Iki viešnagės Italijoje Lietuvos rinktinė buvo laimėjusi visas 8-erias atrankos rungtynes ir turėjo kelialapį kišenėje, o įkandin žengę italai taip pat jau buvo pasirūpinę patogiomis pozicijomis.
Brešoje komandų nelaukė nei aukso puodas, nei prapultis, tad po mėlynųjų pergalės 70:65 komentarai buvo santūrūs.
„Jei tas Reno (Renaldo Seibučio – Krepšinis.lt) tritaškis, kurį jis metė laisvas, būtų įkritęs, viskas būtų sprendęsi paskutine ataka. Bet bėda buvo ne čia. Kalbėjome, kad prieš italus svarbiausia padaryti du dalykus: neleisti rinkti taškų greitame puolime ir padėti vienas kitam kovojant dėl atšokusių kamuolių. Tačiau kontratakuodami italai pelnė berods 15 taškų ir puolime atkovojo 18 kamuolių. Dar neblogai, kad esant tokiems skaičiams rungtynių pabaigoje turėjome šansą“, – kalbėjo D. Adomaitis.
Kone visą ketvirtadienio vakarą pilnutėlėje „PalaLeonessa“ arenoje tikros įtampos nebuvo nė kvapo: dar prieš rungtynes žiūrovai pademonstravo nusiteikę veikiau šventiškai, o ne kovingai, kuomet šiltais plojimais pasitiko dvejus metus Apeninų pusiasalyje praleidusį Mantą Kalnietį ir visą Lietuvos rinktinę.
Mačui prasidėjus lietuviai mėgavosi tritaškiais – per pirmą kėlinį tikslūs buvo visi 4 metimai iš toli, o šeimininkai – vienas už kitą gražesniais Brešos „Germani“ klubo įžaidėjo Lucos Vitali perdavimais.
Kad aikštėje verda ne parodomasis, o oficialus tarptautinis mačas, išdavė pasiaukojantys svečių šuoliai traukiant kamuolį iš užribio: Rokas Giedraitis užgriuvo ant žurnalistų stalo, o R. Seibutis taranavo žiūrovus pirmoje eilėje.
Po pertraukos komandos ėmė gintis agresyviau, ir rezultatyvumas nuslopo, bet pati rungtynių eiga turėjo patikti publikai: pirmaujanti komanda keitėsi 12 kartų, didžiausias skirtumas neviršijo 7 taškų. Be to, bent po kartą pasižymėjo visi abiejų ekipų krepšininkai, išskyrus nuo atsarginių suolo nepakilusį Gytį Masiulį.
Atmosfera lietuviškoje stovykloje ėmė kaisti, kai įpusėjus paskutiniam ketvirčiui italai spustelėjo, o Jonas Mačiulis už repliką teisėjui buvo nubaustas technine pražanga.
Nors dvikovos pabaigoje D. Adomaičio auklėtiniai vėl kvėpavo į oponentams nugaras, likus 32 sek. iki tol tylėjęs Brianas Sacchetti smeigė lemiamą tritaškį, po kurio lietuviai intrigos nebeatkūrė.
Bet dėl taktinių klaidų ir prasnaustos pabaigos treneris žaibais nesisvaidė, tik nieko nebelėmusiose rungtynėse išmėgintam jaunimui turėjo vieną pastabą.
– Nors sudėtyje buvo eksperimentų, atrodė, kad svariausias žodis vis tiek priklauso patyrusiems žaidėjams: M. Kalniečiui, J. Mačiuliui, R. Seibučiui. – paklausėme D. Adomaičio
– Žinoma. Turime gerą rotaciją, žaidė 11 krepšininkų, kiekvienas įnešė savo indėlį. Bet pabaigoje rungtynių vis tiek turi žaisti patyrę žaidėjai.
– Aikštėje pasirodė 11 žaidėjų, o dvyliktojo – Gyčio Masiulio – debiutas iš anksto buvo planuojamas kitoms rungtynėms su kroatais?
– Ne, nieko nebuvo suplanuota. Atsižvelgėme į situaciją, kokie varžovų žaidėjai rungtyniavo.
– Kaip vertinate vidurio puolėjų Martino Gebeno ir Martyno Echodo žaidimą?
– Nusileido varžovams atletiškumu. Buvo keletas svarbių momentų, kai atrodė, kad kamuolys jau beveik atkovotas, bet priešininkai jį išplėšdavo. Tai labai paveikia psichologiškai.
– Buvo ironiškų šypsenų po teisėjų sprendimų, J. Mačiulis gavo techninę pražangą. Kaip vertinate arbitrų darbą?
– Faktas, kad jie už dyką nieko mums nedavė. Bet žaidžiant išvykoje to ir nereikia tikėtis. Gal ir buvo keletas keistų epizodų, bet teisėjai pasirinko leisti kietą žaidimą ir vienodai traktavo situacijas abiejose pusėse. Tik mums tai gal nebuvo labai palanku.
– Italai suklydo tik 6 kartus. Ar pakako agresyvumo ginantis?
– Žaidėme gana agresyviai, agresyviai gynėmės nuo žaidimo du prieš du. Buvo keletas „niekieno“ kamuolių, kurie jau beveik buvo perimti, bet iki galo nesugebėjome.
– Likus 4 sek. iki dvikovos pabaigos dar paprašėte minutės pertraukėlės. Galvojate, kad ir taškų skirtumas dar gali būti svarbus kovojant dėl pirmos vietos grupėje?
– Taip, žinoma. Norisi užbaigti kovas pirmoje vietoje. Kaip suprantu, dar nėra iki galo aišku, ar ji lems, kokiame pasaulio čempionato burtų krepšelyje būsi. Ir šiaip visada norisi būti pirmiems.
– Kaip turėtų keistis rinktinės rotacija ir žaidimas sekmadienio mače su Kroatija?
– Faktas, kad varžovas bus kitokio tipo. Jie po krepšiu turi Miro Bilaną, kitų žaidėjų. Laukia trumpa analizė, trumpas pasiruošimas, bet akivaizdu, kad bus kitokios rungtynės.
– Apmaudu dėl to, kad nutrūko tokia ilga pergalių serija?
– Mes jos ir neskaičiavome. Visada susikaupdavome vienam atrankos „langui“, paskui jau galvodavome apie kitą. Visokios serijos man visiškai nesvarbu.
Pasaulio čempionato atrankos varžybų J grupėje pirmaujantys lietuviai (8 pergalės/1 pralaimėjimas) kelialapį užsitikrino dar praėjusiame ture, antri žengiantys italai (7/2) dabar turi saugią 3 pergalių persvarą prieš ketvirta pozicija besidalinančius kroatus bei vengrus. Romeo Sacchetti auklėtinius tik visiškas kataklizmas nustumtų žemiau trečios vietos, be to, idealiu atveju dar gali pakilti ir į lyderių poziciją.
Sekmadienį lietuviai namuose priims Kroatiją, o italai išvykoje susitiks su Lenkija.
Kitose J grupės rungtynėse žūtbūtinę pergalę pasiekė kroatai, 74:69 palaužę Vengriją, o lenkai sutriuškino Nyderlandus 105:78.
