„Nauja auksinė karta. Medalius laimime dešimt metų iš eilės, tačiau šie vaikinai turi labai ir labai daug potencialo“, – po Helsinkyje iškovotos užtikrintos auksinės pergalės prieš Lietuvos rinktinę (68:55) trimituoja Ispanijos žiniasklaida.

Didžiausias šalies sporto portalas Marca.com konstatuoja – per pastarąjį dešimtmetį, skaičiuojant nuo 2007-ųjų, šalies dvidešimtmečiai iš šios amžiaus grupės Europos čempionatų be medalių negrįžo nė karto. Tai – išskirtinis pasiekimas visame Europos krepšinio kontekste.

Tiesa, auksas iškovotas tik antrą sykį – 2011-aisiais Bilbao vykusiose pirmenybėse triumfavo ispanų rinktinė, kurios gretose žaidė vėliau Ispanijos krepšinio superžvaigžde tapęs Nikola Mirotičius. O treniravo ją ne kas kitas, o Juanas Antonio Orenga – tas pats žmogus, kuris ispanų jaunimą iki aukso atvedė ir šiemet.

49-erių treneriui pastarasis triumfas tapo nepaprastu atokvėpiu ir reabilitacija po fiasko prie nacionalinės Ispanijos rinktinės vairo, kuriai jis vadovavo 2013-2014 m.

Tai nėra vyrų rinktinė, kur susirenka jau susiformavę krepšininkai – juk tu negali mokyti P. Gasolio elgtis po krepšiu, aiškinti, kokią poziciją užsiimti.
Juanas Antonio Orenga

Su ja J. A. Orenga iškovojo 2013-ųjų Europos čempionato bronzą, tačiau 2014-ųjų pasaulio pirmenybės, vykusios būtent Ispanijoje, baigėsi „raudonųjų“ fiasko. Vienais iš favoritų laikyti ispanai su Pau Gasoliu ir visomis ryškiausiomis žvaigždėmis tąsyk neįveikė ketvirtfinalio barjero, sensacingai (52:65) pralaimėję Prancūzijai.

„Orenga – nevykėlis. Orengą – lauk. Orenga – neatitinka mūsų lygio“. Tokiais šalies sirgalių ir žiniasklaidos žodžiais buvo lydimas J. A. Orengos darbas, o treneris nuleidęs galvą paliko postą.

Atsiliepimų ir reakcijų į J. A. Orengos pasitraukimą buvo daug. Vieni trenerį kaltino nesugebėjimu valdyti tituluotus krepšininkus ir „bereikalingų taktikų“ įvedinėjimu, kiti druskos užpylė ir ant pačių žaidėjų žaizdų. Tiek 2013-ųjų Europos čempionate, tiek vėliau vykusiose planetos pirmenybėse buvo akivaizdžiai matyti, kad į J. A. Orengą krepšininkai nežiūri itin rimtai – chaotiškų minutės pertraukėlių metų Ricky Rubio ne kartą demonstratyviai nusukdavo galvą ir nesiklausydavo trenerio patarimų.

Visgi sugrįžimas prie U-20 komandos vairo tapo visišku iš Valensijos provincijos kilusio trenerio triumfu.

„Fantastika, tai – neįtikėtinas jausmas, – po pergalės atsikvėpė J. A. Orenga. – Didžiulis skirtumas vadovauti vyrų komandai ir šiems vaikinams. Tu gali daryti įtaką jų ateičiai. Jie – dar galutinai nesubrendę žaidėjai. Tai nėra vyrų rinktinė, kur susirenka jau susiformavę krepšininkai – juk tu negali mokyti P. Gasolio elgtis po krepšiu, aiškinti, kokią poziciją užsiimti. O šiems vaikinams tu gali sakyti – P. Gasolis darytų štai taip ir štai taip“.

Po pergalės prieš Lietuvą finale emocijų buvo apimtas ir naujasis Ispanijos krepšinio federacijos vadovas Jorge Garbajosa.

„Tai medalis, kuris žada labai daug. Laimėti apdovanojimus dešimtyje čempionatų iš eilės – neįtikėtinas pasiekimas, ir tai atskleidžia didžiulį mūsų krepšinio potencialą. Tačiau džiaugtis galime ir daugiau – mes esame stiprūs ne tik vaikinų, vyrų ir moterų, bet ir merginų krepšinyje.

Visiems norėčiau dar kartą priminti, kad mūsų šalies dvidešimtmetės merginos šiemet taip pat laimėjo Portugalijoje vykusį Europos čempionatą, todėl tai tik patvirtina mūsų krepšinio jėgą. Su nekantrumu laukiame tolimesnių pergalių“, – kalbėjo praeityje NBA žaidęs, pats su Ispanijos rinktine 2006-aisiais pasaulio čempionu tapęs J. Garbajosa.