Jo auklėtiniai namuose per porą paskutinių minučių stebuklingai panaikino 9 taškų deficitą ir po pratęsimo 99:97 įveikė Eurolygos prizininką Kauno „Žalgirį“.
„Mūsų rūbinėje po pergalės skambėjo vienas ispaniškas žodis „cojones“. Tas, kas moka ispanų kalbą, supras, ką jis reiškia, o kas ne – pasiklaus tų, kas moka. Taigi „cojones“ mes radome“, – džiaugėsi CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas.
Tuo metu buvę armiečiai Sergejus Tarakanovas ir Vladimiras Gomelskis negailėjo pagyrų žalgiriečiams, kurių žaidimą, ypač gynyboje, vadino tiesiog fenomenaliu.
Savo laiku Lietuvoje ne itin mėgtas Seulo olimpinis čempionas S. Tarakanovas trečiadienio vakarą tiesioginiame TV eteryje komentavo CSKA ir „Žalgirio“ trilerį.
„Žalgiris“ lietuvių kalboje reiškia „žalias miškas“. Žinau tai, nors ir nemoku lietuviškai. Žaisti Kaune – tikrai nelengva. Krepšinis ten – gyvenimo dalis. Per legendinis CSKA ir „Žalgirio“ mūšius Kaune šviesoforai veikdavo nakties režimu, nes lauke paprasčiausiai nebūdavo nei žmonių, nei mašinų.
Štai ir dabar prieš kelerius metus, kai Kaune žaidžiau už CSKA veteranus, į rungtynes susirinko 15 tūkstančių žiūrovų! Pažiūrėti vos pajudančių senukų. Stebiuosi, kad „Žalgiris“ šiemet dar nė karto nelaimėjo savo arenoje. Tai tikrai keistas faktas, nes ten sienos padeda ir jie žaidžia labai gerai“, – tikino jis.
Grįžęs prie vykstančio mačo Sergejus pastebėjo, kad svečiai primetė savo žaidimo taisykles: „Teisėjai leidžia kietai gintis ir tai „Žalgiriui“ į naudą. Tai – fenomenali, geriausia gynyba, su kuria CSKA šį sezoną susidūrė“.
Netrukus jis perspėjo visus ir dar dėl vieno dalyko.
„Labai blogas ženklas. Kai Artūras Milaknis pataiko pirmą metimą, jis gali įjungti Dievo režimą ir sumesti viską“, – atkreipė dėmesį S. Tarakanovas po taiklaus Milo tritaškio.
Itin daug liaupsių rusų krepšinio legenda skyrė jaunajam Laurynui Biručiui – už drąsą ir techniką.
„213 cm ūgio ir dar kairiarankis – tikra retenybė. Pažiūrėkite, kaip jis nuėmė kamuolį nuo Kyle'o Hineso galvos. Ploju! Buvo gražu ir profesionalu. Ir jie visada taip kovoja – tai išskirtinis lietuvių bruožas“, – gėrėjosi rusas.
Jo pagyrų nusipelnė ir nesustabdomai žaidęs Antanas Kavaliauskas.
„Man staigmena, kad jis taip ramiai ir užtikrintai realizuoja baudas“, – per 20 min. 19 surinktų taškų (11/12 baudos) ir 8 sugriebtų kamuolių puikų Kavo pasirodymą įvertino jis.
„Man neramu. „Žalgiris“ šiandien žaidžia geriau ir beveik visada yra priekyje“, – dvikovai artėjant į pabaigą išgyveno S. Tarakanovas.
„Nesuprantu lietuviškai, bet Šaras turbūt sako: „Neleiskite jam mesti tritaškio!“, – jau pakilesnės nuotaikos spėliojo Sergejus ir toliau aukštino Š. Jasikevičių.
„Jis – pagrindinė žvaigždė „Žalgirio“ sudėtyje. Pasižymi griežtumu, disciplina ir geležine gynyba. Yra itin emocingas, dažnai su auklėtiniais bendrauja pakeltu balsu ir necenzūrine leksika. Klausimas, ar tai jam pavyktų kitame klube su kitais žaidėjais. Lietuvoje jis – didelis autoritetas“, – apibūdino Šarą jis.
Maskviečiams ištraukus itin sudėtingas rungtynes, S. Tarakanovas pripažino: „Tai buvo klasika. „Žalgiris“ turėjo visus šansus nuliūdinti CSKA, bet taip neįvyko“.
Jam pritarė ir V. Gomelskis, pasidalinęs išsamiu komentaru apie šviežiausią legendinę priešpriešą Maskvoje.
„Pasakysiu atvirai: armiečiai buvo labai netoli pralaimėjimo. „Žalgiris“ nuo pirmų minučių gynėsi labai agresyviai ir kartais net grubiai. Bet kitos išeities Š. Jasikevičius neturėjo: leisk CSKA snaiperiams atakuoti su pasyviu pasipriešinimu ir greitai švieslentėje pamatysi, kad atsilieki 20 taškų. O to lietuviai ir neleido.
Tokia gynyba trikdė, vertė atlikti metimus iš nepatogių pozicijų, nepataikyti iš po krepšio ir t. t. Taip pat ji svečiams leido laimėti kovą dėl atšokusių kamuolių – 42 prieš 31.
Man buvo labai įdomu išvysti „Žalgirio“ naujokus Nate'ą Woltersą ir Thomą Walkupą, kurie kartu pelnė 20 taškų. Lyg ir nedaug, bet kaip jie stengėsi gynyboje. Nuostabų įspūdį paliko ir lietuviai – L. Birutis bei Marius Grigonis. O kas iš tikro daužė armiečių gynybą, tai – veteranas A. Kavaliauskas, 11 taškų sumetęs vien baudomis“, – kraipė galvą V. Gomelskis.
