Treji studijų metai prabėga velniškai sunkiai, išgyvenant milžinišką stresą ir stumiantis į priekį sukandus dantis, kol galiausiai, likus vos porai mėnesių iki diplomo įteikimo, jo tėvai atsiunčia jam šokiruojančią žinią. „Nuo šiol su tavimi dirbs asmeninis konsultantas, už tave priimsiantis ir atmesiantis būsimuosius darbo pasiūlymus, ir padėsiantis tau išlipti iš šios duobės“.
Negana to, konsultantas turės teisę prisiimti būsimosios sėkmės nuopelnus, garsiai kalbėti apie gausybės pridarytų klaidų ištaisymą bei aukštosios mokyklos baigimo ceremonijos nuotraukose stovėti šalia tavęs. Laikydamas rankoje tavo diplomą. Ši trumpa istorija bent iš dalies turėtų atspindėti mintis, prabėgusias dabar jau buvusio Filadelfijos „76ers“ klubo generalinio vadybininko Samo Hinkie galvoje.
2013-aisiais, užėmęs šią poziciją, S. Hinkie klubo sudėtyje turėjo tris vidutiniokus su besibaigiančiais kontraktais (Dorrellį Wrightą, Nicką Youngą ir Royalį Ivey), dėl traumos ateinantį sezoną praleisti turėsiantį veteraną Jasoną Richardsoną, du žaidėjus, vis dar žaidžiančius už naujokų kontraktus (Evaną Turnerį ir Arnettą Moultrie) bei viltį gniuždančią prievolę dviejų artimiausių metų naujokų biržose pirmąjį ratą stebėti iš šalies. JAV sporto žiniasklaidos milžino ESPN kasmet sudaromame „Ateities perspektyvų“ reitingą „76ers“ užėmė varganą 24-ą poziciją tarp 30-ies lygos komandų.
Matydamas slogią ateities viziją S. Hinkie ėmėsi radikalios komandos formavimo strategijos. Savanoriškas murkdymasis absoliučiame lygos dugne ir visų nors kažko dabartyje vertų žaidėjų aukojimas už ateities naujokų biržų šaukimus tapo Filadelfijos klubo vizitine kortele, o pati organizacija tapo pasaulinių proporcijų pajuokos objektu.
Net ir teisė rinktis naujokus itin aukštais šaukimais buvo išnaudota, iš pirmo žvilgsnio, absoliučiai absurdiškai: trijose biržose iš eilės, rinkdamiesi pirmajame šešetuke, „76ers“ pasikvietė tris tos pačios, mažiausiai lanksčios – vidurio puolėjo – pozicijos krepšininkus. Akivaizdus atsisakymas žaisti pagal logikos diktuojamas taisykles ir sudėtį komplektuoti taip, jog ši nors kiek primintų NBA komandą, varė į neviltį klubo sirgalius. Tačiau tai tik viena medalio pusė.
S. Hinkie vizija buvo novatoriška ne tik iš sudėties planavimo pusės. Šiandien Filadelfijos ekipa jau turi vasarą duris atversiantį moderniausią treniruočių centrą visoje NBA lygoje, o klubo analitikos departamentas visa galva lenkia lygos pažangumo vidurkį.
Žaidėjai stebimi ne tik rungtynėse bei treniruotėse, kuriose, beje, taip pat vedama išsami giluminė metimų, nubėgtų kilometrų, širdies plakimo dažnio ir raumenų darbo apkrovų statistika – tikrinami net ir tokie fantastinės laboratorijos darbą primenantys procesai, kaip jų miego dėsningumas. Nepastebimai ir netikėtai Filadelfijos „76ers“ tapo šiuolaikiškiausiais metodais užkulisiuose dirbančia NBA lygos organizacija.
Negana to, beviltiškai atrodžiusi klubo ateitis šiandien jau yra intriguojanti ir žadinanti sirgalių vaizduotes. „Čempionai arba nieko“ šūkį išsikėlęs generalinis vadybininkas pastaraisiais metais dėl jo susilaukdavo sarkastiškų žvilgsnių, tačiau kantrybė ir darbo nuoseklumas leido per pirmuosius 26 darbo mėnesius klubo resursų skrynią papildyti bent vienu pirmojo rato šaukimu (ar teise apsikeisti šaukimais) per mėnesį (!).
Toks neįtikėtinas tempas jau būsimojoje naujokų biržoje „Sixers“ leidžia turėti didžiausią (beveik 30%) galimybę laimėti pirmąjį šaukimą NBA naujokų biržos loterijos istorijoje. Antrojo šaukimo tikimybė yra viena iš dviejų, o tokiu pat santykiu matematiškai įvertinamos ir Filadelfijos galimybės turėti du šaukimus pirmajame naujokų biržos penketuke. Toks atvejis būtų beprecedentis per visą lygos istoriją.
Pridėkime prie šių bei ateities naujokų biržų šaukimų faktą, jog „76ers“ turės daugiausiai laisvų pinigų būsimojo sezono algų kepurėje, ir jų šansai sustiprinti komandos sudėtį trimis populiariausiais būdais (birža, mainai, laisvųjų agentų turgus) tampa geriausiais visoje NBA lygoje.
Per trejus savo darbo metus S. Hinkie „Ateities perspektyvų“ reitinguose ekipos poziciją pakėlė iki 12-os ir šiandien leidžia Filadelfijos klubui disponuoti aukštesnių ir žemesnių kozirių perpildyta kortų kalade. „Procesu“ pakrikštyta generalinio vadybininko strategija šią vasarą turėjo pereiti į antrąjį etapą – surinktųjų išteklių realizavimą ir pirmąjį į pergales orientuotą klubo sezoną po trijų žaidybinės kančios metų.
Nepaisant to, klubo istoriškai tragiški rezultatai pirmenybių turnyro lentelėje galiausiai privertė ekipos savininką Joshua Harrisą praėjusių kalendorinių metų gruodžio 7-ąją specialiuoju klubo konsultantu paskirti ilgametį NBA lygos valdybų darbo veteraną Jerry Colangelo. Pirmoje bendroje spaudos konferencijoje J. Colangelo, sėdėdamas šalia S. Hinkie, tikino, jog jo atėjimas visų pirma paremtas jo gerais santykiais su lygoje dirbančiais krepšininkų agentais, padėsiančiais Filadelfijai tapti patrauklesniu pasirinkimu laisvųjų agentų turguje.
Nepraėjus nei mėnesiui J. Colangelo klubo „antruoju vyriausiuoju treneriu“ („associative head coach“) paskyrė iš savo darbo Fynikso „Suns“ klube puikiai pažįstamą Mike‘ą D‘Antoni, garsiosios „7 sekundės ar mažiau“ puolimo sistemos autorių. Dar kartą, žvelgiant iš šalies, tai atrodė logiški ir protingi klubo valdybos žingsniai, siekiant sustiprinti organizaciją. Tačiau jau tada būtent savo logiškumu jie prasilenkė su S. Hinkie vadovavimo stiliumi.
Tačiau ketvirtadienį, balandžio 7-ą dieną, lygiai keturi mėnesiai nuo J. Colangelo prisijungimo prie ekipos, S. Hinkie viešai pareiškė atsistatydinąs iš generalinio vadybininko pareigų. NBA žurnalistai netruko išsiaiškinti, jog pagrindinė to priežastis – nenoras sutikti su savininko paruoštu planu. Į komandą „antruoju generaliniu vadybininku“ turėjo būti paskirtas J. Colangelo sūnus Bryanas, praeityje dirbęs su „Suns“ ir „Raptors“ klubais, su kuriuo S. Hinkie būtų priverstas dalintis savo pareigomis.
Suprasdamas, jog „procesas“ baigėsi nepasibaigęs, S. Hinkie nusprendė palikti „76ers“, o nepraėjus nei kelioms valandoms B. Colangelo buvo oficialiai paskirtas naujuoju generaliniu vadybininku. Klubo sirgaliai ironizuoja, jog ekipa, kurios laukia bene svarbiausias tarpsezonis per pastarąjį dešimtmetį, išties atliko nuodugnią ir išsamią potencialių kandidatų analizę ir stebėtinai ilgai svarstė kuriam žmogui patikėti vieną didžiausių galimybių per visą NBA istoriją.
Jerry ir Bryanas Colangelo išties yra gerbiami NBA pasaulyje. Vyresnysis – ilgametis JAV nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės bei Naismitho Krepšinio Šlovės Muziejaus direktorius, keturis kartus iškovojęs „Geriausio NBA metų vadovo“ titulą. Bryanas tą patį apdovanojimą susižėrė du kartus: su Fynikso „Suns“ ir su Toronto „Raptors“. Tačiau ši tėvo-sūnaus dinastija negali pasigirti nei vienu NBA čempiono žiedu, į kurį taip ryžtingai taikėsi S. Hinkie.
Puse lūpų kalbama, jog šios rokiruotės priežastis – savininko J. Harriso planai parduoti Filadelfijos klubą ir įkurti pirmąją NFL (Nacionalinės Amerikietiškojo Futbolo lygos) ekipą Londone, apie kuriuos verslininkas užsiminė dar praėjusiame sezone. Norint tą padaryti kuo pelningiau, būtina kuo greičiau grąžinti pergales, o jų dėka – ir žiūrovus į „Wells Fargo Centrą“. Ir visai nesvarbu, jog vieno žmogaus kantriai užsėtame lauke derlių paknopstomis susirinks kiti.
Nors ši žinia ir tapo smūgiu besidomintiesiems NBA lyga, su nuoširdžiu smalsumu laukusiems kuo pasibaigs „Procesas“, skaudžiausiai į šiuos pokyčius sureagavo „76ers“ sirgalių bendruomenė. Kantrybe apgaubta ambicija, jų manymu, sudaužyta į šipulius, o Colangelų era jau dabar pasmerkė klubą per gerai pažįstamam „NBA skaistyklos“ ratui – klubas niekada netaps tokiu geru, kad laimėtų čempionatą, ir, veikiausiai, nebebus toks blogas, kad vienoje iš naujokų biržų nugvelbtų naująjį Michaelą Jordaną, Kobe Bryantą ar Timą Duncaną. Nemažą dalį sudaro ir tie, kurie dabar juo nuoširdžiai linki miestui, jog klubas po šio sezono būtų parduotas ir perkeltas į Sietlą.
„Košmaras“, „katastrofa“, „tragedija“ – šie žodžiai šiandien garsiausiai skamba tarp Filadelfijos krepšinio gerbėjų. Smūgio stiprumą suprasti padės ir trumpas priminimas, kad tai – tie patys gerbėjai, kurių ekipa per tris pastaruosius sezonus iškovojo 47 pergales ir patyrė 195 pralaimėjimus.
