Pateikiame A. Rogačiaus įspūdžius, užfiksuotus Kaune ir aprašytus baltarusių internetinėje platformoje by.tribuna.com. „Žalgiris uždirba daugiau nei 8 mln. eurų ir yra vienas iš geriausių Europos klubų. Mokykitės ekonomikos iš lietuvių!“, – žavisi Lietuvoje viešėjęs kaimyninės šalies gyventojas.
***
Prieš trejus metus aš pirmą kartą apsilankiau krepšinio rungtynėse Kaune. Didžiausią įspūdį tuomet paliko Lietuvos himno atlikimas. Pagal Eurolygos reglamentus pauzė jam nenumatyta, tačiau krepšinio gerbėjų Kaune tokia smulkmena nesustabdys.
Po trejų metų mane nustebino jau kiti dalykai. Sėdėjau panašioje vietoje, tarp žurnalistų, o tribūnoje už savęs mačiau daug pažįstamų veidų. Tų, kurie pateko į šį video įrašą. Per trejus metus gyvenime pasikeisti gal daug kas. Tačiau tik ne šių žmonių, kiekvieną sezoną perkančių abonementus į „Žalgirio“ rungtynes, meilė krepšiniui.
2018-2019 m. „Žalgiris“ pardavė šešis tūkstančius abonementų, kas sudaro maždaug 2 proc. Kauno miesto gyventojų. Tai daugiau nei trečdalis 15 tūkst. žiūrovų talpinančios „Žalgirio“ arenos. Taigi, daugiau-mažiau nuolatinė žiūrovų sudėtis arenoje pakankamai paaiškinama.
Apie „Žalgirio“ sirgalių atsidavimą komandai kalba viena nuotrauka.
Prie šio stalo nuolatos ateina sirgaliai su žaliomis knygelėmis. Kartais susidaro eilė. Viskas tam, kad mergina pasirašytų ties vykstančių rungtynių pavadinimu ir uždėtų nedidelį antspaudą. Apie tai man paaiškino vienas garbaus amžiaus gerbėjas.
„Klubas mums duoda šias knygeles – jose galima pažymėti, kuriose rungtynėse lankėmės, – pasakojo vyriškis. Sezono pabaigoje „Žalgiris“ pagerbia sirgalius, kurie apsilankė visose rungtynėse. Pavyzdžiui, dovanoja atributikos – šalikų, marškinėlių“.
Penktadienį Kaune Eurolygos rungtynes šeimininkai žaidė su „Barcelona“. Likus žaisti tris su puse minutės „Žalgiris“ atsiliko 11 taškų. Skirtumas krepšinyje „atžaidžiamas“, bet problema ta, kad Lietuvos komanda atrodė silpniau už varžovus.
Visgi pamažu Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai atsilikimą mažino. Likus pusantros minutės komandas skyrė jau tik keturi taškai – 72:76, o likusį laiką „Žalgiris“ sužaidė tiesiog idealiai. Patikėkite, emocijų „Žalgirio“ arenoje šis vaizdo įrašas neperteikia nė iš tolo. Jau švilpimas „Barcelonos“ atakų metu buvo kurtinantis, o džiaugsmas po taiklaus šeimininkų metimo – dar garsesnis. Bet netgi video įkvepia!
Tięsą sakant, baisu pagalvoti, kas būtų nutikę, jei Brandono Davieso metimas pačioje ketvirtojo kėlinio pabaigoje būtų pasiekęs tikslą.
Per pratęsimą „Barcelona“ atsitiesė po smūgio, gauto ketvirtojo kėlinio pabaigoje. Ir laimėjo rungtynes. Katalonams netrukdė netgi tokie Lietuvos krepšinio gerbėjų veiksmai.
Iš sostinės į Kauną aš keliavau pakeleivingomis mašinomis – autostopu. Vairuotojai pasitaikė skirtingi, tačiau temų pokalbiams ilgai ieškoti nereikėjo. Trys iš keturių domėjosi krepšiniu, ir tik vienas prisipažino, kad savo kompanijoje yra vienintelis nesidomintis šiuo sportu žmogus.
„Vienintelis kartas, kada aš žiūrėjau krepšinį, buvo 2003-iaisiais, – pasakojo Olegas iš Vilniaus. – Tuomet Lietuva laimėjo Europos čempionato finalą. Kitą dieną išėjau į miestą, visur mėtėsi buteliai, buvo sudaužytų stotelių. Gerai pašventė.“
„Už „Žalgirį“ sergu dar nuo sovietinių laikų, – pasakojo kitas pavežėti mane sutikęs vairuotojas, – Maža to, du kartus važiavau žiūrėti rungtynių į Minską – 1980-ųjų pradžioje ir 1990-aisiais. Ar atrakcionai dideliame miške dar veikia? Prisiminiau amerikietiškus kalnelius, Lietuvoje tuomet tokių nebuvo. Pastaruoju metu į krepšinį Kaune nevaikštau, žiūriu rungtynes per televiziją. Aš jau nejaunas, negalėčiau šokinėti ir garsiai rėkti – jau geriau mano vietą užima jaunesnis ir aktyvus sirgalius“.
Trečiasis vairuotojas tvirtino, kad „Žalgiris“ – tai Lietuvos pasididžiavimas, o į komandos rungtynes žmonės suvažiuoja iš visos Europos. Ir aš jį suprantu!
Kalbant apie emocijas. Jų buvo ne tik iš sirgalių pusės. Įdėmiai sekiau Š. Jasikevičių. Tai „Žalgirio“ treneris, kurį dėl pastarojo vaizdo įrašo žino net mano mergina. Jo energija visiškai atitiko arenoje tvyrančią dvasią. Techninė zona Jasikevičiui praktiškai neegzistavo.
Kai pavojingi momentai vykdavo kitoje aikštės pusėje, Jasikevičius išbėgdavo beveik iki pat vidurio linijos. Įspūdinga!
„Žalgiris“ žaidžia ne pačioje turtingiausioje Europos Sąjungos šalyje. Vidutinis uždarbis Kaune atskaičius mokesčius pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis siekia 730,8 euro. Nepaisant to, klubui pavyksta uždirbti netgi tokiomis sąlyginai nepavydėtinomis (atleiskite, baltarusiai) sąlygomis. Sirgaliai perka ir ne pačius pigiausius bilietus, atributiką (matote, visa arena žalia!) ir netaupo pinigų įsigydami maistą ir gėrimus, kurie taip pat nėra pigūs.
Klubo, kuris praėjusį sezoną pateko į Eurolygos finalo ketvertą, biudžetas siekia tik kiek daugiau nei 10 mln. eurų ir yra vienas iš mažiausių turnyre. Portale basketnews.lt cituotas „Žalgirio“ prezidentas Paulius Motiejūnas, kuris buvo išrinktas geriausių Eurolygos vadybininku. Jis pasakojo apie komandos biudžetą ir pajamas.
Šį sezoną klubo biudžetą sudaro 10,7 mln. eurų – panašūs skaičiai buvo ir pernai. 7,4 mln. eurų atiteks žaidėjų ir trenerių atlyginimams, 1,4 mln. pareikalaus klubo administracija, dar 1,9 mln. sudarys kitos išlaidos.
O dabar apie pajamas. Rėmėjai ir reklamdaviai klubui atneša 3 mln. eurų. 1,2 mln. eurų planuojama gauti iš Eurolygos ir televizijos transliacijų pardavimų (praėjusį sezoną dėka sėkmingo pasirodymo „Žalgiriui“ buvo išmokėta 1,9 mln. eurų). Iš bilietų pardavimo „Žalgiris“ planuoja uždirbti 2,9 mln. eurų (2017-2018 m. sezone dėka patekimo į ketvirtfinalį klubas uždirbo 3,6 mln. eurų). Dar 1 mln. klubas uždirbo parduodamas žaidėjus. Taigi – 8,1 mln. eurų!
Miesto valdžia „Žalgiriui“ skiria 2 mln. eurų (18,6 proc. klubo biudžeto). Likusius 0,6 mln. eurų planuojama padengti lėšomis, likusiomis iš praėjusio sezono.
Tokio efektyvumo gali pavydėti bet kuris Baltarusijos klubas, išskyrus, galbūt Borisovo BATE futbolo klubą, tačiau tik dėl plačios UEFA piniginės.
Šiek tiek apie bilietų kainas, jeigu planuojate nuvykti į vieną iš geriausą atmosferą turinčių Europos krepšinio arenų.
Bilietai į rungtynes su Barselonos komanda kainavo nuo 12 iki 50 eurų. Į artimiausias rungtynes su Eurolygos autsaidere „Chimki“ jie kainuoja nuo 6,5 iki 55 eurų. Į klasikinį lietuvišką derbį su „Lietuvos rytu“ – nuo 6 iki 35 eurų. Į rungtynes su Lietuvos čempionato autsaideriais bilietų galima gauti nuo 4 eurų, o patys brangiausi kainuoja 15.
0,5 litro alaus „Žalgirio“ arenoje kainuos nuo 2 eurų, priklausomai nuo rūšies. Apskritai alkoholio yra visokiems skoniams. Savo kompanionę galima pradžiuginti ir šmapano buteliu už 25 eurus.
„Žalgirio“ šalikas kainuoja 15 eurų, oficialūs marškinėliai – 45 eurus. Tiesioginio autobuso iš Minsko į Kauną bilietas kainuoja kiek daugiau nei 30 baltarusiškų rublių (apie 13 eurų).
Patikėkite, ši atmosfera verta to, kad bent kartą nuvyktumėte pasižiūrėti „Žalgirio“, net jeigu krepšiniu ir visiškai nesidomite.
