Lygiai prieš metus tokiais žodžiais visus ragino Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris. Tuomet mūsiškiai rengėsi pirmoms atrankos rungtynėms su Kosovu, o jų sudėtyje tebuvo tik du krepšininkai, gynę šalies garbę 2017 m. Europos čempionate. Tai – Eimantas Bendžius ir Adas Juškevičius.
Iki planetos pirmenybių Kinijoje starto liko 342 dienos. Jau panašiai tiek laiko oficialiose rungtynėse (ne draugiškose, ne treniruotėse ir ne vaizdo žaidimuose) nepralaimi labai ribotas žaidėjų pasirinkimo galimybes turinti D. Adomaičio vadovaujama nacionalinė komanda.
Jos rankose – aštuonios pergalės iš eilės ir išankstiniai lėktuvo bilietai į didžiausią pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybę.
Pergalių serija – trečia istorijoje
Neįtikėtina, bet „antrarūše“ vadinta, porą nereikšmingų kontrolinių mačų pralaimėjusi ir karštų kritikos kamuolių neišvengusi D. Adomaičio rinktinė pagal pergalių seriją yra viena geriausių per visą Lietuvos krepšinio istoriją.
Ją lenkia tik dvi komandos: Vlado Garasto diriguota legendinė 1992-ųjų Barselonos olimpinė rinktinė, neklupusi 14 susitikimų iš eilės (11 atrankoje ir 3 olimpiadoje), ir čempioniškoji Antano Sireikos kariauna, 2001-2004 m. laimėjusi net 18 dvikovų iš eilės (6 atrankoje, 6 Europos čempionate Švedijoje ir 6 Atėnų olimpinėse žaidynėse).
Tiesa, D. Adomaičio vyrai vis dar gali sujaukti šį sąrašą: jiems liko keturi atrankos mačai (sėkmės atveju, pergalių traukinys pailgėtų iki 12 vagonų – Krepšinis.lt), o tuomet jau – planetos pirmenybės, kuriose gali laukti ir visos 8-erios rungtynės.
Dabartinio jo kolegos dar laukia daug spaudimo ir darbo, kurio pagrindinis vertinimas bus tai, kokį rezultatą pavyks pasiekti Kinijoje. Joje tiesiai į 2020 m. olimpines žaidynes kvalifikuosis tik dvi geriausios Europos atstovės.
Sunku tai ir suvokti, bet dar nė viena nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinė nėra praleidusi olimpiados – Olimpinės ugnies akivaizdoje lietuviai kovojo ir 1992, ir 1996, ir 2000, ir 2004, ir 2008, ir 2012, ir 2016 m.
Tačiau vienu aspektu D. Adomaičio komanda jau yra išskirtinė – tiek visų Lietuvos rinktinių, tiek ir kitų atrankos į pasaulio čempionatą dalyvių kontekste.
Snaiperių rinktinė ir visų laikų rekordas
Nuo to laiko, kai 1991-ųjų gruodį mūsų šalį į savo šeimą priėmė ir prisijungti prie visų jos rengiamų turnyrų pakvietė Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), Lietuvos rinktinė sužaidė 243-erias oficialias rungtynes: 174 laimėjo, 69 pralaimėjo.
Bet nė viename iš ketvirčio tūkstančio mačų lietuviai nežaidė taip, kaip paskutiniame susitikime Vilniuje su Nyderlandais (95:93).
Tačiau 40 tritaškių – tokio kiekio tolimų metimų per vieną susitikimą nebuvo iššovusi nė viena Lietuvos krepšininkų karta. Tiesą sakant, net nelabai buvo kada prisigretinusi prie to (arčiausiai buvo 2004-tųjų ir 1992-ųjų komandos, atlikusios atitinkamai 37 ir 33 bandymus. Beje, abu šiuos kartus jos galynėjosi su atletiškomis JAV žvaigždėmis, tad turbūt galima suprasti ir pateisinti tokią riziką – Krepšinis.lt).
Mantas Kalnietis – 11, E. Bendžius – 9, Adas Juškevičius – 7, Mindaugas Kuzminskas – 6, Rokas Giedraitis – 5, Lukas Lekavičius – 2. Sviedinius iš toli lietuviai laidė taip dažnai, kad žiūrovai galėjo pasijusti tarsi tritaškių konkurse.
Mačo didvyriu tapęs M. Kalnietis per paskutines dvi antrojo pratęsimo minutes spėjo numesti net keturias tolimas bombas, įskaitant ir pergalę atnešusią, kurią jis pats paskui pavadino nelogiška.
„Žaidžiau du prieš du, po užtvaros prieš mane atsidūrė varžovų aukštaūgis. Daugiau nebuvo ką daryti. Tai nebuvo labai logiškas metimas“, – pripažino jis.
Mantas link olandų krepšio švystelėjo tiek tritaškių, kiek kartais per rungtynes neišdrįsdavo net ir visas Lietuvos dvyliktukas kartu sudėjus: pavyzdžiui, per 1992 m. Barselonos olimpiados atidarymą su Kinija (112:75) lietuviai teišmetė 10 tritaškių ir pataikė 8 (80 proc. – tai geriausias pataikymas istorijoje).
Nors dėl pataikymo (16/40, 40 proc.) negalima piktintis ir Vilniuje, akivaizdu, kad mūsiškiai dažnai tiesiog rinkdavosi patį tiesmukiškiausią sprendimą – šveisti iš toli, kartais net nepaisant varžovų rankų, o ne ieškoti variantų baudos aikštelėje.
Taip, du pratęsimai krepšinyje – ne toks jau dažnas reiškinys. Bet nuo 40 tritaškių per vieną susitikimą kol kas susilaikė visos kitos 79 atrankos į 2019-tųjų pasaulio čempionatą dalyvės iš Europos, Afrikos, Amerikos ir Okeanijos.
Mūsiškių taiklumas labai nukentėjo išvykoje Budapešte, kai įkrito vienintelis tritaškis iš 11-os. Beje, tai buvo vos vienas iš dviejų mačų, kai Lietuvos rinktinei padėjo NBA bokštai Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis, ir sutapimas ar ne – vienas iš dviejų, kai lietuviai savo laimę iš toli mėgino mažiau nei 20 kartų.
Lietuvos rinktinė su Jonu ir Domantu sudėtyje per rungtynes išmeta tik po 13,5 tritaškio, o be jų – net po 30,2. Stulbinantis skirtumas.
Atmetus dvi dvikovas su JV ir D. Saboniu, Lietuvos vyrų tritaškių vidurkis atrankos kovose būtų antras didžiausias tarp 80-ies kvalifikacijos dalyvių iš visos planetos. Aukštesniu bandymų iš toli skaičiumi gali pasigirti tik Kanada su Kevinu Pangosu (vid. 30,5).
Kaip žaisime Kinijoje?
„Pasiektas maksimalus rezultatas – laimėtos visos rungtynės. Iš kitos pusės prisiminkime pirmąjį etapą: šiek tiek pasisekė lietuviams su burtais. Tikrai, manau, buvo pati silpniausia grupė. Antrame etape – jau stipresni varžovai. Palaukime pasaulio čempionato ir tada jau darykime kažkokias rimtesnes išvadas“, – sako krepšinio komentatorius Vaidas Čeponis.
Paprašytas įvertinti, kokį žaidimą lietuviai demonstruos Kinijoje ir ko galima ten tikėtis, V. Čeponis akcentavo galingą mūsų priekinę liniją ir snaiperių svarbą.
„Aš spėju, kad pasaulio čempionato finaliniame etape mūsų žaidimas bus grindžiamas per J. Valančiūną ir D. Sabonį. Jie bus maitinami kamuoliais, nes gali gerai žaisti nugara į krepšį. Aišku, prieš juos dažnai bus dvigubinama gynyba ir jie bus priversti numesti kamuolį, tada daug kas priklausys nuo mūsų metikų, o čia aš žiūriu optimistiškai: šiame atrankos cikle Lietuvos rinktinė pagal tritaškių taiklumą užima pirmą vietą – mes tikrai turime gerų metikų“, – įsitikinęs jis.
Panašu, kad galime pasigirti, jog lietuviškas krepšinis – šiuolaikiškas, o D. Adomaičio komanda paklūsta naujausioms krepšinio mados tendencijoms.
NBA klubų tritaškių metimų skaičius it ant mielių kyla ir Gineso rekordų knygos puslapius plėšo jau šešis sezonus iš eilės: nuo kuklių 49068 mėginimų 2012-2013 metais (vid. apie 20) – iki 71338 praėjusį sezoną (vid. 29). Epizodų, kai šios lygos teisėjai yra priversti kelti tris pirštus į viršų, padaugėjo beveik 50 procentų!
Lietuvos rinktinės tritaškių rekordai:
Visgi norisi tikėtis, kad Kinijoje mūsiškių žaidimas bus įvairesnis nei per paskutinį pasimatymą su Nyderlandais, o toliašaudė artilerija neužstrigs svarbiausiu metu – kaip kad 2017 m. aštuntfinalyje su Graikija, kai įkrito tik kas ketvirtas tritaškis (6/24), arba kaip septintame NBA Vakarų konferencijos finalo mače Hjustono „Rockets“ žaidėjams, paleidusiems 27 tuščius šovinius iš eilės.
Artimiausias egzaminas lietuvių laukia lapkričio 29 dieną svečiuose su Italija. Ta pačia, kuri 2004-tųjų Atėnų olimpiados pusfinalyje užmėtė Lietuvą iš toli (18/28, 64 proc.), prieš pat nosį užtrenkė mums duris į finalą (100:91) ir nutraukė ilgiausią istorijoje – 18-os iš eilės – A. Sireikos komandos pergalių seriją.
