1. Lauryno Biručio išvykimas į Kauną
Praėjusį sezoną Šiaulių klubui paskolintas ir LKL naudingiausiu žaidėju tapęs L. Birutis grįžta į „Žalgirį“, kurio jaunimo sistemoje užaugo.
Aukštaūgis LKL debiutavo 2016-2017 metų sezone. Vilkėdamas tuometinio Prienų-Birštono „Vytauto“ marškinėlius L. Birutis per 8 rungtynes vidutiniškai pelnė po 6,9 taško ir atkovojo po 2,3 kamuolio per 13,5 minučių žaidimo laiko.
Būtent Šiauliuose vidurio puolėjas iššovė – šalia jo pavardės statistikos grafoje didžiavosi vidutiniškai renkami 15,1 taško, 7,2 atkovoto kamuolio ir net 62,5 proc. pataikymas iš žaidimo.
Greitas tobulėjimas ir puikus žaidimas paskatino LKL čempionų vadovybę pagaliau susigrąžinti perspektyvų krepšininką.
Spekuliuojama, kad L. Birutis dėl patirties trūkumo tikriausiai negaus daug progų Eurolygoje, tačiau „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius LKL mėgsta leisti pailsėti lyderiams, todėl jaunasis aukštaūgis gali suteikti Brandonui Daviesui ir Antanui Kavaliauskui galimybę atsipūsti.
Didžiąją dalį taškų L. Birutis rinkdavo po užtvarų, kai žaisdavo „du prieš du“ arba rungtyniaudamas nugara į krepšį, kai dėl didelės fizinės jėgos ir gerai atidirbto puskablio tapo košmaru varžovų aukštaūgiams.
Vienintelė problema – L. Biručio mobilumas. Vidurio puolėjas yra sąlyginai lėtas ir neatletiškas, todėl sunkiai laikosi gynyboje prieš varžovų antrosios linijos krepšininkus. Pats aukštaūgis dar rugpjūčio mėnesį teigė, kad dirba su „Žalgirio“ fizinio parengimo treneriais.
Jei vidurio puolėjas sugebės pasiekti optimalią fizinę formą, jis gali tapti dar didesniu galvos skausmu varžovų trenerių štabams.
Į Kauną persikraustęs L. Birutis neturėtų iškart tapti „Žalgirio“ lyderiu, tačiau jo netektis itin skaudžiai atsilieps praėjusį sezoną kaip reikiant patriukšmavusiems Šiaulių „Šiauliams“, kurie neišlaikė ir Donato Sabeckio bei savo pagrindinio snaiperio Nicko Zeislofto.
Akivaizdu, kad Antanui Sireikai vėl prireiks stebuklingosios lazdelės, nes jo auklėtiniams pasiekti penktą vietą ir rimtai pasigrumti dėl vietos pusfinalyje bus dar sunkiau nei pernai.
2. Prienų „Skycop“ veteranų avantiūra
Dar gegužės mėnesį dauguma Lietuvos krepšinio gerbėjų buvo įsitikinę, kad šį sezoną Prienų klubo LKL nebematysime. Vis dėlto, jį aukščiausioje Lietuvos krepšinio lygoje turėjęs pakeisti Šakių „Vytis“ atsisakė tokios galimybės, o prieniškiai, sulaukę savivaldybės paramos, sugebėjo išlikti aukščiausiame šalies divizione.
Vasarą pagal naują rėmėją „Skycop“ pasivadinusi ekipa netinginiavo ir į kurortą kvietėsi žinomus vardus. Ryškiausi klubo naujokai: Martynas Gecevičius, Mindaugas Lukauskis, Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai.
Lyderio vaidmuo prognozuojamas vėliausiai prie komandos prisijungusiam M. Gecevičiui, kuris pasirengimo sezonui varžovus baudė ir 7 tritaškiais. 30-metis, vilkėdamas Zeliona Guros „Stelmet“ marškinėlius, FIBA Čempionų lygoje vidutiniškai pelnė po 10,5 taško bei atlikdavo po 2,8 rezultatyvaus perdavimo, o iš toli atakavo net 44,7 proc. taiklumu.
Gynėjas paskutinius kelerius metus tobulino driblingą ir aikštės matymą, todėl gali rungtyniauti tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijose. Beveik nekyla abejonių, kad būtent M. Gecevičiui lemiamomis akimirkomis bus suteikiama galimybė atlikti sprendimus ir traukti komandą į pergales.
M. Lukauskis praėjusį sezoną praleido Vilniaus „Ryto“ gretose. LKL pirmenybėse puolėjas vidutiniškai rungtyniavo po 15 minučių, pelnė po 4,3 taško, atkovojo po 1,5 ir perėmė po 1 kamuolį.
39-erių veteranas vis dar yra puikus metikas iš tolimų distancijų – 44,2 proc. taiklumas. Taip pat panevėžietis patirties dėka geba sėkmingai gintis tiek asmeniškai, tiek komandiškai, nepaisant pamažu slopstančio atletiškumo, o jo patirtis ir lyderio savybės gali tapti neįkainojamos Prienų ekipai.
Nors Panevėžyje pastaruosius metus rungtyniavę broliai Lavrinovičiai, kaip ir M. Lukauskis, jau pasiekė karjeros saulėlydį, jie vis dar išlieka labai naudingi puolime.
Darjušas LKL vidutiniškai žaidė po 16 minučių, pelnė po 9 taškus ir atkovojo po 4,4 kamuolio. Kšyštofas per mačą rungtyniaudavo po 20 minučių, įmesdavo po 9,8 taško ir sugriebdavo po 3,7 kamuolio.
Aukštaūgiai vis dar yra pavojingi iš trijų taškų zonos, iš kur abu LKL atakavo didesniu nei 36 proc. taiklumu, o sukaupta patirtis kompensuoja greičio trūkumą žaidžiant nugara prieš staigesnius varžovų aukštaūgius.
Deja, Lavrinovičiai gynyboje daro daugiau žalos nei suteikia naudos. Jie nebespėja paskui varžovų gynėjus ar aukštaūgius po užtvarų, todėl beveik nebegali aikštėje žaisti kartu.
Naujųjų „Skycop“ pirkinių pavardės atrodo įspūdingai, tačiau kyla du klausimai: ar jie atlaikys šiuolaikinio krepšinio greičius ir kaip prieniškių treneris Virginijus Šeškus organizuos gynybą?
Tuo pačiu smalsus žvilgsnis kryps į Panevėžį „Lietkabelį“, kuris be brolių Lavrinovičių ir Gintaro Leonavičiaus, gali pasiūlyti kitokį krepšinį nei pastaraisiais metais.
3. Pergalių laivą Klaipėdoje irkluos bokštai
Birželio mėnesį LKL bronzą iškovojęs Klaipėdos „Neptūnas“ šį sezoną vėl nusiteikęs kovoti dėl vietos ant nugalėtojų pakylos. Didžiąją dalį branduolio praradę klaipėdiečiai tarpsezonio metu nesnaudė ir pasirašė sutartis su šešiais naujokais, iš kurių labiausiai intriguojantis tandemas – Gytis Masiulis ir į uostamiestį grįžtantis Jerai Grantas.
Praėjusį sezoną pastarasis praleido Italijoje, kur atstovavo antrojoje šalies lygoje rungtyniavusiai Orasi „Ravenai“. Vidurio puolėjas aikštelėje praleisdavo po 28 minutes, pelnydavo po 15 taškų ir atkovodavo po 7,9 kamuolio.
Atletiškas vidurio puolėjas turėtų gynėjų grandžiai suteikti taikinį žaidžiant „du prieš du“. Taip pat J. Grantas „Neptūnui“ pasitarnaus kovojant dėl atšokusių kamuolių ir sugebės atsilaikyti prieš žemesnius varžovus susikeitęs dengiamaisiais.
Amerikietis su Simu Galdiku turėtų sudaryti galingą tandemą po krepšiais. Šių fiziškai galingų vidurio puolėjų duetą bus sudėtinga perkąsti net stipriausiems LKL klubams.
Tikriausiai įdomiausias „Neptūną“ šiam sezonui papildęs krepšininkas – iš „Žalgirio“ pasiskolintas G. Masiulis. Praėjusį sezoną puolėjas aukščiausiose šalies pirmenybėse aikštelėje vidutiniškai praleido po 12 minučių, pelnė po 4,9 taško ir atkovojo po 2,6 kamuolio.
Vis dėlto liepą vykusiame Europos vaikinų (iki 20 metų) krepšinio čempionate G. Masiulis buvo vienas iš komandos lyderių. Puolėjas vidutiniškai aikštelėje praleido po 27 minutes, pelnė 18,3 taško ir atkovojo po 9 kamuolius.
Panašu, kad puikią formą jaunasis talentas atsivežė ir į Klaipėdą. Pasiruošimo sezonui metu puolėjas jau du kartus pelnė bent po 20 taškų. Atrodo, kad G. Masiulis pagaliau suprato, kada metas žaisti agresyviai, o ir tolimas metimas pamažu tobulėja. Šis sezonas gali tapti tramplinu ir parodyti jį plačiajai krepšinio visuomenei.
Tuo labiau, kad Kazys Maksvytis jau yra įrodęs, kad moka brandinti jaunus talentus.
4. Uteniškių ambicijos sujaukti pusfinalio tvarką
Paskutinius du sezonus LKL finalo ketvertą sudarė tie patys klubai: „Žalgiris“, „Rytas“, „Neptūnas“ ir „Lietkabelis“. Šįkart į lyderių gretas įsiterpti mėgins pavasarį tik septintas likęs Utenos „Juventus“.
Labiausiai intriguojantys ekipos naujokai: iš Kauno pasiskolintas 208 cm vidurio puolėjas Martinas Gebenas ir su NBA čempionais „Golden State Warriors“ sutartį turėjęs Alexas Hamiltonas.
Būtent pastarieji labiausiai žibėjo uteniškių draugiškose rungtynėse, kurių jie laimėjo net 5 iš 6.
M. Gebenas jau pasirengimo rungtynėse demonstravo kovingumą ir aukštą krepšinio intelektą. 23-ejų aukštaūgis jaučiasi patogiai net dengdamas antrosios linijos krepšininkus.
Taip pat vidurio puolėjas nebijo komandos draugams nurodyti, kada reikia kirsti link baudos aikštelės, o tuomet geba jiems atlyginti iškišdamas perdavimą.
Neaišku, kaip jaunasis aukštaūgis sugebės pasirodyti aukščiausiame lygyje prieš daug patirties turinčius vyrus, tačiau pradžia leidžia tikėti jo gabumais ir ateitimi aukščiausio lygio krepšinyje.
A. Hamiltonas sugeba stebinti savo gynybos sugebėjimais ir universalumu. Vienintelis trūkumas – nestabilus metimas iš toli. Amerikietis gali žaisti tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijose.
Pirmuoju atveju jis geba pasinaudoti užtvaromis ir užbaigti atakas baudos aikštelėje arba surasti laisvus komandos draugus.
Žaisdamas be kamuolio A. Hamiltonas nebijo kontakto, todėl gali statyti užtvaras toliau nuo kamuolio arba kirsti link baudos aikštelės, todėl gali žaisti aikštėje kartu su puikiai iš toli pataikančiu Doviu Bičkauskiu.
Sunku pasakyti, ar amerikietis greitai apsipras su europietišku krepšiniu, tačiau jei vyriausiasis „Juventus“ treneris Žydrūnas Urbonas sugebės iš klubo naujoko išspausti maksimumą, uteniškius kitą sezoną galime matyti kovojančius dėl vietos ant apdovanojimų pakylos. Kodėl gi ne?
5. Vilniuje – šviesaus „Ryto“ sezono viltis
Vilniaus „Rytas“ vasarą atsisveikino net su aštuoniais žaidėjais, pakeitė komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį: sidabrą su vilniečiais iškovojęs Rimas Kurtinaitis užleido vietą Lietuvos rinktinės strategui Dainiui Adomaičiui.
Iš pirmo žvilgsnio abiejų specialistų krepšinio filosofija panaši: dažnai naudojami žemi penketai, greitas tempas, daug tolimų metimų ir keitimasis dengiamaisiais kitoje aikštės pusėje.
D. Adomaitis galės kliautis mobilesniais aukštaūgiais – Martynu Echodu, kuris prie R. Kurtinaičio buvo labiau sunkusis krašto puolėjas, ir Evaldu Kairiu.
Eimantas Bendžius ir Dominique'as Suttonas priekinei linijai įpūs universalumo – abu krepšininkai geba žaisti per dvi pozicijas, atidirbti gynyboje, o lietuvis puikiai pataiko iš toli.
Sostinės klubo vadovybė subūrė grupę atletų, puikiai atitinkančių trenerių štabo viziją. Dabar telieka stebėti, kaip bus panaudota universali „Ryto“ sudėtis ir ar ji išpildys D. Adomaičio norus aikštėje. O tie norai paprasti – nutraukti tamsą ir titulų badą.
