Laimi viską, kas įmanoma
Nors rojus dar vadinamas devintu dangumi, virš jo gali būti ir dešimtas. Bent jau „Real“ atveju.
Ką bekalbėti apie Slovėnijos krepšinio vunderkindą Luką Dončičių.
Reguliaraus sezono naudingiausias žaidėjas, finalo ketverto MVP ir – visų svarbiausia – pirmą kartą Eurolygos čempionas. 19-mečio, kuriam tik neseniai pradėjo kaltis barzda, svajonės pildosi lyg spragtelėjus pirštais.
Vos prieš kelerius metus universalusis gynėjas rinkosi, kuriai šaliai atstovauti tarptautiniame krepšinyje. Sprendimas pirmenybę suteikti ne Ispanijai, kurioje gyvena nuo 13 metų amžiaus, o tikrajai tėvynei tuomet atrodė išties nesavanaudiškas – juk „popieriuje“ Slovėnijos nacionalinė komanda yra kuklesnė nei žvaigždžių perpildyta Ispanijos rinktinė.
Bet sunkesnis kelias nesutrukdė L. Dončičiui žaibiškai pasiekti tikslą – praėjusį rugsėjį slovėnai pirmą sykį tapo Europos čempionais.
Praėjo vos aštuoni mėnesiai, ir jaunuolis vėl viršūnėje – bet šįkart jau su Ispanijos klubu.
Eurolygos finale 15 jo pelnytų taškų padėjo „Real“ nuskandinti favorite laikytą ir titulą gynusią Stambulo „Fenerbahče“ (Turkija) 85:80.
Krepšinis.lt paklaustas, kuris triumfas vertingesnis, L. Dončičius niekaip negalėjo pasirinkti.
„Abi pergalės – vienodai saldžios. Abi – nuostabios, nes vienodai sunkios. Esu labai laimingas, kad turiu tokių puikių komandos draugų tiek „Real“ klube, tiek Slovėnijos rinktinėje. Be jų tokie pasiekimai nebūtų įmanomi“, – dėkojo Madrido klubo lyderis.
Pakirdo iš Atėnų košmaro
Jei L. Dončičiui viskas gyvenime turbūt atrodo pasiekiama ranka, „Real“ senbuviams iki triumfo Belgrade teko nemažai pakentėti.
14 metų Karališkajam klubui atidavęs kapitonas Felipe Reyesas Eurolygos nugalėtoju tapo tik antrą kartą. 38-erių veteranas, kurio karjera jau krypsta į saulėlydį, vieną paskutinių progų išnaudojo tada, kai „Real“ reikalai atrodė smarkiai komplikuoti.
„Mums „La Decima“ yra labai svarbus. Sezonas buvo sunkus, kamavo traumos. Nepaisant to, štai mano rankose – trofėjus“, – vartydamas rankose sumažintą Eurolygos nugalėtojų taurės kopiją, atitenkančią asmeniškai kiekvienam čempionų žaidėjui, Krepšinis.lt sakė F. Reyesas.
Šiurpi geriausio praėjusio sezono Eurolygos žaidėjo Sergio Llullo trauma, eliminavusį ispaną beveik visam sezonui, anaiptol nebuvo vienintelis „Real“ rūpestis. Ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui iš rikiuotės buvo iškritę ir Gustavo Ayonas, Anthony Randolphas, L. Dončičius, Facundo Campazzo.
„Los Blancos“ reguliariajame sezone užėmė tik penktą vietą. O po pirmų ketvirtfinalio serijos rungtynių su Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija), kurias pralaimėjo 28 taškais, švelniai tariant, nebeatrodė realūs pretendentai į titulą.
Būtent ši gėdinga nesėkmė, anot finalo herojaus Fabieno Causeuro, buvo lūžio taškas.
Praėjusią vasarą į Madridą iš Bambergo „Brose“ (Vokietija) persikėlęs prancūzas Krepšinis.lt tikino, jog gautas antausis pažadino komandos savigarbą.
„Kai pasirašiau sutartį su „Real“, mano tikslas buvo nuvažiuoti į finalo ketverto turnyrą. Dar rugpjūtį žinojome, kad S. Llullo nebus devynis mėnesius, kad turėsime dvigubai pasistengti. Iškrito ir daug kitų žaidėjų, bet kažkaip radome būdų išgyventi, patekome į atkrintamąsias varžybas.
Po pirmų ketvirtfinalio rungtynių Atėnuose turėjome susirinkimą. Pasikalbėjome, kad esame „Real“, kad privalome žaisti geriau, o taip bus tik tada, jei būsime viena šeima. Šiandien būtent ja ir buvome. Man šis finalas buvo labai panašus į antrą ketvirtfinalio serijos mačą, kuriame atsitiesėme po triuškinančio pralaimėjimo“, – paralelę įžvelgė 30-metis gynėjas, į „Fenerbahče“ krepšį sumetęs 17 taškų.
Per žingsnį nuo analogų neturinčio dublio
„Štark“ arenoje „Real“ krepšininkai priartėjo prie savo bendraklubių futbolininkų, kurie „La Decima“ maniją numalšino ketveriais metais anksčiau.
Dabar Zinedine'o Zidane'o auklėtiniai savo sąskaitoje turi jau 12 UEFA Čempionų lygos titulų. Ir kitą šeštadienį Kijeve (Ukraina) gali grąžinti status quo, nes finale Kijeve susitiks su „Liverpool“ (Anglija) klubu.
Cristiano Ronaldo ir kompanija kėsinasi laimėti trofėjų trečius metus iš eilės.
Jau septynerius metus „Real“ garbę ginančiam ir tikru madridiečiu tapusiam snaiperiui iš JAV Jaycee Carrollui sunku net įsivaizduoti, kaip miestas švęstų tokį dvigubą pasiekimą. Mat analogų tam dar nėra buvę – iki šiol nė sykio Madrido krepšinio ir futbolo komandos nebuvo tapusios stipriausiomis žemyne tame pačiame sezone.
Ne šiaip sau į Belgradą atvyko ir viso „Real“ klubo prezidentas Florentino Perezas, po finalo rūbinėje pasveikinęs komandą.
„Dabar žiūrėti Čempionų lygos finalą bus dar įdomiau. Tikiuosi, mūsiškiai padarys tą patį ir laimės. Tuomet Madridas bus tikra Europos čempionų sostinė“, – kalbėdamas su Krepšinis.lt, šypsojosi 35-erių J. Carrollas.
„Tikiuosi ir labai noriu, kad „Real“ futbolininkai vėl laimėtų. Jiems tai būtų trečias triumfas iš eilės – fantastika. Jie privalo laimėti, nes yra pati geriausia komanda“, – antrino F. Reyesas.
„Tai jau būtų istorija. Dėl jos ir atvykau į Madridą. Čia tiek puikių žaidėjų, kurie yra laimėję daugybę rungtynių, daugybę titulų. Norėjau būti šio ypatingo klubo dalimi“, – pridūrė F. Causeuras.
Geistinas varžovas tapo grėsme
Vis dėlto „Real“ šiemet nėra vienintelis klubas, kurį prancūzas laiko ypatingu.
Belgrade Pablo Laso auklėtiniams neteko susidurti tik su Kauno „Žalgiriu“, pusfinalyje eliminuotu „Fenerbahče“.
Krepšinis.lt paklaustas apie Lietuvos čempionus, F. Causeuras stebėjosi tuo, kaip komanda, kurią iš pradžių visi norėjo gauti sau į varžoves, palaipsniui tapo vengtinu priešininku.
„Nuoširdžiai žaviuosi tuo, ką jie nuveikė šiais metais. Juk niekas nesitikėjo, kad „Žalgiris“ nukeliaus iki finalo ketverto. O prieš atkrintamąsias varžybas kai kurios komandos galbūt netgi bandė sudėlioti turnyro situaciją taip, kad ketvirtfinalyje susitiktų su „Žalgiriu“. Nes galvojo, kad tai – lengviausias kelias į finalo ketvertą. Bet kauniečiai įrodė, kad taip nėra, kad jie – vieninga, kovinga komanda, turinti puikų trenerį“, – gyrė „Real“ prancūzas.
Jei F. Causeuras perdavė linkėjimus tautiečiui iš „Žalgirio“ Axeliui Toupane'ui, kurį pavadino savo draugu, J. Carrollas apgailestavo, kad su „Real“ Belgrade ant pakylos neužlipo Jonas Mačiulis.
Vis mažiau laiko pasireikšti P. Laso komandoje gaudavęs puolėjas iš Lietuvos nusprendė pasiieškoti svarbesnio vaidmens ir likus pustrečio mėnesio iki finalo ketverto persikėlė į Krasnodaro „Lokomotiv“ (Rusija).
„Norėtume, kad Jonas švęstų kartu su mumis. Bet remiu jo sprendimą ir esu dėkingas už viską, ką jis padarė mūsų komandai per paskutinius ketverius metus. Jis mums buvo tikras turtas“, – apie ilgametį bendražygį atsiliepė J. Carrollas.
Tuo metu Eurolygos čempionų titulą praradę „Fenerbahče“ žaidėjai po finalo prabilo žodžiais, labai panašiais į kai kurių žalgiriečių mintis po turkams pralaimėto pusfinalio.
„Man labai gaila dėl sirgalių, kurių tiek daug atvyko į Belgradą, gaila komandos draugų, savęs paties. Žinoma, skauda – taip pat, kaip prieš dvejus metus“, – išgyveno puolėjas iš Italijos Luigi Datome, prisiminęs 2016 metais Maskvos CSKA (Rusija) klubui pralaimėtas rungtynes dėl čempionų laurų.
„Patekti į finalą labai sunku. Negali žinoti, ar kada nors dar turėsi tokią progą“, – graužėsi ir Eurolygos taurės dar nečiupinėjęs amerikietis Bradas Wanamakeris.
Primename, kad „Fenerbahče“ pernai laimėjo Eurolygą pirmą kartą. „Real“ pastarąjį sykį tai buvo pavykę padaryti 2015 metais, ir iki šiol tai buvo vienintelė „baltųjų“ pergalė Europoje šiame amžiuje.
Savo ruožtu, po 19 metų pertraukos į finalo ketvertą sugrįžęs „Žalgiris“ rungtynėse dėl trečios vietos sekmadienį 79:77 palaužė CSKA.
