Nemanja Gordičius smalsiai sekė, kaip praėjusį pavasarį etatiniai Lietuvos čempionai išniro iš dviejų dešimtmečių tamsos į Eurolygos finalo ketverto turnyro prožektorių šviesą Belgrade (Serbija).
Prieš tai ten pat sužibėjo ir „Budučnost“, šešias Balkanų šalis jungiančios ABA lygos finale užgesinusi Belgrado „Crvena Zvezda“ ir paveržusi iš pastarosios vietą Eurolygoje.
Serbų kilmės Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės gynėjas yra „Budučnost“ senbuvis ir vienas komandos lyderių.
30-mečio krepšininko nuomone, „Žalgirio“ sėkmė Podgoricos klubui yra kelrodė žvaigždė. Nušviečianti siaurą plyšį tvoroje, kuriuo į elito vakarėlį įslinkti gali ir pluošto banknotų kišenėje neturintys svečiai. Juk kas jau kas, o „Budučnost“ savo piniginės storiu Eurolygoje nepasigirs niekam.
„Panašumų tarp mūsų klubo ir „Žalgirio“ tikrai yra. Tik jie – žymiai labiau patyrę, jau užsigrūdinę kovodami naujo formato Eurolygoje. O praėjusio sezono rezultatas – išvis fantastika. Ir dabar „Žalgiris“ beveik toks pat – liko treneris, liko žaidimo sistema, pasikeitė tik keletas jos figūrų. Taip, jie žengia priešakyje mūsų, todėl turime ko iš jų pasimokyti“, – Krepšinis.lt sakė N. Gordičius.
Tai – pirmiausia Lietuvoje praeityje dirbusio „Budučnost“ trenerio Aleksandro Džikičiaus mintis.
Buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ vairininkas labai vertina juodkalniečių aistrą, bet šalto proto ir profesionalumo vis tik daugiau matė ne prie Adrijos, o prie Baltijos jūros.
„Jūs, lietuviai, patys išmanote krepšinio reikalus, jums aiškinti nereikia. Akivaizdu, kad Eurolygos bosui Jordi Bertomeu rūpi ne tik reikalai aikštėje. Kiek žinau, „Žalgirio“ organizacija stipri. Mūsų klubo vaikinams tikrai būtų naudingi patarimai apie tai, kaip tvarkyti rinkodarą, bilietų pardavimus, logistiką. To jie teiraujasi Eurolygos, kitaip tariant, to paties „Žalgirio“, juk jis – lygos senbuvis“, – vertino specialistas iš Serbijos.
„Budučnost“ daug kur atsilieka nuo kitų prestižinio turnyro klubų, bet tai – visiškai suprantama turint omenyje, kaip netikėtai į Eurolygos vežimą įšoko juodkalniečiai.
Ir mauti juos ant to paties kurpalio su „Žalgiriu“ nebūtų sąžininga – „Budučnost“ niekada neturėjo ilgalaikės Eurolygos licencijos, Podgoricoje nebuvo žaidžiamas žemyno krepšinio čempionato finalas ir tam nebuvo pastatyta nauja, erdvi arena.
Galiausiai ir pati šalis – penkiskart mažesnė už Lietuvą, o jos BVP menkesnis net dešimteriopai.
Sunku spręsti, kiek už Podgoricos klubą dabar turtingesnis per 10 mln. eurų biudžetą turintis „Žalgiris“, kadangi „Budučnost“ savo kortų neatverčia. Tačiau neturėtų stebinti, jei skirtumas – trigubas.
„Galbūt mūsų investicija į krepšinį nėra didelė, bet reikia įvertinti šalies dydį ir pajėgumus. Manau, galime ja didžiuotis. Tuo labiau, kad praėjusiame sezone net nekūrėme titulą laimėti galinčios komandos, ir vis tiek tai padarėme“, – kalbėjo A. Džikičius.
Eurolygoje taupumas nėra taip gerbiamas – šiame fronte „Budučnost“ kol kas pralaimi viską. Juodkalniečiams ir aikštėje praverstų tokia alchemija, kokia pastaruoju metu su finansiškai stipresniais klubais galynėtis leidžia „Žalgiriui“.
„Žalgirio“ smogiamasis ginklas – lietuviškas branduolys ir sistema, kurią lietuviai naudoja daugybę metų. Užsieniečiai taip pat į ją tinkamai įsilieja, nors nėra taip lengva rasti legionierių, kurie puikiai derėtų prie komandos. Mes iš jų pirmiausia galime pasimokyti intensyvumo – iš esmės, jei žaisdamas su „Žalgiriu“ neatsakai tuo pačiu, neturi jokių šansų“, – svarstė N. Gordičius.
A. Džikičiaus manymu, bandyti kopijuoti kitos komandos žaidimo taktiką nėra prasmės – ji veikia tik tol, kol yra atitinkamų atlikėjų. Anot trenerio, iš kauniečių jo auklėtiniams vertėtų perimti tik tam tikrus bendrus principus.
„Kalbu apie kietumą, kontrolę. Man „Žalgiris“ patinka pirmiausia dėl to, kad žiūrėdamas į juos matau sunkiai dirbančią komandą. Tai nėra laukinis krepšinis. Jie maišo skirtingus puolimo stilius: jei varžovai užsižiopso, greitai bėga, drausmingai žaidžia du prieš du, bet labiausiai remiasi poziciniu žaidimu. Didelė jo dalis sukasi apie Artūrą Milaknį, kuris yra labai kantrus krepšininkas. Jis nuolat atveria galimybių komandos draugams. Ginantis matosi kruopšti taktika – iš anksto nuspręsta, kam iš varžovų leisti laikyti kamuolį, o kam – ne, kam suteikti progų mesti tritaškius, o ką pasistengti uždengti.
Ir nematau, kad ši komanda smarkiai banguotų. Atrodo, ten nėra nė vieno žaidėjo, kuriam pristigtų energijos. Prieš tokius sunku žaisti. Vienintelis būdas juos nugalėti – atsakyti tokiu pačiu susikaupimu, intensyvumu, darbu“, – samprotavo A. Džikičius.
Nuo komplimentų juodkalniečiams penktadienį reikės pereiti prie akiplėšiškumo.
Nors ir neturi pagrindo puoselėti didelių tikslų, vis dėlto naujokai nėra tik turistai Eurolygoje – laikrodis tiksi ir jiems.
„Niekam nebūtų malonu pradėti sezoną penkiais pralaimėjimais. Aišku, mes iš anksto supratome, kad taip gali nutikti, kad nėra ko laukti stebuklų. Bet juk neimsi džiaugtis turėdamas riestainio skylę – esame profesionalai, mūsų klubas – ne vakar įkurtas, turi daug sirgalių.
Mums tikrai sunku, nes su stipria konkurencija susiduriame ir ABA lygoje. Vis dėlto būtent ji mums yra pirmoje vietoje. Bet norime pasirodyti iš gerosios pusės ir Eurolygoje, o artimiausia proga tai padaryti – prieš „Žalgirį“, – kalbėjo N. Gordičius.
A. Džikičius – dar konkretesnis. Galbūt ne šiaip sau rungtynių išvakarėse jis užsiminė stebintis nerimą keliančią tendenciją.
„Man nepatinka tai, kuo virsta trenerių darbas Europoje. ABA lygoje jau per pirmą mėnesį buvo atleisti keturi specialistai. Išeina taip, kad turi nuo pat pradžių bandyti žūtbūt laimėti – vien tam, kad nusipirktumei sau laiko. Tai skatina konservatyvumą, taip jaunimo neišugdysi – juk kuris treneris sąmoningai paaukos savo karjerą dėl jauno žaidėjo ateities? Bet tuomet visa ši veikla netenka prasmės“, – nuogąstavo serbas.
A. Džikičius sau laiko neabejotinai „nusipirko“ laimėdamas praėjusį ABA lygos finalą – iškart po sezono jam buvo pasiūlyta nauja dvejų metų sutartis. Tačiau „Budučnost“ priešakyje dar laukia daug brendimo kančių, tad kantrybės reikės ir šio klubo vadovybei.
Rungtynės tarp „Budučnost“ ir „Žalgirio“ vyks penktadienį, nuo 20 val. Lietuvos laiku.
