– Ne tik organizuojate keliones į įvairias rungtynes, bet ir pats mėgstate nukeliauti. Ar šiemet keliausite?
– Eurolygos finalo ketverto dalyviai paaiškėjo gana vėlai, todėl tiek man, tiek daugeliui kitų sirgalių tai arba keičia kitus planus, reikia labai greitai tuos planus panaikinti ir keliauti. [...] Kitas kartas gali būti po 20 metų, todėl net ir tie, kurie retai važiuoja arba niekada nevažiuoja, sako – būtinai važiuosime, kad ir kiek kainuotų, kad ir kur būtų, mes ten turime būti.
– Ar susidomėjimas tokiomis kelionėmis išaugo po to, kai „Žalgiriui“ taip pasisekė?
– Šia išvyka labiausiai domisi „Žalgirio“ gerbėjai, tačiau pastebėjau tokią tendenciją, kad palaikyti komandos važiuoja netgi tie, kurie nebuvo patys didžiausi šios komandos sirgaliai. Be to, Serbija, kaip kraštas, nėra labai lankoma, todėl kai kuriems tai yra ir komandos palaikymas, ir pakeliavimas.
Artėja kelionių sezonas. Gegužės viduryje, birželio pradžioje Balkanuose labai šilta, netoli nuo Serbijos – ir visa Adrijos pakrantė, todėl krepšinis ir kelionių malonumai daug kam susiderina.
– Tokias keliones organizuoti reikia labai greitai. Kaip pavyksta suderinti apgyvendinimo, bilietų klausimus?
– Tai sudėtinga, nes dalyvauja ne tik mūsų, o keturios komandos, todėl sirgalių yra daug. „Žalgirio“ sirgalių palaikymas bus kone keturis ar penkis kartus didesnis negu mūsų priešininkų, nes priešininkų komandos gana dažnai patenka į finalinį ketvertą. Jie šiek tiek išpaikinti, todėl tai, kad retai patenkame, būtent ir lemia, kad keliauja labai daug žmonių iš Lietuvos.
Belgrade gali būti apie 4–5 tūkst. sirgalių iš Lietuvos. Jie keliauja įvairiausiais būdais: autobusais, savo automobiliais, lėktuvais, traukiniais, kaip tik kas išmano. Labai sudėtinga gauti lėktuvo bilietus. Būtent dėl to labai daug kas keliauja žeme, ypač savo automobiliais. Jie susiderina su kitais keliautojais.
Viešbučių klausimas buvo sudėtingas jau pačioje pradžioje, nes graikai labai tikėjo, kad būtent jie pateks į finalą. Tiek „Olympiacos“, tiek „Panathinaikos“ sirgaliai supirko apie 500 kambarių. Kol jie buvo užimti, labai mums sunkiai sekėsi gauti kambarius. Dabar netgi lengviau, negu buvo prieš dvi savaites.
– O kokia situacija su galimybe patekti į areną?
– Pradžioje taip pat buvo sudėtinga, nes buvo išpirkta daug bilietų (greičiausiai, tų pačių graikų). „Eurolyga“, pamačiusi, koks didžiulis susidomėjimas iš Lietuvos, mums skyrė papildomas kvotas.
Pasižiūrėjus į Belgrado arenos planą, kur yra paskirstyti sektoriai, matyti, kad „Žalgirio“ sirgaliams skirtas ne vienas ir ne du sektoriai, kaip dažniausiai būna, bet aštuoni ar devyni sektoriai gali būti užimti „Žalgirio“ sirgalių. Žodžiu, palaikymas bus praktiškai kaip „Žalgirio“ arenoje.
– Apskritai sporto sirgaliai yra specifinė keliautojų grupė. Ar jų nevengia kelionių organizatoriai?
– Galbūt anksčiau buvo susiformavęs toks įvaizdis. Ypač transporto kompanijos, kai sužino, kad reikės vežti sirgalius, suabejoja. Jeigu turi kitų užsakymų, jie geriau ima jų.
Bet tai labai keičiasi, nes tų sirgalių yra visokiausių. [...] Gerbėjai, kurie išvyksta į svarbesnes varžybas, finalus, dažniau keliauja su kelionių organizatoriais. Tikrai esame organizavę ne tik krepšinio, bet ir futbolo keliones.
Lietuviai, palyginus su kitų šalių, pavyzdžiui, Balkanų, sirgaliais tikrai yra tvarkingi ir problemų nekelia nei mums, nei vietinių šalių policijai (juokiasi).
– Užsiminėte apie futbolo sirgalius. Ar skiriasi krepšinio ir futbolo sirgaliai?
– Skiriasi tuo, kad futbolo sirgaliai yra užkietėję, jie dažniausiai mėgsta tik futbolą. Krepšinio sirgaliai gali važiuoti žiūrėti ir ledo ritulio, ir to paties futbolo, ir į olimpiadas keliauja. Jie yra apskritai sporto mylėtojai.
– Ar daug atributikos vežasi sirgaliai?
– Dauguma sirgalių atributiką jau turėjo įsigiję kažkada anksčiau, bet, žinoma, dabar labai paklausūs, pavyzdžiui, Šarūno Jasikevičiaus marškinėliai. Juos išgraibstė ir jų neįmanoma gauti jau kelias savaites. Sudėtinga gauti ne tik bilietus į areną, ne tik vietą lėktuve, bet ir su kai kurią atributiką.
