eurolygos grafiku, norint patekti į aštuntuką, „Žalgiris“ tegali sau leisti vieną nesėkmę per likusius 9 turus. Ar Kauno klubui atkrintamųjų varžybų dainelė jau sudainuota?
– (R.M.) Viltis visada gyva. Prisijungė Antanas Kavaliauskas, galbūt žaidimo kokybė pajudės į priekį. Nesakau, kad ji dabar bloga, kokius keturis kartus šiame sezone tiesiog nusisuko sėkmė. Taip, buvo ir prastų rungtynių, bet kam jų nepasitaiko per ilgą sezoną. Todėl aš tikiu, kad viskas dar priešakyje, sezono dar nelaidoju.
– (V.Č.) Jei ne tos traumos, neabejoju, kad „Žalgiris“ turėtų daugiau pergalių ir realiai pretenduotų į atkrintamąsias varžybas. Labai trūksta šaltų Leo Westermanno nervų, aikštės matymo, tritaškių. Ir kiek kitų buvo susižeidusių. Bet dabar jau „Žalgiriui“ reikia stebuklo. Kad ir kitos rungtynės – išvykoje su „Barcelona“, kuri nušlavė Pirėjo „Olympiakos“. Jau ten „Žalgirio“ šansai nebus dideli. Aišku, reikia tikėti, bet atkrintamosios – jau beveik nerealu ar bent labai sudėtinga.
– „Žalgiris“ turnyro lentelėje dabar užima 13 vietą – būtent tą, kurioje neoficialiai yra ir pagal biudžeto dydį. O žemiau – būtent tos trys komandos, kurios, kaip manoma, turi mažesnius finansinius resursus. Galbūt reikia vadovautis tokiu požiūriu ir tarti, kad dabartinis rezultatas – normalus?
– (R.M.) Nemanyčiau, ne pinigai žaidžia. Turbūt tai sutapimas, aplinkybių visuma, traumos. Tiesiog nebūna taip, kad du sezonus iš eilės sektųsi idealiai, gyvenime būna ir balta, ir juoda.
– (V.Č.) Manau, kad visi priprato prie skambių pergalių. Pernai „Žalgiris“ fantastiškai pateko į finalo ketverto turnyrą, kuo mažai kas tikėjo. Po tokio pasirodymo kitą sezoną komandai, kuri dar ir šiek tiek susilpnėjo, labai sudėtinga pakartoti laimėjimą. Tikrai nematau didelės tragedijos.
Eurolygos turnyro lentelė nesibaigus 21 turui
(vieta, komanda, pergalės,pralaimėjimai, pelnyti taškai, praleisti taškai, taškų santykis)
