Manto Šerniaus vadovaujama komanda liko už borto, nors visas keturias nesėkmes kvalifikacijoje patyrė 2 arba 3 taškų skirtumu.
Šeštadienį Kėdainiuose lietuvės 77:79 nusileido Rusijai, kuri namuose buvo laimėjusi 64:62.
Vengrijai Lietuvos ekipa pralaimėjo rezultatais 76:78 ir 70:73.
Rungtynių pabaigos M. Šerniaus auklėtinėms tapo nesibaigiančiu košmaru.
„Mano širdis su šia komanda, – po paskutinės dvikovos varžoves bandė guosti O. Lange. – Ji ne mažiau stipri už grupės lyderes. Bet kai kelis kartus pralaimi paskutinėmis sekundėmis, paprastai nustoji pasitikėti savimi.“
Šeštadienį išvaduoti iš prakeiksmo komandą pabandė Laura Juškaitė, kuriai buvo patikėta paskutinė šeimininkių ataka. Bet ir 21-erių naujokė neišvengė vyresnių rinktinės draugių dalios – puolėja išprovokavo varžovės pražangą, tačiau nerealizavo nė vieno baudos metimo.
M. Šerniaus teigimu, atsakomybė lemiamu metu jaunai žaidėjai buvo suteikta tikintis, kad suveiks netikėtumo faktorius.
„Mačiau, kad jos tiesioginė oponentė silpnai ginasi, kad turėsime pranašumą žaidžiant vienas prieš vieną“, – savo motyvus aiškino treneris.
Vis dėlto lietuvėms teko išgyventi dar vieną nuoskaudą.
„Net ir vienas neatkovotas ar prarastas kamuolys gali lemti pralaimėjimą“, – atsiduso komandos lyderė Kamilė Nacickaitė, į rusių krepšį sumetusi 20 taškų.
Tiesa, M. Šernius neigė kolegos iš Rusijos rinktinės samprotavimus, jog jo komanda nebepasitiki savimi.
„Tiesiog būna ir sėkmės faktorius. Niekaip neištempiame iki galo, labai nesmagu. Deja, vienas nepataikytas metimas, paslydimas, nesusikalbėjimas lemia, ar dalyvausi Europos čempionate. Tačiau mes įrodėme, kad galime ir turime ten būti“, – tikino auklėtinėms už darbą ir pastangas padėkojęs specialistas.
Fortūna išties nebuvo draugiška Lietuvos rinktinei, tačiau vien ja nepaaiškinsi šalies moterų krepšinį apėmusios krizės.
Į Europos pirmenybes nacionalinė komanda neiškopė antrą kartą iš eilės. Nedalyvavo lietuvės ir šiemet vykusiame pasaulio čempionate.
Naujo sezono nebesulaukė dvi iš trijų Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) prizininkių – Kauno rajono „Hoptrans-Sirenos“ ir Marijampolės „Sūduva“. Likę klubai neturi ko pasiūlyti geriausioms žaidėjoms, todėl šios išsibarstė po užsienį. Prieš ruses Kėdainiuose stojusioje rinktinėje buvo tik dvi tėvynėje rungtyniaujančios krepšininkės.
Svetur lietuvės taip pat nebemasina pajėgiausių ekipų – moterų Eurolygoje šiame sezone nėra nė vienos Lietuvos žaidėjos. O rinktinės vedlė K. Nacickaitė vis dar neturi klubo.
„Matau, kad situacija negerėja“, – paklausta, kokią nuomonę pastaruosius mėnesius gyvendama gimtinėje susidarė apie šalies moterų krepšinio būklę, sakė puolėja.
M. Šernius priekaištų dėl niūrios dabarties turi savivaldybėms.
„Rinktinės žaidėjos išvažiavo į užsienį, nes Lietuvoje siūlomi per maži atlyginimai. O juk kiekvienas mūsų klubas – tiek vyrų, tiek moterų – priklausomas nuo savivaldybės pinigų. Šiuo metu vyrų komandas jos remia dešimt kartų daugiau nei moterų. Turime suprasti, kad atitinkamas santykis neišvengiamai susiklostys ir aikštėje. Sakyčiau, rinktinė dar laikosi labai gerai, jei galime kaip lygus su lygiu kovoti su rusėmis. Bet apačiose – kita situacija“, – nuogąstavo treneris.
Čia pat jis pabandė įpūsti bent kiek optimizmo dėl to, kas laukia Europos moterų krepšinio paribiu virstančios Lietuvos.
„Apie ateitį galvoju jau šiandien. Ne šiaip sau mūsų komandoje žaidė penkios krepšininkės iki 21-erių metų amžiaus. Ir žaidė gerai. Manau, tos merginos už trejų ar ketverių metų jau rodys pavyzdį kitoms jaunoms žaidėjoms.
Yra ne viena įdomi krepšininkė, tik reikia, kad tėveliai ir agentai mažiau kištųsi į jų karjeras, paliktų sprendimus tiems, kurie turi daugiausiai patirties – treneriams. Ne viena jauna mergaitė buvo atvažiavusi pasižiūrėti rungtynių į Kėdainius ir pamatė neblogą kovą. Manau, greitu metu vėl už nugaros turėsime 16-17 metų žaidėjų būrį“, – vylėsi M. Šernius.
Jo auklėtinės vienintelę pergalę atrankoje iškovojo 119:61 sutriuškinusios prasčiausią turnyro komandą Albaniją.
Būtent su šia rinktine lietuvės užbaigs pasirodymą ateinantį trečiadienį dar vienu maču Kėdainiuose.
O tuomet išsiskirstys labai ilgam – tiek 2019-ųjų Europos pirmenybes, tiek 2020-ųjų Tokijo olimpines žaidynes teks stebėti per televizorių.
