Klaupkitės arba būsite nukryžiuoti – tokio turinio žinutė vėlų penktadienio vakarą užklupo keturiolika Europos nacionalinių krepšinio federacijų.
Daugelis liko be žado, nesuvokdami, kokia mėnulio fazė išprovokavo patį griežčiausią iš iki šiol buvusių FIBA ultimatumų.
Pasimetusi ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF), atsidūrusi tarp šalių, kurios esą bus pašalintos iš kitų metų Europos čempionato, o gal – ir iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.
Šeštadienį ryte LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas kartu su nacionalinės komandos strategu Jonu Kazlausku išvyko į Italiją nepaleisdamas iš rankų telefono.
Apeninų pusiasalyje jie planavo aplankyti ten žaidžiančius Lietuvos krepšininkus, bet kalbos apie rinktinę bus bereikalingos, jei FIBA įvykdys tai, kuo dabar gąsdina pusę Europos.
Komentuoti FIBA Europos padalinio vykdančiojo direktoriaus Kamilio Novako laišką LKF žada šeštadienį po pietų. DELFI žiniomis, M. Špokas tikisi iki to laiko susisiekti su pačiu K. Novaku, nes kol kas paprasčiausiai neaišku, kaip reaguoti į pasirodžiusią informaciją.
Vėlų penktadienio vakarą K. Novakas išplatino savo laišką FIBA generaliniam sekretoriui Patrickui Baumannui, kuriame informavo apie nacionalinių federacijų laukiančias sankcijas.
Praėjus daugiau nei valandai – prieš pat vidurnaktį – atskriejo LKF prezidentui Arvydui Saboniui adresuotas laiškas, kuriuo praneša apie Lietuvos rinktinės diskvalifikavimą iš kitų metų Europos čempionato.
Panašūs laiškai tuo pačiu metu nukeliavo į Kroatiją, Serbiją, Juodkalniją, Makedoniją, Rusiją, Ispaniją, Turkiją, Bosniją ir Hercegoviną, Slovėniją, Italiją, Lenkiją, Izraelį bei Graikiją.
Laiško, kuris pasiekė Slovėnijos krepšinio federaciją, pavyzdys:
Bomba buvo detonuota „FIBA Europe“ viršūnėlėms viešint Stambule (Turkija), kur šiuo metu vyksta FIBA organizuojamos moterų Eurolygos finalo ketvertas.
Kodėl smūgiui pasirinktas toks laikas ir tokia forma, lieka neaišku. Bet dar didesnis klausimas, ar FIBA suvokia, kokią žalą padarytų pati sau paskelbusi visą Senojo žemyno krepšinio žiedą už įstatymo ribų?
Prancūzija – vienintelė krepšinio galiūnė, nepaliesta FIBA kirčių. Visos 14 juodajame sąraše atsidūrusių šalių pernai dalyvavo Europos čempionato finaliniame etape, išskyrus netikėtai už borto likusią Juodkalniją. Ir išsidalino aukščiausias vietas – į pirmą dvyliktuką be jau minėtų prancūzų dar įsiterpė tik latviai ir čekai.
Ar FIBA nori didžiausias krepšinio žvaigždes pakeisti Liuksemburgu, Austrija, Danija, Portugalija arba Rumunija?
Turbūt nereikia nė kalbėti, kokį susidomėjimą keltų toks čempionatas, ir kaip tai atsilieptų jo organizatorių finansams.
Toliau – dar įdomiau. FIBA vaidina pasirengusią iš čempionato pašalinti... jo šeimininkus. Izraelis yra viena iš keturių šalių, kuriose prasidės pirmenybės, o turnyro kulminacija numatyta Turkijoje.
Be to, „FIBA Europe“ vadovauja ne kas kitas, o buvęs Turkijos krepšinio federacijos prezidentas Turgay Demirelis. Tiesa, vadovauja kuo toliau, tuo labiau formaliai.
Po FIBA įvykdytos kontinentinių federacijų reformos, kuria pirmiausia siekta ataušinti savarankiškumo siekusių europiečių ambicijas, neginčijamu galios centru tapo FIBA būstinė Šveicarijos mieste Miese. O joje šeimininkauja P. Baumannas – šį 48-erių šveicarą ir derėtų laikyti tikruoju karo Europos krepšinyje architektu.
Penktadienį K. Novakas tik pasirašė laiškus, kuriems toną nustatė FIBA galva. Todėl galima neabejoti, kad FIBA atsižvelgs į čeko „prašymą“ išplėsti sankcijas nacionalinėms federacijoms ir pasauliniu lygiu – diskvalifikuojant šias iš artimiausių FIBA rengiamų turnyrų.
Bet tai reikštų dar vieną apkabą, kurią FIBA išpleškintų sau į pėdas. Liepą laukia trys olimpinės atrankos turnyrai, vyksiantys Italijoje, Serbijoje ir Filipinuose. Tęsiant raganų medžioklę, iš jų turėtų būti išmestos penkios Europos komandos. O du turnyrus iš Turino ir Belgrado reikėtų perkelti į kitas valstybes.
Toks scenarijus skamba nerealiai – iki atrankos varžybų beliko kiek daugiau nei du mėnesiai, todėl radikalios permainos būtų sunkiai įmanomos. Palyginimui, net ir tarp eilučių pripažinusi, kad teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą Rusija nusipirko kyšiais, FIFA nepuolė ieškoti kitų šeimininkų, nes iki pirmenybių buvo likę mažiau nei treji metai.
Yra ir finansinis argumentas, kuris iki šiol buvo ypač lengvai suprantamas FIBA. Olimpinės atrankos turnyrų organizavimo teisės kainavo apvalią sumą. Nors kiekviena šalis derėjosi atskirai, minimalus nustatytas mokestis siekė 1,75 mln. eurų. Italams ar serbams šiuos pinigus FIBA turėtų grąžinti, o iš paskubomis pasirinktų naujų šeimininkų – kas jie bebūtų – taip pasipelnyti tikrai negalėtų.
Galiausiai, lieka Lietuvos ir Ispanijos rinktinės, pelniusios tiesioginius kelialapius į Rio de Žaneirą. Ar FIBA galėtų lengva ranka išbraukti praėjusių metų Europos čempionato finalininkes iš olimpiečių sąrašų – atviras klausimas.
Aišku tai, ko siekia P. Baumannas. Moterų krepšinyje jau startavusią naują atrankos į pasaulio ar Europos čempionatus sistemą vyrai išbandys kitame sezone. Kadangi NBA lyga gali sau leisti tiesiog ignoruoti FIBA užmojus klubų sezono metu rengti rinktinių akistatas, beliko prispausti europiečius.
Derybų būdu rasti bendros kalbos dėl tvarkaraščio su Eurolyga FIBA nesugebėjo, todėl prabilo ultimatumais, spausdama nacionalines federacijas.
Įvertinusi, kad net pastarosios negali stoti į atvirą konfrontaciją su pajėgiausiais klubais, FIBA paliko ramybėje Eurolygos dalyvius ir nusitaikė į antrame pagal pajėgumą Europos taurės turnyre žaidžiančius klubus, versdama juos rinktis naująją Čempionų lygą.
Lietuvos atveju, taikinyje yra Vilniaus „Lietuvos rytas“, šį mėnesį paskelbęs apie pasiektą susitarimą su Eurolyga dėl trejų metų Europos taurės licencijos.
K. Novako išplatintame laiške palikta užuomina – jeigu federacijos iki balandžios 20 d. pateiks argumentų, kaip vykdo FIBA nurodymus, sankcijų jos išvengs.
Logika tokia: per artimiausias dienas „Lietuvos rytas“ turėtų apgręžti kursą į FIBA Čempionų lygą arba būti pašalintas iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL).
Penktadienį FIBA trenkė vėzdu, griežtindama toną ir trumpindama terminus – turbūt tikėdamasi, kad nuo smūgio apsvaigę neklusnieji palūš. Todėl naktinius laiškus galima laikyti tik dar vienu baubu, kurių FIBA pastaraisiais metais į pasaulį išleido visą gvardiją, desperatiškai siekdama susigrąžinti prieš pusantro dešimtmečio prarastą vienvaldystę Europoje.
O jeigu ne? Trenkdama nacionalinėms federacijoms FIBA juk trenkia savo narėms – muša pati save. Tad ar stojęs į kumštynes su savo atspindžiu veidrodyje krepšinis neliks tįsoti griovyje?
