M. Kalniečio dublerio paieškos

Jau ne pirmą vasarą Mantui Kalniečiui tinkamo pagalbininko ieškantis J. Kazlauskas pirmose rungtynėse įžaidėjo pozicijoje per daug neeksperimentavo, bet akistatoje su Tunisu buvo galima pamatyti ir naujų variacijų – žaidimui dirigavo ir Adas Juškevčius, o vienu metu aikštėje kartu lakstė tiek Mindaugas Girdžiūnas, tiek Vaidas Kariniauskas.

Sužaidus pirmąsias dvejas rungtynes dauguma sirgalių bilietą į Rio de Žaneirą jau tikriausiai įteiktų M. Girdžiūnui, savo gimtojoje Klaipėdoje džiuginęs tokiu žaidimu, kokiu padėjo „Neptūnui“ žengti į LKL finalą – smaigė tritaškius, gatvės krepšinio judesiais varžovus maudė žaisdamas vienas prieš vieną, neblogai išnaudojo pranašumus atlikdamas pikenrolą.

Į Naujosios Zelandijos krepšį 27-erių metų gynėjas įmetė 16, o į Tuniso – 8 taškus. Tiesa, rezultatyvių perdavimų grafoje – kol kas tik 1,5 vidurkis. „Taškai – paskutinėje vietoje“, – dar po pirmo mačo savikritiškas buvo M. Girdžiūnas, nors jo vadovavimu žaidimui J. Kazlauskas ir liko patenkintas.

O štai V. Kariniausko žaidimo stilius skiriasi kaip diena nuo nakties: 198 cm ūgio įžaidėjas per du mačus į krepšį apskritai nežiūrėjo bei komandos draugų ieškojo net ir tuomet, kai ties tritaškio linija būdavo visiškai laisvas. Agresyvumas? Prieš Okeanijos vicečempionus dar buvo galima matyti kelis reidus link krepšio, po kurių 22-ejų metų kaunietis stojo prie baudų metimo linijos (prametė visus 4 metimus), tačiau afrikiečių gynybą pralaužti jis stengėsi kamuolius dalydamas nuo perimetro.

Tiesa, įkirtęs į baudos aikštelę jis trečiame kėlinyje sulaukė Edgaro Ulanovo perdavimo ir staigiai kamuolį atidavė Antanui Kavaliauskui, galingu dėjimu sudrebinusiam krepšį. Per du mačus „Kymis“ legionierius atliko 9 rezultatyvius perdavimus ir pagal šį rodiklį yra nepralenkiamas nacionalinėje komandoje.

„Man reikia, kad komanda gerai žaistų ir pirmautų. Bet žinote, kartais būna, kai niekas nesiseka, todėl įmesti galintis žaidėjas yra labai reikalingas. Kariniauskas praėjusias metais žaidė daug, bet ne tokiame lygmenyje, todėl jam sunku: įsivaizduokite iš antros Graikijos lygos – į rinktinę. Adaptacija nėra tokia paprasta“, – paklaustas, kokio įžaidėjo – kūrėjo ar vykdytojo – komandai labiau reikia, atsakė J. Kazlauskas.

Kalbant apie gynybą arba žaidimą prieš spaudimą, tai su savo užduotimis abu gynėjai tvarkėsi gana panašiai: abu nestokojo klaidų, bet gynyboje rodė didelį norą. Tiesa, Vaidui savoje aikštės pusėje padeda ilgos rankos, kurių dėka jis prieš Tunisą perėmė tris kamuolius ir staigiais pirmais perdavimais pradėjo kelias greitas komandos atakas.

V. Kariniausko ir M. Girdžiūno konkurencinė dvikova primena praėjusių metų scenarijų, kuomet dėl vietos dvyliktuke kovojo Žygimantas Janavičius ir Lukas Lekavičius. Tuomet į rinktinės traukinį iššoko vikrusis Lukas. Ar ir šiemet kovą laimės to paties stiliaus žaidėjas?

Iššauti gali bet kas

Žaisdamas įžaidėju vaizdo negadino ir A. Juškevičius, tačiau akivaizdu, kad kur kas geriau jis jaučiasi atakuojančio gynėjo pozicijoje. Sezonas Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube sugrąžino 27-erių kauniečiui pasitikėjimą savimi – aikštėje jis jaučiasi kur kas tvirčiau.

Po dviejų kėlinių žaidžiant prieš Tunisą Adas kartu su Mindaugu Kuzminsku su 8 taškais buvo rezultatyviausias, o dėka tritaškių salvės trečio ketvirčio viduryje tapo apskritai rezultatyviausiu mačo žaidėju. 17 taškų ir 3 rezultatyvūs perdavimai – gana solidu, svarstant apie jo galimybes rinktinėje. Žinant, kad gynėjų gretose užtikrintas vietas dvyliktuke turi vos keli žaidėjai, combo tipo žaidėjas ties savo pavarde užsidėjo ganėtinai didelį pliusą.

Ne ką blankiau žybtelėjo ir Marius Grigonis: debiutantas per pirmuosius du testus demonstravo savo universalumą: mėtė tritaškius, atliko reidus link krepšio ir sėkmingai tvarkėsi su užduotimis gynyboje. 22-ejų gynėjas nė iš tolo nepriminė kinkas drebinančio naujoko.

„Gal taip tik atrodo“, – šyptelėjo pats M. Grigonis, per du susitikimus įmetęs atitinkamai 11 ir 12 taškų.

Dėjimas po Roberto Javtoko perdavimo ir tinklelį skrodęs tritaškis iš aikštės krašto – 5 taškus iš eilės į Tuniso pelnęs Rokas Giedraitis taip pat priminė apie save. Tuo metu Edgaras Ulanovas žaidė taip, kaip užsitarnavo ilgalaikę sutartį su Kauno „Žalgiriu“ – net ir pastumtas po krepšiu sugebėjo aštriais reidais draskyti varžovų gynybą, pataikyti tritaškį, rinktis kamuolius, dalintis juo su komandos draugais ir dar kibiai gintis.

Apskritai, naujokai bent kol kas palieka gana neblogą įspūdį. Taip, galbūt vos vienam iš jų pavyks šiemet praverti rinktinės dvyliktuko duris, tačiau galima pasidžiaugti, kad augančią pamainą Lietuva tikrai turi.

Lygiai taip pat kiekvieną vasarą augęs M. Kuzminskas šiemet, panašu, kad gali tapti rimtu nacionalinės komandos ginklu: kai rinktinė vangiai pradėjo rungtynes su afrikiečiais, buvęs Malagos „Unicaja“ puolėjas nebijojo imtis iniciatyvos ir vienas pats surinko pirmuosius 6 ekipos taškus, o mačą baigė savo kraityje vėl jų turėdamas 12. Tiesa, prieš Tunisą vilniečiui vėl nekrito tritaškiai – prametė visus keturis, o vieną metimą paleido taip stipriai, kad kamuolys net nelietė lanko.

Lietuva - Tunisas
Foto: K.Bakūno nuotr.

Bokštų trūkumas

Penktadienio vakarą „Švyturio“ arenoje ant atsarginių žaidėjų suolelio jau sėdėjo ir Jonas Valančiūnas, ir Domantas Sabonis, ir Paulius Jankūnas – smogiamoji Lietuvos rinktinės jėga po krepšiu, kurios J. Kazlauskui itin trūko pirmuose dviejuose testuose.

Prieš Naująją Zelandiją kova po krepšiais buvo pralaimėta 35:39, o prieš tunisiečius, nors ir laimėta 38:26, tačiau po savuoju krepšiu buvo leista sugriebti net 10 kamuolių. Būtent šį žaidimo komponentą nacionalinės ekipos vairininkas labiausiai norėtų ištaisyti, nes, kaip sakė pats, rinktinės tikslas – žaisti greitai.

O kad gynyboje atkovoti kamuoliai leidžia lengviau žaisti puolime, įrodė ir pastarieji mačai – kovas po savuoju krepšiu laimėjęs Antanas Kavaliauskas greitai perduodavo kamuolį gynėjams arba lengviesiems krašto puolėjams, kurie nurūkdavo į priekį, o čia jau būdavo stabdomi pražangomis arba atakas užbaigdavo lengvais metimais iš po krepšio.

12 ir 5 – tiek kamuolių sugriebė „Lietuvos ryto“ kapitonas, o R. Javtokas pridėjo atitinkamai 3 ir 5. Akivaizdu, kad ant parketo žengus atkovotų kamuolių meistrams Jonui, Domantui ir Pauliui, šis žaidimo komponentas J. Kazlauskui galvos skausmo nebekels.

Lietuva - Tunisas
Foto: K.Bakūno nuotr.

Tačiau bent po antrųjų rungtynių išryškėjo dar viena problema – klaidos. Jeigu prieš Naująją Zelandiją jų lietuviai padarė tik 10, tai prieš Tunisą dar iki pertraukos kamuolį pametė net 11 kartų, o iš viso – 22. Aišku, tai lėmė mačo pradžia ir pabaiga, kuomet žaidėjai buvo kiek per daug atsipalaidavę.

Nors po krepšiu Lietuvos komanda dar neturėjo savo didžiausių bokštų ir realizuoti derinių per baudos aikštelę, tačiau joje vis tiek bandydavo ieškoti nugara varžovus atsitvėrusio R. Javtoko. Tačiau net kelis bandymus kapitonui įvesti kamuolį varžovai lengvai nutraukė. Kad perdavimai buvo netinkami, pripažino ir J. Kazlauskas.

Po krepšiais puolime A. Kavaliauskas sužibėjo tik sulaukdavęs tobulų komandos draugų perdavimų, o vienas prieš vieną sėkmingiausiai žaidė dirbtinai į sunkiojo krašto puolėjo poziciją pastumti E. Ulanovas ir M. Kuzminskas.

Akivaizdu, kad prisijungus J. Valančiūnui, D. Saboniui ir P. Jankūnui Lietuvos rinktinės žaidimas keisis itin smarkiai: veikiausiai matysime jį kur kas universalesnį. O tai puiki žinia sirgaliams ir bloga – varžovams.

Iki trečių draugiškų rungtynių, kuriuos liepos 10-ąją bus žaidžiamos Vilniuje prieš Venesuelą – net 8 dienų pertrauka, po kurios savo artilerijoje J. Kazlauskas jau turės 17 kandidatų (liepos 7-ą atvyks ir Jonas Mačiulis). Testavimas baigėsi – laikas kibti į rimtus darbus!