K. Lavrinovičiaus sūnus neįmetė kelionės į Dubajų vertės tritaškio metimo, o pro šalį skriejo ir kelionės į Barseloną vertės baudos metimas, bet mažamečiui pasisekė iš po krepšio. Trečiąjį metimą pataikęs jaunasis Lavrinovičius laimėjo kelionę į Tbilisį.
„Sūnus tikrai nustebino. Šiandien mano diena. Jeigu jau eina korta, tai eina“, – po pergalingų rungtynių prieš „Dzūkiją“ šypsojosi K. Lavrinovičius, kuris pats atakavo be klaidų ir surinko 12 taškų. Jo brolis Darjušas pelnė 6 taškus, tačiau nepaisant svaraus indėlio į pergalę, Kšištofas žadėjo, kad abiems broliams dar yra ko išmokti.
„Labai įdomios rungtynės žiūrovams. Mums su broliu – nelabai. Reikia eiti truputį išsikratytį iš kelnių... Gale prisidirbome, bet kažkur ir pasisekė. Galbūt trūko koncentracijos, galbūt atsipalaidavome, o todėl ir iššvaistėme pranašumą.
Patikėjome, kad laimėjome, o penketuką sumažinę varžovai pradėjo žaisti mobiliau. Mes sutrikome, bet gerai, kad atsilaikėme. Lukas Aukštikalnis pataikė lemiamus tritaškius. Pergalė yra pergalė. Geriau blogai žaisti ir laimėti nei gerai žaisti ir pralaimėti“, – sakė K. Lavrinovičius.
– Pergalingas derinys – tarsi iš vadovėlio?
– Taip. Tai trenerio nuopelnas. Jis nubrėžė šį derinį ir jį įgyvendinti pavyko.
– Praėjusį sezoną šiame turnyre buvote antri, dabar esate treti. Galbūt baigti pasirodymą pergale yra smagiau?
– Žinote, jausmas panašus. Finalas vis tiek yra finalas. Tuomet suprasdavome, kad iki „Žalgirio“ mums dar trūksta. O bronza yra bronza. Tai ne tik laimėti medaliai, bet ir laimėtos rungtynės. Kiekvienam sportininkui laimėtos rungtynės yra kaip laimėtas titulas.
Džiugu už komandą. Galbūt atgausime pasitikėjimą, nes šis sezonas mums keistokas. Tai treneriai keičiasi, tai žaidėjai išvažiuoja ir atvažiuoja. Krepšinis yra komandinis žaidimas, reikia kuo daugiau laiko norint suprasti vienas kitą. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.
– Ką „Lietkabelis“ turi padaryti norėdamas žaisti ir Lietuvos krepšinio lygos finale?
– Gerinti žaidimą. Net ir aš, nors atrodo jau 39-i metai eina, atrodo, kad turėčiau jau žinoti viską krepšinyje, bet tikrai dar daug reikia mokytis, pažinoti daug krepšinio detalių.
– Kaip galite įvertinti L. Aukštikalnio pasirodymą?
– Antroje susitikimo pusėje jis traukė mus į priekį. Lemiamu metu jis visuomet įmesdavo tritaškius. Labai už jį džiaugiuosi ir asmeniškai, nes pusfinalyje jam nesisekė, o dabar jis įgavo pasitikėjimą prieš snaiperių konkursą, pajautė metimuką.
– Šventimo turbūt nebus? Rytoj laukia rinktinės stovykla.
– Mano amžiuje negalima švęsti. Reikia būti profesionaliam.
