Tiek dėl apmaudžiai pralaimėto pusfinalio Stambulo „Fenerbahče“, tiek ir dėl kone išbarstyto 24 taškų pranašumo prieš Maskvos CSKA padidėjusiu žilų plaukų kiekiu pirmadienį DELFI TV studijoje juokaudamas skundėsi krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis.
Jo, kaip ir visų Lietuvos krepšinio gerbėjų, emocijos po sunkios pergalės prieš CSKA ir pirmą kartą istorijoje iškovotos trečios vietos – tokios pat, kaip ir „Žalgirio“ žaidėjų rūbinėje.
„Buvo atsiradę šiek tiek nerimo. Nežinau, ar jis virto į žilus plaukus, bet rungtynių pabaigoje, kai „Žalgiris“ nustojo žaisti, galėjo kilti rūpesčių. Laimei, taip neįvyko ir viskas baigėsi pačiu geriausiu būdu“, – L. Kunigėlis.
Šį Finalo ketvertą jis stebėjo kaip paprastas žiūrovas, o 1999 m. sėdėjo komentatoriaus kėdėje.
„Kai žiūri kaip sirgalius, tai neturi jokios cenzūros, jokių apribojimų ir gali sau leisti daugiau nei dirbdamas darbą, kai turi kontroliuoti save“, – prisipažino jis.
L. Kunigėlis prisiminė, kad ir 1999 m. „Žalgiris“ buvo viena skurdžiausių pagal biudžetą Eurolygos komandų, bet tai kompensavo savo noru, kovingumu ir tūkstančiais aistringiausių fanų.
„Mes ir dabar matome tai, kad „Žalgiris“ yra antras nuo galo pagal biudžetą, nekalbant jau apie tuos banginius, kurie plaukioja viršuje su 40 milijonų eurų biudžetu. Tų metų „Žalgirio“ biudžetas buvo dar mažesnis, tiesiog galbūt tas disonansas tarp turtingiausių ir vidutiniokų proporcingai nebuvo toks didelis.
Tai, ką šiemet padarė „Žalgiris“, atvažiuodamas su tokiais pinigais, rodo, visų pirma, kad sporte įmanomi stebuklai, jeigu turi gerai veikiančią organizaciją, kurioje dera visi komponentai“, – pastebėjo L. Kunigėlis.
Jo teigimu, „Žalgiris“ Belgrade galėjo žaisti ir didžiajame finale.
„Pusfinalyje „Žalgiris“ atrodė žiauriai gerai. Jis iš paskutiniųjų kabinosi, lipo iš pačių sunkiausių duobių ir visą laiką kvėpavo į nugarą. Tiesiog tokiose rungtynėse dažnai būna, kad viena ar dvi atakos viską nulemia – kaip ir atsitiko su tais dviem tritaškiais. Taip jau kartais būna sporte: „Žalgirio“ komandoje neatsirado tokio žmogaus, tokio faktoriaus, kuris galėtų trūktelėti“, – tikino jis.
Tuo metu vertindamas mūšį dėl trečios vietos L. Kunigėlis neteikė didelės reikšmės skirtingai abiejų komandų motyvacijai.
„Dėl trečios vietos buvo daug labai kalbama. CSKA sakė, kad jiems tai nėra svarbu. Gal taip ir buvo. Kita vertus, tai yra jų problemos, ar ne? Buvo akivaizdu, kad „Žalgirio“ žaidėjai, atlikę titanišką darbą visą sezoną, tikrai nenorėjo grįžti namo su dviem nuliais – pavargę ir dar su dviem pralaimėjimais.
Žalgiriečiai buvo atidavę jau daug ne tik fizinių jėgų, bet ir emocinių, todėl paskutinės penkios minutės – atskira kalba. Bet „Žalgiriui“ ta trečia vieta buvo žiauriai svarbi ir jis ją pasiėmė“, – tvirtino komentatorius.
Jis sutiko su nuomone, kad CSKA šiame Finalo ketverte patyrė visišką fiasko.
„Be abejonės. Vien žiūrint iš sportinių pozicijų – įvertinus pinigus ir reguliaraus sezono rezultatus, CSKA atvažiavo kaip favoritais ir pralaimėjo abejas rungtynes, tai čia jau yra kažkokios problemos.
Nepamirškime dar, kad Rusijoje CSKA dar yra ir politinis įrankis. Kremliui, turint omenyje kai kuriuos artimus CSKA žmonių ryšius su valdžia, tikrai nepatiko tai, ką jis pamatė. Ir pirmieji to ženklai jau išlindo į viešumą: tai iš tikrųjų vadinama „krachu“, „fiasko“.
Iškilo jau ir klausimas dėl trenerio Dimitrios Itoudžio bei jo sugebėjimo suvaldyti komandą ir su ja pasiekti rezultatą. Kuo viskas baigsis, kokie sprendimai bus priimti, čia jau – jų rūpesčiai ir jie tegul galvoja“, – svarstė L. Kunigėlis.
Nesėkmingą CSKA pasirodymą Belgrade jau pasmerkė ir Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Ivanovas, ir Maskvos klubo prezidentas Andrejus Vatutinas.
Paklaustas, ar įsivaizduoja CSKA trenerio poste Šarūną Jasikevičių, L. Kunigėlis tuo rimtai suabejojo.
„Teoriškai viskas yra įmanoma. Praktiškai netgi tas pinigų faktorius, kuris galbūt yra svarbus reikalas, bet netgi nesakyčiau, kad yra pagrindinis. Sprendžiant iš to, ką Šarūnas kalba ir deklaruoja viešai, šitoje vietoje vien tik pinigų neužteks.
Manau, kad yra ilga faktorių eilė ir ta priešprieša tarp „Žalgirio“ bei CSKA irgi kažkurioje vietoje stovi“, – prognozavo jis.
Primename, kad 1999 m. „Žalgirį“ į Eurolygos sostą atvedęs Jonas Kazlauskas po dešimtmečio buvo prisiviliotas CSKA ir vieną sezoną treniravo Maskvos komandą.
Vis dėlto, skirtingai nei su žaliai baltais, jam su CSKA triumfuoti Eurolygoje nepavyko: 2012 m. finale maskviečiai išbarstė net 19 taškų persvarą ir po paskutinę sekundę pataikyto Georgo Printezio dvitaškio 61:62 pralaimėjo Pirėjo „Olympiakos“ klubui.
