Slovėnijos rinktinei rugsėjį tapus Europos krepšinio čempione, nemažai diskusijų sukėlė faktas, kad didelę įtaką geram šios komandos pasirodymui darė natūralizuotas aukštaūgis iš JAV A. Randolphas. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir šia tema kritiškai pasisakęs LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

„Slovėnams pergalė yra saldi, jie džiaugiasi, tačiau be užsieniečių pagalbos, manau, ji būtų daug saldesnė. Yra faktorių, kurie ant pergalės meta šešėlį – nei puolėjas Anthony Randolphas, nei treneris Igoris Kokoškovas (slovėnams vadovavo strategas iš Serbijos, – red. past.) neturi nieko bendro su Slovėnijos krepšiniu, o mes einame kitu keliu.

Lengva kažką atsivežti iš užsienio, o ugdant savus reikia įdėti labai daug darbo. Aš esu tokių dalykų priešininkas. Arba darome vieną bendrą Europos rinktinę, susirenkame žaidėjus, nes identiteto nebelieka“, – prieš populiarėjantį natūralizacijos procesą pasisakė M. Špokas.

Visgi M. Špoko teiginiai buvo tik gėlytės lyginant su tuo, kaip Slovėnijos sprendimą natūralizuoti krepšininką įvertino A. Džorždevičius. Duodamas išskirtinį interviu ispanų „Gigantes del Basket“ žurnalui serbas žodžių į vatą nevyniojo.

„Tai yra visiškas absurdas. Aš didžiuojuosi mūsų, serbų federacijos sprendimu ir visa mūsų aplinka, griežtai sakančia „ne“ tokiems dalykams. Mano nuomone tai yra netikri, suklastoti pasai. A. Randolphas apskritai per visą savo gyvenimą Slovėnijoje gal ir buvo du kartus. Situacija tokia, kad A. Randolphas buvo būtina dėlionės dalis Slovėnijos rinktinei, tačiau jis neturi jokio ryšio su šia šalimi. Tokių dalykų netoleruoju ir nesuprantu, – piktinosi A. Džordževičius.

Anot legendinio serbo, pretekstą žaidėjų natūralizavimo procesui dėl savo pozicijos suteikia ir Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA).

„Nenoriu teisti kitų Europos šalių sprendimų, tačiau manau, kad tai neturi vykti. FIBA aiškina, kad žaidėjui galima suteikti pasą, jeigu tai padeda vystytis krepšiniui šalyje. Gal man kas nors gali paaiškinti, kokia yra Randolpho įtaka Slovėnijos krepšinio vystymuisi? – retoriškai klausė A. Džordževičius. – A. Randolphas – tiesiog geras žaidėjas, Madrido „Real“ profesionalas, pakeitęs Slovėnijos rinktinės veidą. Kaip ir slovėnai, panašiu keliu jau kurį laiką eina ir Ispanija – turi Nikola Mirotičių ar Serge’ą Ibaką. Tačiau mes to niekada nedarysime.“
Visiškas nesusipratimas, kad iš Europos čempionato nebegalima patekti į kitas olimpines žaidynes. Europos čempionatas turi būti kažkuo naudingas. Mano nuomone, savo pasirodymu mes jau užsitarnavome kelialapį į 2020-ųjų Tokiją, kaip tai prieš dvejus metus padarė Ispanija ir Lietuva, patekdama į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Aleksandras Džordževičius
Sidabrą su Serbijos rinktine čempionate iškovojęs A. Džordževičius nepraleido progos turnyrą rengusiai FIBA organizacijai žnybtelėti ir dar dėl kelių aspektų. Visų pirma, dėl teisėjavimo problemų.

„Manau, kad tikrieji čempionato laimėtojai yra Eurolygos ir Europos taurės teisėjai, nedalyvavę čempionate ir taip parodę savo vertę. Buvo galima matyti, kad dauguma dirbusių arbitrų neatitiko lygio. Nėra sąžininga nuo Europos čempionato atriboti beveik 60 geriausių žemyno teisėjų – taip pralaimi pats žaidimas. Kai kurie iš arbitrų netgi nebuvo teisėjavę FIBA Čempionų lygoje… Venesuela, Bulgarija, Rumunija, Ukraina – jie neturi tinkamo lygio, tai tiesiog netinka tokio lygio turnyrui“, – dėstė A. Džordževičius.

Serbo minėtų teisėjų nedalyvavimas Europos čempionate buvo susijęs su niekaip nesibaigiančiu FIBA ir Eurolygos organizacijos konfliktu. Eurolyga taip ir nesutiko taikytis prie naujojo FIBA nacionalinių rinktinių tvarkaraščio ir pastarąjį sezoną šios dvejos varžybos kirsis. Savo ruožtu FIBA į Europos čempionatą nepakvietė Eurolygos teisėjų.

Dar vienas A. Džordževičiaus priekaištas – dėl vertę praradusio Europos čempionato. Pastarosiose pirmenybėse kelialapių nebuvo galima laimėti į jokias FIBA organizuojamas varžybas.

„Visiškas nesusipratimas, kad iš Europos čempionato nebegalima patekti į kitas olimpines žaidynes. Europos čempionatas turi būti kažkuo naudingas. Mano nuomone, savo pasirodymu mes jau užsitarnavome kelialapį į 2020-ųjų Tokiją, kaip tai prieš dvejus metus padarė Ispanija ir Lietuva, patekdama į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes“, – pareiškė Serbijos rinktinės strategas.

Aleksandro Džordževičiaus interviu "Gigantes del Basket"

Be to, A Džordževičius interviu metu nusprendė kreiptis į Arvydą Sabonį ir kitus Europos krepšinio federacijų vadovus, ragindamas juos imtis veiksmų nerimą keliančioje situacijoje – bandyti dar ir dar kartą diskutuoti su FIBA organizacija dėl pasaulio čempionato langų sistemos tobulinimo, o su Eurolyga mėginti kalbėtis dėl lankstesnio požiūrio.

„Noriu pasinaudoti šia proga ir dar kartą paraginti didžiuosius krepšinio vyrus. Federacijų prezidentai privalo susivienyti. Žinau, kad atskirų nusiskundimų turi visos šalys, tačiau veikdamos po vieną jos nieko nepasieks. Dabar prezidentų pareigas eina daug legendų. Ispanijoje – Jorge Garbajosa, Lietuvoje – Arvydas Sabonis, Serbijoje – Predragas Danilovičius, Turkijoje – Hidayetas Turkoglu, Rusijoje – Andrejus Kirilenka, Slovėnijoje – Radoslavas Nesterovičius, Makedonijoje – Petaras Naumoski.

Su kitų svarbių federacijų vadovais jie turi susėsti ir aiškintis, kur link keliauja mūsų sportas, – vardijo A. Džordževičius, – Krepšinis augo su rinktinių turnyrais, kol pasiekė savo populiarumo piką. Tačiau žmonėms, žiniasklaidai reikia paduoti patrauklų produktą – tokį, kad mūsų prašytų dar ir dar. O visa šita situacija su atrankos langais, visa ši matematika yra absoliučiai neproduktyvi, nes daugelis šalių rinktinėse atrankos metu neturės pagrindinių žaidėjų. Visų pirma – mes, serbai. O rinktinėse turi žaisti geriausi. Dabartinė sistema yra visiškas nesusipratimas.“

Miuncheno „Bayern“ komandą treniruojantis A. Džordževičius pažymėjo, kad progą bandyti išjudinti ledus federacijų prezidentai turėjo Europos čempionate, tačiau ja net nepamėgino pasinaudoti.

„Situacija NBA lygoje ėmė gerėti po lokauto. Lokautai buvo du, kol vyrai suėdo prie stalo, derėjosi, o galų gale visi nusprendė judėti pirmyn. Kodėl negalima suorganizuoti kažko panašaus? Tačiau tai bus tik tokiu atveju, jei visos federacijos sugebės sutarti ir išdėstyti vieningą savo poziciją. O kažką daryti reikia.

Vienas ar du prezidentai, turintys patirties, turi imtis vesti šį laivą į priekį, o kiti juos palaikyti. Pastebėsiu, kad jie jau praleido progą susitikti Europos čempionate, nors ten buvo atvykę visi. Jie galėjo susėsti prie stalo išr išsakyti, ko nori, išsakyti tai FIBA organizacijai. O jei kiekvienas eis savo keliu, nieko gero nebus“, – dėl Europos legendų pasyvumo apgailestavo A. Džordževičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)