Daugelis specialistų, bukmekeriai Stambulo komandos šansus vertina geriau, tačiau, kai nugalėtoją lemia vienas mačas, visko gali nutikti. Jei būtų žaidžiama serija iki trijų pergalių, beveik neabejoju, kad triumfuotų Željko Obradovičiaus kapela.
O dabar „Žalgirio“ galimybės iškovoti pergalę, manau, nėra labai mažos. Kauniečiai šį sezoną jau kartą svečiuose nukalė Eurolygos čempionus, o namie suklupo tik po labai atkaklios kovos. Tai rodo, kad „Fenerbahče“ nėra neįveikiamas monstras.
Mano nuomone, praėjusį sezoną šis Turkijos klubas su Bogdanu Bogdanovičiumi ir Ekpe Udoh priešakyje buvo kiek stipresnis.
„Fenerbahče“ turi ne vieną silpną vietą. Pirmiausia Turkijos ekipos aukštaūgiai nėra fiziškai galingi, turiu galvoje sugebėjimą stumdytis po krepšiais. Brandonas Daviesas ir Antanas Kavaliauskas yra geresni kontakto žaidėjai, nei, tarkim, Janas Vesely.
Jasonas Thompsonas ir juo labiau Nicolo Melli irgi nėra raumenų kalnai. Jeigu sunkiuoju puolėju žais N. Kaliničius, P. Jankūnas turės ūgio persvarą.
Pavyzdžiui, P. Jankūnui labai parankus varžovas yra didele fizine jėga nepasižymintis N. Melli. Ahmetas Duverioglu taip pat nėra monstras gynyboje.
Šį sezoną ne kartą matėme, kaip „Žalgirio“ priekinės linijos žaidėjai apstumdydavo tiesioginius savo oponentus.
Didžiąją dalį sezono žalgiriečiai daugiausia žaidžia per priekinę liniją – ne veltui komanda meta mažiausiai tritaškių Eurolygoje.
Tiesa, problemėlė ta, kad, tarkim, Vesely yra 213 cm ūgio – čekas net stumtelėtas ir atšokęs atgal nuo savo varžovo savo ilgomis rankomis sugeba blokuoti metimą.
Iš pagrindinių „Fenerbahče“ žaidėjų vienas prieš vieną labai prastai ginasi Luigi Datome. Jam stengiasi nuolat padėti komandos draugai, bet šia italo silpnybe priešininkai ne kartą šį sezoną pasinaudojo.
Per ketverias atkrintamąsias rungtynes su Vitorijos „Baskonia“ pajėgiausias Turkijos klubas praleido po 83,2 taško, o reguliariajame sezone – tik 75,2.
Tuo tarpu ketvirtfinalio serijoje su Pirėjo „Olympiakos“ kauniečiai leido varžovams įmesti vidutiniškai tik po 77 taškus. Tai buvo geriausias rezultatas tarp visų ekipų.
Vis dėlto, vertinant visą sezoną, Turkijos čempionų gynyba yra puikiai sustyguota. Jie dažniausiai laiku ištiesia pagalbos ranką vieni kitiems.
„Fenerbahče“ moka sumaniai „užtušuoti“ įžaidėjo Kosto Slouko bėdą ginantis, kai susikeitus dengiamaisiais, jis atsiduria prieš aukštesnį ir galingesnį oponentą arčiau krepšio.
Tada iš kito aikštės krašto atbėga aukštesnis ir fiziškai stipresnis „Feberbahce“ žaidėjas už K. Slouką ir perima varžovų priekinės linijos krepšininko globą.
Tai vadinama dvigubu susikeitimu ginantis.
Kita vertus, žalgiriečiai žino, kaip susidoroti su šia Stambulo komandos gynybos sistema. Tai jau įrodė reguliariajame sezone. Didžiausia „Fenerbahče“ stiprybė ginantis – kai visi penki krepšininkai, esant reikalui, keičiasi ginamaisiais.
Ypač efektyviai ši sistema veikia, kai vidurio puolėjo pozicijoje rungtyniauja J. Vesely, o sunkiuoju puolėju žaidžia Nikola Kalinčius.
Abu jie yra judrūs ir mobilūs žaidėjai. Visišką susikeitimą ginantis „Fenerbahče“ paprastai itin dažnai naudoja antroje sezono dalyje.
Dar vienas Stambulo klubo gynybos bruožas tas, kad jau nuo vidurio linijos aktyviai dusinamas priešininkų įžaidėjas, stengiamasi atkirsti jį nuo komandos draugų. Prie tritaškio linijos Turkijos čempionai ginasi kiek kokybiškiau nei baudos aikštelėje.
Stambulo ekipa nenaudoja nei aikštės gynybos, nei zoninio presingo. Jei spaudžia oponentus visoje aikštėje, tai daro asmeniškai, kartais padvigubindami kamuolį besivarantį varžovą.
„Fenerbahče“ krepšininkai toli gražu ne idealiai kaunasi dėl kamuolių. Jie šioje statistikos kategorijoje užima 13 vietą („Žalgiris“ šeštas). Tiesa, tai susiję ir su tuo, kad Ž. Obradovičiaus auklėtiniai solidžiai pataiko „iš žaidimo“, todėl dažnai jiems tiesiog nebereikia grumtis dėl kamuolio po varžovų lenta.
Žalgiriečiai šiek tiek lenkia pusfinalio oponentus ir pagal pelnytus taškus. Išskyrus J. Vesely, kuris pelno 12,9 taško, kiti aukštaūgiai šį sezoną nėra rezultatyvūs. Šis čekas yra nuostabus derinio dviese prieš du (pikenrolo) atlikėjas, bet retokai meta ir prastokai pataiko iš vidutinio nuotolio.
Iš trijų taškų zonos jis apskritai neatakuoja.
Iš svarbiausių žaidėjų tritaškius prastokai meta Bradas Wanamakeris (33,6 proc.). Kai labai reikia, nuo jo galima atsitraukti. K. Sloukas irgi nėra supersnaiperis.
„Fenerbahče“ neturi labai daug sudėtingų derinių, bet jie yra labai gerai nušlifuoti. Neretai Turkijos komanda priešininkus apgauna, kai pasitelkia keletą to paties derinio opcijų esant tokiam pat krepšininkų išsidėstymui puolime.
Jei nepavyksta surengti žaibiškos kontratakos, „Fenerbahče“ krepšininkai, panašiai kaip žalgiriečiai, ilgai laiko kamuolį ir atkakliai bando susikurti gerą progą metimui.
Turkijos komanda itin retai neišlaiko žaidimo drausmės ir atlieka neparuoštus metimus. Nebent jau artėja prie pabaigos atakai skirtas laikas ir reikia žūtbūt atakuoti.
Stambulo ekipos puolimas atkrintamosiose varžybose buvo solidesnis nei pirmajame etape. Jame „Fenerbahče“ rinko 80,7 taško, o ketvirtfinalyje – net po 88.
Vienas to „kaltininkų“ – atakuojantysis gynėjas Marko Guduričius, kuris atkrintamuosiuose mačuose buvo tikras atradimas ir pelnė po 11,3 taško. Pirmajame turnyro etape jis krapštė tik po 6,5.
Taigi, nors Turkijos krepšinio milžinas ir velniškai galingas, bet kai kuriose vietose yra pažeidžiamas, todėl įveikiamas.
Tiesioginių transliacijų tvarkaraštis per viaplay.lt ir „Viasat Sport Baltic“:
gegužės 18 diena
18.45 val. Stambulo „Fenerbahce“ – Kauno „Žalgiris“
21.45 val. Maskvos CSKA – Madrido „Real“
gegužės 20 diena
17.45 val. rungtynės dėl trečiosios vietos
20.45 val. finalas
