Pernai išsigydęs nugaros traumas D. Motiejūnas nesėkmingai bandė antrą kartą įsitvirtinti NBA lygoje, tuomet praėjusią vasarą pasirašė metų trukmės sutartį su Šandongo „Golden Stars“. 3 mln. JAV dolerių uždirbęs lietuvis tapo brangiausiu Kinijos lygos krepšininku.
Debiutiniame sezone 213 cm ūgio puolėjas aikštėje vidutiniškai praleisdavo po 34 min. (Kinijoje rungtynės trunka 48 min.), pelnydavo 23,6 taško (26-a vieta lygoje) ir atkovodavo 12 kamuolių (9 vieta). Serbo Aleksandro Kešaro treniruojama Šandongo ekipa, kurioje rungtyniavo dar vienas iš NBA atvykęs krepšininkas Ty Lawsonas, pasirodymą baigė pirmenybių pusfinalyje.
Tuo tarpu Lietuvos rinktinei D. Motiejūnas paskutinį kartą atstovavo praėjusių metų Europos čempionate, kuris nebuvo sėkmingas nei visai komandai, nei pačiam aukštaūgiui.
Sezono metu vykusiose pasaulio pirmenybių atrankos varžybose D. Motiejūnas nežaidė, nors kiti Kinijoje rungtyniaujantys europiečiai, pavyzdžiui, graikas Ioannis Bourousis ar prancūzas Edwinas Jacksonas, rado galimybių atvykti ir padėti savo šalių nacionalinėms komandoms.
O prieš vasarą laukiančius paskutinius pirmo atrankos etapo mačus su lenkais ir vengrais D. Motiejūno į sudėtį nebeįtraukė rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis.
Krepšinis.lt paklaustas apie situaciją, krepšininkas teigė nenorinti liesti rinktinės temos.
„Nėra ji man skaudi, tiesiog nenoriu be reikalo eikvoti oro“, – sakė D. Motiejūnas.
Šeštadienį Vilniuje jis apsilankė Rimanto Kaukėno paramos fondo bei Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) organizuotame gatvės krepšinio turnyre ir išdalino apdovanojimus jauniesiems nugalėtojams.
„Labai graži šventė, tokiose malonu dalyvauti, bendrauti, nusifotografuoti su vaikais. Žinau, kad jie už mane serga, todėl noriu skirti jiems laiko ir dėmesio. Kai Rimantas pakvietė, net nesvarsčiau, tik liepiau priminti, nes per daug reikalų dabar turiu, baisu, kad užsimirš“, – įspūdžiais dalinosi buvęs NBA žaidėjas.
– Kuo taip labai esate užsiėmęs vasarą, atostogų metu? – Krepšinis.lt paklausė D. Motiejūno
– Mokausi, stengiuosi baigti pirmą kursą Lietuvos sporto universitete. Studijuoju treniravimo sistemų programą, baigęs karjerą galvoju būti treneriu. Gal ne vyriausiuoju – labiau norėčiau padėti tobulėti jaunesniems žaidėjams. Nemažai žmonių man sakė, kad trenerio darbas – pats prasčiausias ir sunkiausias, bet man patinka.
Be to, ir pačiam reikia treniruotis, palaikyti sportinę formą. Šiuo metu sportuoju Kaune su „Žalgirio“ fizinio parengimo treneriu, kuris man kiekvieną dieną skiria nemažai laiko. Dar nuolat atsiranda visokių renginių. Būna, vos ne paskutinę minutę paprašo atvažiuoti, dalyvauti. Pirmos savaitės grįžus buvo ramesnės, kadangi nedaug kas žinojo, jog esu Lietuvoje. O dabar jau visi žino, visur kviečia. Stengiuosi atsiliepti, atiduoti duoklę žmonėms, kurie kažkada padėjo man.
– Ar dažnai bendraujate ir su savo agentu, kuris sprendžia kito sezono klausimus?
– Bendrauju tiek, kiek, mano manymu, yra reikalinga. Laukiu liepos 1 d., kai NBA prasidės laisvųjų agentų rinka. Žiūrėsime, kaip ten viskas klostysis. Jeigu iš NBA klubų nebus bent jau pusėtinų pasiūlymų, tuomet galvosiu apie Kiniją. Komanda nori mane susigrąžinti, siūlė naują sutartį vos pasibaigus sezonui. Žiūrėsiu, kokie variantai, ir išsirinksiu geriausią.
– Kodėl pirmenybę teikiate Kinijai, o ne Eurolygai?
– Nežinau, gali būti ir Eurolyga. Nesu nusistatęs prieš ją. Tik abejoju, ar daug Eurolygos komandų galėtų pasiūlyti tokį atlyginimą, kokį praėjusiame sezone mokėjo kinai. Gal trys ar keturios pajėgiausios, o jos dažnai sudėtį komplektuoja ne vieneriems metams, žiūri toli į ateitį, galvoja apie trejų ar ketverių metų perspektyvą. Kitas dalykas, kad Kinijoje nebuvo jokių problemų dėl sutarties vykdymo. Kas joje buvo parašyta, tas ir išpildyta. Bet žiūrėsime, kaip bus šią vasarą. Šiaip ar taip, visada rasiu, kur žaisti.
– Kai kurie krepšininkai per metus taip atsikanda Kinijos, kad daugiau ten grįžti nebenori. Kaip buvo jūsų atveju?
– Kaip ir JAV, Kinija atvykusiam iš kito žemyno yra visiškai naujas pasaulis, visai kitokie žmonės. Aš džiaugiuosi, kad jaunas palikau namus, todėl pirmą kultūrinį šoką patyriau anksti ir greitai prisitaikiau. Dėl to man dabar nebėra problemų, galiu važiuoti bet kur. Aišku, daug padėjo ir Virginijus Mikalauskas („Golden Stars“ fizinio parengimo treneris – Krepšinis.lt), padėjo pažinti kinų kultūrą, paaiškino, kaip juos suprasti ir prisitaikyti. O pati Kinijos lyga – grynai amerikietiška, labai greitas krepšinis. Reikėdavo atiduoti begalę jėgų, nes kiekvienose rungtynėse žaisdavau per 30 minučių be sustojimų.
– Eurolyga pastaruoju metu taip pat bando artėti prie NBA. Jums tai atrodo sveikintina?
– Manau, jie daro teisingus žingsnius, žiūri į krepšinį kaip į verslą. Turbūt tik laiko klausimas, kada „Žalgiris“ ar kitos komandos nebeturės galimybių žaisti nacionaliniuose čempionatuose. Tuomet Eurolyga bus kaip NBA. Iš vienos pusės, tai gerai, iš kitos – gali nemažai kainuoti Lietuvos krepšiniui.
– Jums asmeniškai buvo skaudus buvusios komandos Hjustono „Rockets“ pralaimėjimas atsidūrus per žingsnį nuo NBA finalo?
– Tikrai taip. Turiu ten nemažai draugų – tiek trenerių, tiek žaidėjų. Jie – geri žmonės, sunkiai dirbo, ir man buvo labai liūdna, kad nepavyko. Pats tikrai maniau, kad šiais metais jie taps čempionais. Deja, Chriso Paulo trauma sujaukė planus, labai gaila.
– Kokią dalį atostogų užims pasaulio futbolo čempionatas?
– Mano tėvas žaidė futbolą, jei ne krepšinis, aš turbūt daryčiau tą patį. Futbolas – tarsi antroji mano meilė. Tikrai žiūrėsiu, laukiu nesulaukiu. Palaikysiu vokiečius, nes esu Miuncheno „Bayern“ sirgalius. Tikiuosi, jie apgins pasaulio čempionų titulą.
