Lyga startavo birželio 21-ąją, finišavo rugpjūčio 12-ąją, varžėsi 8-ios ekipos, o titulą iškovojo brolių Ballų atstovaujama Los Andželo komanda.
Rezultatus ir statistiką palikime ramybėje, kur kas įdomesni lygos užkulisiai: čia prakaitą braukė keliolikos lietuvių komanda, įamžinusi debiutinės lygos kovas. Apie 12-os milijonų žiūrovų auditorija „Facebook“ socialiniame tinkle stebėjo JBA čempionato rungtynes, kurias nuo sezono starto iki finalo filmavo Lietuvos komanda.
Kaip ji atsidūrė už Atlanto ir nuo ko viskas prasidėjo, papasakojo vienas komandos vadovų, sporto agentūros „Sporto zona“ vadovas Rimvydas Čekavičius.
Anot jo, viso ko pradžia – dar sausio mėnesį vykęs pirmasis Prienuose „Big Baller Brand“ turnyras, kuriame Prienų komandos gretose debiutavo pompastiškai Lietuvoje pasitikti broliai Ballai.
Būtent R. Čekavičiaus komanda filmavo to sausio turnyro kovas, kurias krepšinio gerbėjai visame pasaulyje galėjo stebėti „facebook“ socialiniame tinkle.
Pirmasis testas pavyko: lietuvių komanda susitvarkė su savo užduotimis ir paliko gerą įspūdį LaVaro Ballo komandai.
Kai jiems reikėjo operatorių komandos už Atlanto naujam JBA čempionatui, jie toli ir ilgai neieškojo. Tiksliau – sprendimą priėmė L. Ballo dešiniąja ranka Lietuvoje tapęs Karolis Malinauskas.
Būtent su juo vyko derybos ir Karolio sprendimas buvo lemiamas dėl lietuvių šanso už Atlanto.
Kalbant apie K. Malinauską, jo vardas žinomas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kino industrijos atstovams. Vyras su kolegomis įkūrė kompaniją „Lituanica Films“, tapusia pirmąja Lietuvoje, kuri filmų gamyba pasirūpina nuo pradžios iki pat pabaigos, o projektų sąrašuose neretai atsiduria užsakymai iš Los Andželo ir Holivudo.
„Dar prieš Ballams atvykstant į Prienus, jau Amerikoje buvome susitarę dėl bendradarbiavimo filmuojant realybės šou Lietuvoje. Laikui bėgant mūsų bendradarbiavimas ir santykiai tapo artimesni ir dabar apima daugiau sričių“, – atskleidė K. Malinauskas.
Tad kai Karoliui reikėjo filmavimo komandos už Atlanto, jis ilgai nesvarstė.
„Vertinant kainos ir kokybės santykį, matyt, neliko klausimų su kuo dirbti“, – apie atsivėrusią galimybę dirbti JAV pasakojo R. Čekavičius.
Derino darbą ir pramogas
Į JAV išvyko 15-os lietuvių komanda, 11 žmonių tiesiogiai darbavosi rūpinantis rungtynių transliacijomis ir filmavimu, o dar 4 žmonės koordinavo viso būrio logistinius reikalus: skrydžių, viešbučių užsakymai, pervežimai, automobilių nuoma ir panašiai.
Anot jo, daugeliui komandos narių apsispręsti dėl darbo vasarą JAV nebuvo sunku.
„Mano komanda, mano aplinkos žmonės daugiausia dirba prie sporto renginių, būtent vasarą yra tas laikas, kai mūsų komandai to darbo yra mažiau. Išskyrus kelis autosporto renginius, kelias futbolo transliacijas, iš esmės vasara – dėkingas laikas keliauti į JAV. Kitą vertus, galimybė taip pat išskirtinė, ne kasdien tokios pasitaiko.
Tiek profesine prasme, tiek ir geografine: darbas nuo Rytinės iki Vakarinės pakrantės, ir Niujorkas, ir Los Andželas, Hjustonas, Čikaga, Sietlas.
Tuo pačiu pavyko suderinti ir darbą, ir pramogas, keliones. Pamatėme miestus, Amerikos žymias vietas, pakeliavome ir džiaugėmės geru laiku“, – apie dviejų mėnesių darbą už Atlanto kalbėjo R. Čekavičius.
Atsargios kalbos, kad gali tekti keliauti į Ameriką, prasidėjo likus dviem mėnesiams iki JBA lygos starto.
„Po truputį planavomės. Aišku, buvo kas atkrito. Ne visi iškeliavo, kuriuos aš pats tikėjausi matyti šalia. Paskutinis apsisprendimo terminas buvo likus kokioms 4-ioms savaitėms iki išvykimo.
Iš komandos niekam nereikėjo atšaukti savo vestuvių ar krikštynų, kitos svarbios asmeninės šventės. Kas negalėjo, tas iškart pasakė, kad nekeliauja. Kitą vertus, prieš 10 ar 20 metų ta Amerika buvo labiau kažkas tokio, dabar ji artėja prie mūsų“, – kalbėjo R. Čekavičius.
Netikėtas LaVaro prašymas
Kiekviena nauja arena lietuviams buvo lyg naujas iššūkis, su kuriais reikėjo susitvarkyti čia ir dabar. Jei Lietuvoje visų arenų kampai puikai pažįstami, tai JAV kiekviena nauja vieta pateikdavo savų staigmenų.
Netrūko ir įtemptų darbo valandų. „Buvo sunkių momentų, kai, pavyzdžiui, dirbome Hjustone, baigėme darbą 22 valandą, kol susitvarkėme – dar valanda, grįžome prieš vidurnaktį į viešbutį, o kėlėmės 4-ą ryte, laukė penkių valandų skrydis į Sietlą ir ten – nauja darbo diena. Tiesiai iš lėktuvo į areną ir beveik be miego – naujų rungtynių filmavimas.
Daliai komandos iššūkiu tapo maistas. Visi pasiilgo įprastų Lietuvoje maisto produktų. Nežinau, kiek laiko svajojau apie šaltibarščius ar kefyrą“, – šypsojosi R. Čekavičius.
Anot K. Malinausko, lietuviai su kaupu pateisino užsakovų lūkesčius.
„Tai, ko tikėjomės, taip ir buvo. Mes dažnai save nuvertiname, galvodami, kad amerikiečiai ar kiti sugeba daugiau ir geriau. Viskas priklauso nuo mūsų darbo etikos ir profesionalumo. Mūsų komanda atliko puikų darbą“, – apie lietuvių filmavimo grupę kalbėjo ją pasamdęs K. Malinauskas.
„Neatsimenu, kuriame mieste, galbūt Las Vegase, mano kolega kilo liftu ir išgirdo vietinių amerikiečių pokalbį, kurie negalėjo patikėti, kad lygą filmuoja komanda iš Lietuvos.
Anot LaVaro partnerio Alano Fosterio žodžiais, sugebėjome viršyti jų lūkesčius, padarėme daugiau nei buvo tikėtąsi. Atsisveikinant jau su LaVaru Ballu, darant paskutinę nuotrauką kartu, jis sako – Karoli, tegul iš mūsų kokie NBC (JAV žiniasklaidos vienas flagmanų) nepavogia šitų vyrukų. Čia gal tik vienas sakinys, bet jis daug ką pasako.
Iš esmės nekėlėme jokių problemų, buvome pirmi arenoje ir ją paskutiniai palikdavome. Turėjome savų žmonių, kurie padėjo tvarkytis su logistika, viešbučiais. Iš esmės mūsų kartais net nematydavo, mes darėme savo darbą ir viskas. Nebuvo taip, kad reikštume pretenzijas, teisintumėmės dėl vėluojančio lėktuvo ar kamščių“, – teigė R. Čekavičius.
„Manau, ši lyga turi potencialo plėstis ir augti. Niekas nežino, kas bus po 3-4 metų. Yra tikimybė, kad ateityje galime grįžti į JAV padirbėti. Bet kol kas anksti apie tai kalbėti, reikia užbaigti šiuos metus“, – kalbėjo R. Čekavičius.
Anot jo, jei žaisdavo broliai Ballai, rungtynės sulaukdavo 4-6 kartus daugiau dėmesio. „Nuo 700 tūkstančių iki milijono peržiūrų, jei broliai nežaisdavo – rungtynes stebėdavo 100-150 tūkstančių žiūrovų.
Skaičiavau, kad naujos JBA lygos kovas iš viso stebėjo apie 12 milijonų žmonių, neįtraukiant santraukų ar gražiausių momentų epizodų, kuriuos publikuodavo įvairūs naujienų portalai“, – teigė R. Čekavičius.
Planuoja pasaulinį turą
Kalbant apie pačios lygos meistriškumą, anot Rimvydo, buvo neblogų vyrukų, kurie ateityje gali užsikabinti aukštesnio meistriškumo lygose.
Įsibėgėjus čempionatui, plačiai nuskambėjo vieno krepšininko istorija: lygoje besivaržęs Brandonas Phillipsas tikino sulaukęs tik trečdalio žadėtų pinigų ir iš to beveik neuždirbęs – didžiąją dalį jis paaukojo skrydžiams bei bagažo mokesčiams.
„Aš nemanau, kad reikia remtis vieno žaidėjo istorija, mes nežinome visų aplinkybių. Kiek žinau, jis sužaidė tik ketverias rungtynes, už kurias ir gavo sutartyje numatytą savo dalį.
Reikia prisiminti šios lygos tikslą – tai labiau projektas, skirtas socialiai pažeidžiamam jaunimui. Čia žaidė jaunimas, kuris galbūt padarė kažkokius nusižengimus mokykloje ir negali žaisti koledže. Dauguma krepšininkų – iš neturtingų šeimų, gal augę be tėvų.
Pavyzdžiui, istorija, kai vieno jaunuolio mirė sesuo ir šis pusę metų nėjo į mokyklą. Jis jos nebaigė ir neturėjo galimybės žaisti koledže. Faktas, kad tokie jauni žmonės yra sunkesnio charakterio ir per JBA lygos pirmenybes buvo iš komandos išmestų žaidėjų už blogą elgesį“, – kalbėjo R. Čekavičius.
Gali būti, kad LaVaras ir broliai Ballai dar sugrįš į Lietuvą.
„Tai yra pirmieji JBA metai. Viskas tik prasideda. Sukurti lygą ir užvesti tokį didelį mechanizmą reikalauja daug pastangų ir ryžto. Tiek žaidėjams, tiek visiems prisidėjusiems prie organizacijos tai yra puiki patirtis ir galimybės.
Atrinkome geriausius 12 žaidėjų, kurie keliaus po pasaulį ir žais su profesionaliomis komandomis Europoje, Azijoje ir Australijoje. Planuojame atvykti ir į Lietuvą“, – naujus JBA lygos planus atskleidė K. Malinauskas.
