Trečiadienį Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) mačą tarp Kėdainių „Nevėžio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ T. Sedekerskis stebėjo nuo atsarginių žaidėjų suolo.
Gruodį Vitorijos „Baskonia“ (Ispanija) klubo „Nevėžiui“ paskolintas žaidėjas, prieš kelias savaites pajutęs skausmus nugaros srityje, vakar išgirdo medikų diagnozę: „Mėnuo be krepšinio, poilsis ir reabilitacija“.
Puolėjo nugara šiek tiek pažeista, o rungtyniaudamas jis gali padaryti sau didesnės žalos.
„Dabar manęs laukia poilsis, procedūros baseine, reabilitacija – tam, kad viskas gerai sugytų ir galėčiau pilnu pajėgumu sugrįžti į aikštę, – šyptelėjo T. Sedekerskis, jau šią savaitę išvykstantis į Ispaniją, kur turi dar ketverius metus galiojantį kontraktą su Vitorijos „Baskonia“. – Nors reabilitaciją Kėdainiuose man siūlė „Nevėžio“ klubas, „Baskonia“ nori matyti mane Ispanijoje. Skirs man savo daktarus, fizioterapeutus“.
Paklaustas, kaip sekėsi įsilieti į komandą jam čia atvykus gruodį, ir kaip sekėsi atrasti bendrą kalbą su vyriausiuoju komandos treneriu Ramūnu Cvirka, T. Sedekerskis „nevėžiečiams“ pagyrų negaili.
„Prieš atvykdamas čia, trenerio nepažinojau, bet nebuvo jokių problemų. Ramūnas – dar vienas treneris mano karjeroje, iš kurio išmokau daug dalykų, tiek per treniruotes, tiek per rungtynes. Jaučiuosi jam dėkingas, kadangi R. Cvirka – vienintelis treneris per pastaruosius dvejus metus, kuris manimi pasitikėjo ir suteikė man žaidybinio laiko, – kalbėjo šią savaitę į Ispaniją išvykstantis jaunasis Lietuvos talentas. – Kas dėl komandos draugų – na, šįvakar, po rungtynių, į mūsų rūbinę atvyks penkios didelės picos.
Kelis krepšininkus pažinojau iš seniau – su Gabrieliumi Maldūnu yra tekę rungtyniauti, Justą Tamulį irgi pažinojau. Su vaikinais kiekvieną dieną rūbinėje rasdavome ko pasijuokti. Atmosfera komandoje yra išties fantastiška. Atvykęs į Kėdainius aš patyriau tai, ko man labai trūksta rungtyniaujant Ispanijoje. Ten aš apskritai labai pasiilgtu tiek Lietuvos, tiek lietuvių kalbos, tiek žaidimo su lietuviais“.
Iš Lietuvos T. Sedekerskis išvyko būdamas 15-os metų. Su kokiomis viltimis puolėjas sugrįžo į gimtąją šalį ginti Kėdainių „Nevėžio“ garbę gruodį?
„Nesu tas, kuri labai daug tikisi. Atvažiavau pasiruošęs dirbti, treniruotis, rungtyniauti, įgauti patirties ir pasitikėjimo savimi. Žinojau, kad Lietuvos krepšinio lygos ekipų lygis – labai aukštas, lygoje – daug pajėgių komandų, – pasakojo iš Nidos kilęs krepšininkas. – Visada gali būti geriau, gali, žinoma, būti ir blogiau.
Bet atvažiavau į Kėdainius praktiškai nerungtyniavęs pusantro sezono. Na, teko praėjusiais metais matyti ir Eurolygos lygio rungtynių, šiek tiek paragauti Eurolygos duonos. Tačiau asmeniškai savo pasirodymu Kėdainių ekipoje ir debiutiniu savo sezonu Lietuvos krepšinio lygoje esu patenkintas“.
Ne paslaptis, kad jaunasis krepšinio talentas jau per pirmąjį mėnesį „Nevėžyje“ spėjo užsitarnauti ekipos sirgalių simpatijas.
„Aš buvau išsiilgęs žaidybinių minučių. Kaskart su dideliu noru išeidavau į aikštę. Pykstu ant savęs dėl to, kad kai kuriais momentais, galbūt, neparodžiau dar daugiau drąsos, o jeigu mane išties pamilo, aš labai džiaugiuosi. Nesu iš Kėdainių, bet kovodavau už šį miestą kiekvienose rungtynėse. Kiekvienose atsiduodavau šimtu procentų“, – patikino T. Sedekerskis.
