Eurolygos finalo ketverto varžybos nenumaldomai artėja. Jos jau kitą savaitgalį – gegužės 18-20 dienomis vyks Serbijos sostinėje Belgrade.

Didžiausiu sezono netikėtumu tapęs „Žalgiris“ pirmajame pusfinalyje susirems su nugalėtojos titulą ginančia Stambulo „Fenerbahče“ ekipa, o antrajame pusfinalyje CSKA išmėgins jėgas su Madrido „Real“.

Neverta galvoti, kad „Žalgiris“ dramatiškai silpnesnis už kitus finalo ketverto dalyvius. Tai puikiai trenerio valdoma sisteminė komanda, kuri išspaudžia maksimumą iš tų resursų, kuriuos turi.
Andrejus Kirilenka
Artėjant turnyro atomazgai Rusijos žurnalistų klausimų apie Eurolygos finalo ketvertą sulaukė A. Kirilenka. Ir ilgametis CSKA žaidėjas neslėpė norintis, kad savo pusfinalio rungtynes laimėtų ne tik jo palaikomi maskviečiai, bet ir Kauno klubas.

„Visos keturios Eurolygos komandos skirtingos, bet paties aukščiausio meistriškumo. Asmeniškai aš norėčiau, kad finale žaistų CSKA ir „Žalgiris“. Norisi matyti raudonųjų ir žaliųjų akistatą“, – kalbėjo 37-erių A. Kirilenka.

Nors Rusijoje netrūksta nuomonių, kad Šarūno Jasikevičiaus treniruojamas „Žalgiris“ šiame Eurolygos sezone jau pasiekė savo „lubas“ ir yra akivaizdus finalo ketverto autsaideris, A. Kirilenka su tuo visiškai nesutinka.

Anot daugiau nei dešimtmetį NBA lygoje praleidusio ruso, toks mąstymas „Žalgirio“ varžovams gali pakišti koją.

„Neverta galvoti, kad „Žalgiris“ dramatiškai silpnesnis už kitus finalo ketverto dalyvius, – pažymėjo A. Kirilenka. – Tai puikiai trenerio valdoma sisteminė komanda, kuri išspaudžia maksimumą iš tų resursų, kuriuos turi“.

„Kaip rodo istorija, komandos, kurios dalyvauja finalo ketvertuose, turi absoliučiai lygias galimybes laimėti. Be to, šis nedidelis turnyras vyks neutralioje teritorijoje“, – pridūrė tituluotas rusas, pats kartą susidūręs su Eurolygos finalo ketverto realybe.

„Fenerbahče“, žinoma, atrodo gerai, tačiau finalo ketvertuose nebūna jokių iš anksto akivaizdžių rezultatų. Ir „Žalgiris“ jau parodė, kad gali nugalėti „Fenerbahče“.
Sergejus Bazarevičius

2012-aisiais A. Kirilenka vienintelį kartą dalyvavo finalinėse Eurolygos varžybose, ir tuo metu jo atstovaujama CSKA komanda buvo laikoma akivaizdžia favorite. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad turnyre triumfavo Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkai, Jono Kazlausko treniruotą CSKA komandą su A. Kirilenka palaužę paskutinėmis sekundėmis – 62:61.

Klausimo, kurią komandą palaikys „Žalgirio“ – „Fenerbahče“ pusfinalyje, sulaukė ir dabartinės CSKA komandos žaidėjas, puolėjas Andrejus Voroncevičius.

Anot jo, šis pusfinalis bus lygiaverčių varžovų dvikova, ir A. Voronevičius čia neišskiria nei favoritų, nei komandos, kuriai simpatizuoja labiau.

„Tai puiki pusfinalio pora, manau, kad varžovai yra verti vienas kito. Neabejoju, kad rungtynės bus įdomios. Tačiau šioje poroje nepalaikysiu nei vienų, nei kitų. Aš sergu už savo komandą, kurioje žaidžiu. Nereikia galvoti apie kitus, reikia galvoti apie savo krepšinį“, – pažymėjo 30-metis krepšininkas.

„Žalgiris“ ir CSKA šiame reguliariajame Eurolygos sezone pasidalijo po pergalę namie. Maskvoje 94:91 laimėjo „armiečiai“, Kaune 85:73 revanšą pasiekė žalgiriečiai.

Apskritai CSKA komanda Eurolygos finalo ketverte varžysis šeštus metus iš eilės. Per moderniosios Eurolygos istoriją maskviečiai turnyrą yra laimėję tris kartus – 2006, 2008 ir 2016 m.

„Žalgiris“ į Eurolygos finalo ketvertą pateko po labai ilgos pertraukos – prieš tai tokias aukštumas turnyre kauniečiai buvo pasiekę 1999-aisiais, kai tapo čempionais.

Po pergalę šiame Eurolygos sezone „Žalgiris“ pasidalijo ir su „Fenerbahče“. Tiesa, komandos laimėjo išvykose. Stambule 90:89 laimėjo žalgiriečiai, o Kaune 85:78 – turkai.

Kad šių komandų jėgos pusfinalyje lygios, įsitikinęs ir žurnalistų apklaustas Rusijos rinktinės treneris Sergejus Bazarevičius.

„Fenerbahče“, žinoma, atrodo gerai, tačiau finalo ketvertuose nebūna jokių iš anksto akivaizdžių rezultatų. Ir „Žalgiris“ jau parodė, kad gali nugalėti „Fenerbahče“, – pažymėjo jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (71)