Į savaitę truksiančią Lietuvos rinktinės stovyklą pirmadienį atvykęs A. Gudaitis jau žino, ką veiks jai pasibaigus. Vidurio puolėjas yra numatęs kelionę į Klivlandą, kur pasirodys NBA vicečempionų „Cavaliers“ trenerių štabui, akylai jį stebinčiam viso sezono metu.

„Dar nėra nuspręsta tiksli data, bet aš vyksiu į Klivlandą. Tiesiog pasitreniruoti su jais, Vasaros lygoje nežaisiu. Jie nori pasičiupinėti, kas ir kaip, pamatyti gyvai ir tiek. Bet data dar nenuspręsta, todėl bilietų kol kas neturiu“, – tinklalapiui Krepšinis.lt atskleidė A. Gudaitis.

2015 metų NBA naujokų biržoje 47-uoju šaukimu A. Gudaitį pasirinko Filadelfijos „76ers“ komanda, po kelių savaičių teises į lietuvį perleidusi Sakramento „Kings“. Galiausiai, 2018 metų vasarį mainų būdu šias teises įsigijo Klivlando ekipa.

Nors 25-ąjį gimtadienį prieš savaitę atšventęs klaipėdietis turi kitam sezonui galiojančią sutartį su Milano klubu, į savo bičiulius nacionalinėje komandoje Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį lygiuotis norintis vidurio puolėjas neatmeta galimybės praverti NBA duris.

„Kalbant apie krepšinį už Atlanto, man atrodo, kad aš tinku tai sistemai. Nežinau, jeigu, sakykime, pasiseks super kažką parodyti Amerikoje, galbūt jie kažką pasiūlys. Visgi kol kas realiausias variantas, kad kitą sezoną būsiu Milane“, – sakė A. Gudaitis.

Kauno „Žalgirio“ sistemoje užaugęs krepšininkas 2015 metais pasinaudojo šansu gauti daugiau žaidybinės praktikos persikeliant į Vilniaus „Lietuvos rytą“. 2017 metais jis pasinaudojo šansu palikti sostinę ir tapti pagrindiniu Eurolygos klubo vidurio puolėju.

Pasitaikančių gyvenimo šansų veltui nešvaistantis A. Gudaitis nenori praleisti ir šanso prasimušti į stipriausią pasaulio krepšinio lygą. Jei tokį šansą suteiks galimas kardinalus NBA vicečempionų sudėties atnaujinimas, aukštaūgis yra nusiteikęs jį priimti.

„Jei yra šansas gyvenime, visada reikia jį imti. Nesvarbu, ar tai būtų krepšinis, ar kažkas kita. Jei bus šansas, aš bandysiu į jį kabintis“, – sakė atletas, kuriuo „Cavaliers“ vadovai galimai svarsto pakeisti Klivlande neįsitvirtinusį kroatų talentą Ante Žižičių.

Šį sezoną Eurolygoje po 10,3 taško ir 6,3 atkovoto kamuolio, o Italijos čempionate – po 10,7 taško ir po 7 atkovotus kamuolius per rungtynes vidutiniškai rinkęs A. Gudaitis bendraudamas su Krepšinis.lt taip pat pasidalino mintimis apie rinktinės stovyklą, sezoną Italijoje, „Lietuvos rytą“ bei potencialų bendraklubį LeBroną Jamesą.

– Kokie įspūdžiai po pirmosios rinktinės treniruotės?

– Įspūdžiai patys geriausi. Visi atvykę žaidėjai yra draugai, smagu juos pamatyti, smagu susirinkti vėl visiems kartu.

– Rinktinėje – net 4 vidurio puolėjai. Ar ne per daug? Ar treniruotėje jau spėjote pasistumdyti su J. Valančiūnu ir D. Saboniu?

– Ne, dar nesistumdėme. Pirmoji treniruotė dar buvo be kontakto. Stumdysimės kiek vėliau. Manau, jog centrų nėra per daug. Kuo daugiau sveikos konkurencijos, tuo geriau.

– Sezonas buvo ilgas, ar netrūksta jėgų taip greitai prasidėjus rinktinės reikalams?

– Nemanau, kad yra kažkoks jėgų trūkumas. Esame šiek tiek atjaunėjusi rinktinė. Man asmeniškai nuovargis tikrai nesijaučia.

– Šį sezoną pirmą kartą žaidėte užsienyje. Ar skani ta legionieriaus duona?

– Duona kaip duona (šypsosi). Ką norėjau, tą ir gavau, todėl džiaugiuosi. Man viskas tiko, patiko. Eurolyga – tai viskas, ko reikia.

– Kaip vertinate sezoną, savo ir Milano komandos sėkmę?

– Man svarbu buvo parodyti, kad aš galiu žaisti Eurolygoje. Asmeniškai tiesiog norėjau atrodyti solidžiai kiekvienose rungtynėse ir tiek. Komandai sezonas nebuvo įspūdingas, bet tikėkimės ateityje bus geriau.

Artūras Gudaitis

– Mindaugas Kuzminskas minėjo, jog laimėdami Italijos čempionatą nuplovėte Eurolygos gėdą. Ar išties užėmus Eurolygoje priešpaskutinę vietą jautėte gėdą?

– Gėda... Na, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Yra šešiolika komandų, kurios yra tikrai stiprios, žaidėme daug rungtynių lygiai, taip pat ir su TOP8 komandomis. Tiesiog, kai spręsdavosi rungtynių baigtis, mes negalėdavome jų perlaužti. Nežinau, ar tai yra gėda. Komandinis sezonas nenusisekęs ir tiek.

– Vis dėlto Italijos lygos finalas buvo sėkmingas. Neseniai pasibaigė ir LKL finalas, kurią komandą jame palaikėte jūs?

– Aš buvau už gražų krepšinį. Palaikiau abi ekipas (šypsosi).

– Sezono pradžioje jums sunkiai sekėsi ištrūkti iš „Lietuvos ryto“, bet dabar ko gero galima džiūgauti, jog tai padaryti pavyko, nes sezonas aukštesniame lygyje buvo solidus?

– Aš to norėjau, norėjau išvažiuoti, kaip jūs sakote, paragauti legionieriaus duonos, man tai pavyko. O kaip būtų buvę „Lietuvos ryte“, niekas nežino. Galbūt irgi būtų kažkas pasisekę gerai ir panašiai. Tiesiog džiaugiuosi dėl to, kaip yra. Negalvoju, kas būtų, jeigu būtų, jei būčiau likęs ir panašiai.

– Jums išvykus, pagrindiniu „Lietuvos ryto“ centru tapo Martynas Echodas. Ar sutikęs jus rinktinės stovykloje dvidešimtmetis už tokį šansą nepasakė ačiū?

– Ne, nepasakė (šypsosi). Bet aš džiaugiuosi už jį. Jam šį sezoną gerai sekėsi, vaikinas tikrai patobulėjo ir tai darė dideliais žingsniais. Aš už jį džiaugiuosi. Jam aplinkybės susiklostė tikrai gerai. Krepšinyje bene pats svarbiausias dalykas yra patekti į kažkokią vietą, kur tau galbūt šiek tiek pasisektų, galbūt kažkas atsitiktų tavo naudai. Jam tai nutiko ir reikia džiaugtis už jį.

– Pats turite iki 2021 metų galiojančią sutartį su italais, bet ar esate tikras, kad žaisite Milane ir kitą sezoną?

– Maždaug taip. Ši vasara dėl klubo yra ramesnė. Nežinau, jeigu, sakykime, pasiseks super kažką parodyti Amerikoje, galbūt jie kažką pasiūlys. Visgi kol kas realiausias variantas, kad būsiu Milane.

– Jaučiate, kad Italijoje padarėte didelį progresą ir esate geresnis žaidėjas nei prieš metus?

– Galbūt įgijau daugiau pasitikėjimo savimi. Gavau daug pasitikėjimo iš trenerių. Stengiausi tai perteikti aikštelėje. Tai daug duoda, nes kai turi pasitikėjimo savimi ir matai, kad gali žaisti, geriausiame lygyje Europoje, tada tu jautiesi visai kitaip.

– Kaip palaikote ryšį su Klivlando komandos atstovais?

– Daugiausiai bendrauju su jų skautu, kuris dirba Europoje. Su visais kitais, generaliniu vadybininku ir panašiai kalba mano agentas. Aš sezono metu stengiuosi apie tai net negalvoti. Ir dabar koncentruojuosi į rinktinės reikalus, o kai jie pasibaigs, tada ko gero susėsime ir pašnekėsime su jais kažką rimčiau.

– Sakote, kad „Cavaliers“ nori jus pačiupinėti. Ar jaučiate, kad turite tai, ką jie nori užčiuopti?

– Sunkus klausimas (šypsosi). Man atrodo, kad aš tinku tai sistemai, kas liečia krepšinį už Atlanto. Bet sakau, čia specifiniai dalykai. Nėra aišku, ko jiems reikia. Gal jiems reikia kažko kito, tai va, dėl to aš nesu tikras.

– Talentingajam kroatų vidurio puolėjui A. Žižičiui atsiskleisti Klivlande nepavyko, o tai, panašu, ir skatina „Cavaliers“ dairytis Europoje naujo centro. Ar nesėkminga kroato patirtis jūsų neatbaido?

– Nenoriu komentuoti kitų žaidėjų sėkmės, gali būti daug niuansų, galbūt jiems kažkas nepasisekė ir panašiai. Nežinau, bet manęs tai tikrai neatbaido. Jei yra šansas gyvenime, visada reikia jį imti. Nesvarbu, ar tai būtų krepšinis, ar kažkas kita. Jei bus šansas, aš bandysiu į jį kabintis.

– Ar sezono metu domitės tuo, kas vyksta NBA lygoje ir kaip žaidžia ta pati „Cavaliers“ komanda?

– Tikrai pasižiūriu rezultatus, ypač atkrintamosiose varžybose. Įdomu, aišku, atitolęs nuo NBA nesu.

– Gali būti, jog vasarą Klivlandą paliks LeBronas Jamesas, o tai ko gero reikštų esminį ir kardinalų klubo atsinaujinimą. Jeigu jums pavyktų tapti „Cavaliers“ žaidėju, labiau norėtumėte žaisti atjaunėjusioje ar žvaigždėmis užpildytoje Klivlando komandoje su liekančiu L. Jamesu priešakyje?

– Visada malonu žaisti su pačiais geriausiais žaidėjais. Su tokiais komandos draugais žaisti norėtų kiekvienas, bet kaip bus – pamatysime.