Jo auklėtiniai šį sezoną žaidė jau penkis pratęsimus, o laimėjo tik vieną – patį pirmąjį prieš Atėnų „Panathinaikos“.
Vėliau išnešti sveiko kailio jiems nepavyko nei prieš Maskvos CSKA, nei prieš „Barceloną“, nei prieš Klaipėdos „Neptūną“, kuriam buvo nusileista po dvigubos partijos. Beje, CSKA ir „Neptūno“ klubai šiemet „Žalgirį“ jau apžaidė po du kartus.
Nebestebinanti duobė
„Žalgiris“ praradęs pasitikėjimą“, – tiesioginiame TV eteryje išpyškino LKL ekspertas Rūtenis Paulauskas, prieš klaipėdiečiams ir kauniečiams pradedant antrąjį pratęsimą. Ir jis pataikė.
Iki pagrindinio laiko pabaigos likus 4 sekundėms žalgiriečiai nesugebėjo suorganizuoti lemiamo metimo net ir po Šaro minutės pertraukėlės: nesusikalbėjo Marius Grigonis ir Brandonas Daviesas.
Pirmo pratęsimo pabaigoje Thomas Walkupas įdavė kamuolį tiesiai varžovams į rankas ir Tomas Delininkaitis ištarė „ačiū“ išvesdamas „Neptūną“ į priekį. Svečių laimei, iki paskutinės jų atakos pabaigos likus vos 1,7 sek. poziciją pametė slystelėjęs Gytis Masiulis ir Artūras Milaknis komiškai lengvai išlygino rezultatą iš po krepšio – 84:84.
Antrojo pratęsimo pabaigoje svarbią baudą prametė Edgaras Ulanovas, o Klaipėdos atstovams atitrūkus 4 taškais (96:92) Ulė prasviedė ir gelbėjimosi tritaškį. Lemiamu metu be tikro centro žaidęs Kazys Maksvytis ir vėl pranoko Š. Jasikevičių: „Neptūnas“ – Žalgiris“ 2:0 (75:60 Kaune ir 98:93 Klaipėdoje). Dabar abi komandas LKL turnyro lentelėje teskiria vienas taškas.
Trečiame kėlinyje gana saugia pirmavę žalgiriečiai (62:53) su Laurynu Biručiu aikštėje krito į tokią gilią duobę, kad „Neptūnas“ spurtavo net 19:2 ir susikrovė beveik pergalingą persvarą – 72:64 (likus 5 min.).
Nors per likusį laiką Eurolygos intensyvumą įjungęs „Žalgiris“ sugebėjo išplėšti pratęsimą, bet to buvo maža: kaip jau tapo nemalonia tradicija, mačus taškas į tašką žaliai balti šį sezoną dažniausiai pralaimi.
Pats rezultatas Klaipėdoje – ne tragedija: savaitgalį nacionaliniuose čempionatuose klupo ir Eurolygos lyderė Stambulo „Fenerbahče“, ir titulą ginantis Madrido „Real“. Vargo turėjo ir „Barca“, o Miuncheno „Bayern“ išsikapstė tik po pratęsimo. Taigi, niekam nelengva.
Tačiau pergalė būtų buvusi svarbi psichologiškai, o, jei būtų pasiekta ir kiek pasitaupius, tai ir fiziškai naudinga. Dabar gi – dvigubas smūgis: pasitikėjimas ir nugalėtojų mentalitetas po nesėkmių CSKA ir „Neptūnui“ tikrai nesustiprėjo.
Be to, kone tris valandas su neptūniečiais pliekęsi žalgiriečiai pasiruošti atsakingam mūšiui su Stambulo „Anadolu Efes“ sau pasiliko mažiau nei 48 valandas.
Tuo metu Europą stebinanti Ergino Atamano kariauna, šeštadienio pavakarę nesunkiai laimėjusi Turkijoje, turi geros paros pranašumą – iš viso apie 74 val. Beje, „Efes“, skirtingai nei „Žalgiris“, ir paskutinį Eurolygos mačą žaidė diena anksčiau – ne penktadienį, o ketvirtadienį.
Kas gi tie „zuikiai“?
„Tai – toks skausmingas vakaras mums, kadangi nepavyko nei gerai pasiruošti dvigubai Eurolygos savaitei, nei laimėti rungtynių. Du pratęsimai sumaišė kortas ir tas minučių kiekis buvo visai kitoks. Nesinori atidavinėti rungtynių, bandėme kažkiek laviruoti, nes ir penktadienį kai kuriems buvo didžiulis krūvis.
Tie žaidėjai, kurie šiandien turėjo žaisti daug ir pajusti gerą ritmą, to nepadarė, galbūt išskyrus Luką Ulecką. Negaliu prisiimti atsakomybės už kai kurių jų individualius pasirodymus, kurie tęsiasi jau daug laiko“, – „zuikių“ konkrečiai neįvardijo Š. Jasikevičius.
Šaras tik po didžiosios pertraukos į aikštę įleido Derricką Waltoną ir Aaroną White‘ą, bet nei vienas, nei kitas netapo jo gelbėtojais.
Derrickas svarbiu momentu prametė visas tris baudas, nors iki tol jas realizuodavo be problemų.
Didelį Š. Jasikevičiaus pasitikėjimo kreditą turėjęs D. Waltonas „Žalgiryje“ apskritai dar neįrodė, nei kad gali kokybiškai kurti atakas, nei pats stabiliai atakuoti. Pozityvių „blykstelėjimų“ amerikiečio žaidime buvo, tačiau atsakingiausiais rungtynių momentais jis dažniausiai nerdavo į komandos draugų šešėlį.
Visgi bene daugiausiai pylos rūbinėje, ko gero, turėjo atsiimti lūkesčių šį kartą nepateisinę jaunieji Laurynas Birutis ir Rokas Jokubaitis. Būtent žaidžiant jiems abiem „Neptūnas“ ir pagavo tą bangą 19:2.
Laurynas stokoja drąsos, kietos kovos bei to pasitikėjimo, kurį turėjo Šiauliuose. Rokui, nors jį Šaras gyrė jau ne kartą, vis dar sunku įgyvendinti jam skirtus trenerio nurodymus ir valdyti komandą, koją jam kiša ir jaunatviški sprendimai, kaip kad visiškai nereikalingos pražangos „po bonuso“.
Tik gynyboje apčiuopiamos naudos duodantis Thomas Walkupas ir toliau nė kiek negąsdina varžovų puldamas, ypač iš distancijos (1/5 tritaškis), akivaizdžiai abejoja savimi, ką iliustravo ir užsidirbtas blokas Klaipėdoje.
Pastaruoju metu stringa ir Artūras Milaknis, kuriam tiesiog nebepavyksta susikurti progų savo tritaškiams (0/1 metimas uostamiestyje).
Taip, jam reikia derinių ir gerų užtvarų, bet ir pačiam Milui nebėra taip lengva, kaip anksčiau, pabėgti nuo savo gynėjų, nekalbant jau apie jo paties gynybą. Ir visai nebematome Artūro tolimų šūvių po driblingo, kurie būdavo ypač efektingi, kai jis atšokdavo atgal.
Pražangų provokavimo meistru tapęs Edgaras Ulanovas vis rečiau suranda plyšių varžovų žaidime po krepšiu (3/8 metimai), o moraliniu ekipos lyderiu virstantis Marius Grigonis dar neturi to užtikrintumo lemiamomis akimirkomis.
Pridėkime dar kelias traumas ir viskas susiveda į tai, kad šiuo metu kone pusę „Žalgirio“ sėkmės lemia vienas žaidėjas – Brandonas Daviesas.
Jeigu tik jis nesužaidžia supergalingai (laimei, dažniausiai sužaidžia), žalgiriečiams būna labai sunku. Tuo labiau, kad Kaune verkiant trūksta tritaškininkų: į „Neptūno“ krepšį per 50 minučių įskriejo tik 4 tolimos bombos iš 19-os.
Lemiamu metu – lyderio trūkumas
Apskritai akivaizdu, kad šį sezoną rungtynių pabaigose „Žalgiriui“ trūksta žaidėjo, kuris lemiamais epizodais drįstų ir galėtų prisiimti atsakomybę už rezultatą.
Jei Leo Westermanno tritaškiai prieš Stambulo „Daruššafaką“ ir „Maccabi“ kuriam laikui leido užtušuoti nelaimingų pabaigų problemą, vėliau sekę apmaudūs pralaimėjimai „Gran Canariai“, CSKA ir „Neptūnui“ vėl prikėlė šią žalgiriečių bėdą.
Pernai kauniečiai kaip tik garsėjo tuo, kad gale, kartais net ir nelogiškais veiksmais (kaip A. Milaknis Stambule) ar tiesiog improvizacijomis (kaip E. Ulanovas Malagoje), ištempdavo pergales, kurios paskui užaugino pasitikėjimo sparnus visai komandai.
Pirma šio sezono pusė – priešinga: į pergalę galėjusius atvesti metimus šiemet jau sudegino ir Nate‘as Woltersas, ir Th. Walkupas, ir M. Grigonis, ir A. Milaknis, ir B. Daviesas.
O kartais, kaip ir sekmadienį Klaipėdoje, to metimo net nepavyksta suorganizuoti – viskas baigiasi klaida, neleidžiančia net pabandyti išplėšti pergalės.
„Žalgirio“ šią savaitę laukia net dvi kelionės Eurolygos troleibusu: pirmoji – jau antradienį 20:30 val. Kaune su „Anadolu Efes“, antroji – ketvirtadienį 19:45 val. į Stambulą pas „Fenerbahčę“. Tikėkimės, talonėlius iki to laiko spės įsigyti visas žalgiriečių dvyliktukas.
