Iš karto po finalinės sirenos visur komandą lydinčių „Lietuvos rytų“ fanų rankose užsidegė pirotechnika – du deglai.

Nepaisant to, kad visose krepšinio salėse pirotechnikos naudojimas yra draudžiamas, „Lietuvos ryto“, taip pat Kauno „Žalgirio“ ar Klaipėdos „Neptūno“ aistruoliai dažnai padega kur kas didesnius jos kiekius.

Prieš „fajerius“ panaudojo gesintuvus

Bet tie du Kėdainiuose įžiebti deglai išprovokavo aistruolių ir apsaugininkų konfliktą. Arenos apsauga sureagavo tuoj pat – darbuotojai stvėrė gesintuvus ir ėmė jais purkšti į „Lietuvos fanų“ būrį, bandydami užgesinti liepsną.

Pasakoja Kėdainių arenos direktorius Arnas Argustas: „Šiaip mes žiūrime į varžovų fanus geranoriškai ir draugiškai nemokamai įsileidžiame. Bet per rungtynes su „Lietuvos rytu“ būna sustiprinta apsauga, mes visą laiką žinome, kad pasibaigus rungtynėms jie bandys ką nors iškrėsti. O petardas jie prasineša, nors mūsų apsauga labai rimtai juos tikrina. Net mergaitėms nuėjus į tualetą, grįžtant jos būna patikrinamos. Praėjusį kartą mes viską spėjome užgesinti, leidome juos pro kitą įėjimą ir petardas uždegti jie spėjo jau tik leisdamiesi laiptais. O šį kartą iš karto po rungtynių jie uždegė petardas ir darbuotojai žaibiškai sureagavę griebė gesintuvus, kad jie nepadarytų dar daugiau.“

„Jie nemokėjo elgtis su gesintuvais, purškė žmonėms tiesiai į veidą“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ fanų sektoriuje tuo metu buvęs vilnietis Tomas.

Anot aistruolio, tam kad užgesinti du deglus, buvo purškiama iš keturių gesintuvų. Situacija svečių tribūnoje buvo košmariška.

„Springo beveik visi. Ypač tie, kurie buvo tribūnos viduryje. Nes nebuvo įmanoma niekur išeiti, žmonės spaudėsi vienas prie kito, daugumai ašarojo akys, buvo sunku kvėpuoti. Ypač stipriai kliuvo vienai merginai“, – kalbėjo Tomas.

Tačiau arenos direktorius blogu apsaugos darbuotojų neminėjo. Kaip tik juos gyrė už, jo manymu, puikiai atliktas pareigas. Skelbiama, kad grumdamasi su sirgaliumi dėl gesintuvo rankos pirštą susilaužė viena apsaugininkė.

„Aš nemanau, kad tai buvo purškimas tiesiai į žmones, kad juos nuraminti. Paprasčiausiai darbuotojai elgėsi pagal taisykles ir atsiradus netikėtam ugnies šaltiniui jie puolė jį gesinti. Gesintuvai nebuvo nukreipti į žmones, buvo nukreipta į patį kampą, o kad tenai buvo tų pačių fanų, tai gavo visi iš eilės“, – pasakojo A. Argustas.

Pasak jo, vietos žiūrovai nenukentėjo. „Mes iš tiesų stengiamės „Lietuvos ryto fanus laikyti nuo kitų arenos lankytojų atskirai. Nes prie jų žmonės ir nesėda, nes jie elgiasi agresyviai, tenai net nemalonu sėdėti ir žiūrėti“, – teigė direktorius.

Vis dėlto iš „Lietuvos ryto“ fanų vaizdo medžiagos atrodo, kad nuo „gesintojų“ kliuvo ir kėdainiškiams.

Beje, Lietuvos sporto aistruolių naudojami deglai, dar vadinami „fajeriais“, negesta net panardinti į vandenį. Paprasčiausia yra palaukti tą vieną minutę, kol jis išdegs visas.

Ir šiuo atveju, nežiūrint visų apsaugos pastangų, deglų užgesinti kėdainiškiams nepavyko.

Tiesa, pasak „Lietuvos ryto“ fanų, ir po to kai „fajeriai“ baigė degti, apsauginiai „gesinti gaisro“ nenustojo.

Nuostoliai – ne nuo pirotechnikos

Akivaizdu, kad „Lietuvos ryto“ gerbėjai Kėdainių arenos vadovui sukelia daugiausia galvos skausmo. Jau nuo seno.

„Aš atsimenu jau 2013-aisiais metais, kai arena tik atsidarė jau buvo incidentų. Mes tada negalvojom, kad jie yra tokie gyvuliai ir tokie žvėrys“, – sakė arenos direktorius.

Kalbinti Kauno „Žalgirio“ fanai neslėpė, kad dar šį sezoną Kėdainiuose panaudojo didesnį skaičių „fajerių“, nei šį sekmadienį vilniečiai. Vis dėl to į juos kaip į žvėris kėdainiškiai nežiūrėjo ir gesintuvais pirotechnikos gesinti nebandė.

Anot A. Argusto, Kėdainių arena patyrė daug nuostolių. Kiek – dar suskaičiuoti nespėjo. Tačiau jis pripažino, kad tie nuostoliai buvo ne nuo fanų naudotos pirotechnikos, o nuo apsaugos darbuotojų gesintuvų.

„Gesintuvai milteliniai. Ir tie milteliai pasklido po visą areną. Nuostolių dar neskaičiavome, bet apgadinta nemažai kėdžių“, – kalbėjo A. Argustas.

Gesintuvus keitė ašarinės dujos

Nespėjus atsigauti nuo gesintuvų čiurkšlių „Lietuvos ryto“ fanus užpuolė debesis ašarinių dujų. Dabar jau pasistengė Kėdainių policininkai.

„Jie net su policija susimušė“, – teigė A. Argustas.

„Ten net neįmanoma buvo kažkam priešintis. Visi buvo apspangę nuo tų gesintuvų ir po to užpurkštų dujų, kad jau nėjo suvokti, kas vyksta“, – direktoriaus žodžius neigė Tomas.

Viso buvo sulaikyti trys atvykėliai iš sostinės. „Atbėgo policininkai ir stvėrė pirmus pasitaikiusius žmones. Kitas trenkė 16-mečiui į pilvą tam einant pro šalį ir paklausė: „Ar ne per mažai gavai?“ Trečią išsivežė, kai jis jau lauke sniegu bandė valytis akis. Atbėgo policininkai ir sako: „O – apipurkštas, tai vežam“, – apie policininkų veiksmus pasakojo Tomas.

Bent vienas iš sulaikytųjų yra nepilnametis.

Kalbama, kad aistruoliams žadama kelti baudžiamąsias bylas.

Ekspertai nepritaria apsaugos veiksmams

Nors Kėdainių rajono policijos viršininkas Gintautas Dirmeikis, kalbėdamas LNK žinioms, teisino gesintuvų panaudojimą, kitų sričių ekspertai kalbėjo priešingai.

Gesintuvais prekiaujančios įmonės „Geslita“ direktorius Aleksandras Smirnovas, sportas.info paklaustas, kokiu atveju jis gesintuvą nukreiptų į žmogų, atsakė: „Jeigu žmogus degtų.“

Jam buvo sunku įsivaizduoti situaciją, kad dėl uždegto deglo gesintuvu būtų purškiama į minią.

„Galbūt tie, kas gesino buvo nepatyrę? Aš tokioje situacijoje rasčiau daug kur kas geresnių variantų nei panaudoti gesintuvą,“ – kalbėjo jis.

Anot A. Smirnovo, įkvėpti gesintuvų turinį reikėtų vengti, tačiau labai didelių nuostolių sveikam žmogui jis kažin ar padarytų: „Ant gesintuvo pavaizduotose saugumo taisyklėse nėra nurodyta, kad jo negalima naudoti, purškiant į minią. Vargu ar tai yra pavojinga sveikatai, juo labiau gyvybei. Tiesa, nežinau, kas būtų, jeigu po gesintuvo srove pasitaikytų žmogus, sergantis astma. Kas be ko, kvėpavimo takus nuo miltelių reiktų saugoti.

Man yra nutikę, kad gesintuvas išpurškė visą savo turinį automobilyje. Labai nuo to niekas nenukentėjo. Teko palįsti po dušu, išsiskalbti rūbus ir gerai iškuopti automobilį. Gal kokį pusdienį jį tvarkiau. Bet tik tiek.“

Vilniaus greitosios medicininės pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė nemano, kad apsaugininkai padarė teisingai.

„Mano nuomonė, gesintuvo naudoti nevertėjo. Jeigu miltelinio gesintuvo turinys patenka į akis arba įkvepi, būna tas pats, kaip patekus į dideles kelio dulkes. Iškosti, iščiaudai, o jei kas tekančiu vandeniu akis išplauti reikia. Kitos pagalbos čia nėra“, – LNK žinioms kalbėjo medikė.

Taip pat LNK televizijai kalbėjęs Ugniagesių mokymo skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Jakavonis irgi nepritarė kėdainiškių veiksmams: „Gesintuvo uždaroje patalpoje prie žmonių nereikėjo naudoti. Galbūt reikėjo palaukti, kol tas fakelas baigs degti arba jį neutralizuoti kitokiomis priemonėmis. Galbūt užtrypti jį kojomis.“

Tai ne pirmas toks incidentas. Prieš kurį laiką apsauga gesintuvo bandė užgesinti „Lietuvos ryto“ fanų „fajerį“ Prienuose.

„Lietuvos ryto“ fanai – nepageidaujami

„Bent tris dienas Kėdainių arena bus neveiksni. Vadinasi, Kėdainių „Nevėžis“ joje negalės treniruotis prieš šeštadienio rungtynes su Panevėžio „Lietkabeliu“. Čia taip pat negalės treniruotis Kėdainių sporto centro auklėtiniai, o jau ketvirtadienį arena turi būti pilnai paruošta tarptautiniam vaikų futbolo turnyrui“, – dėstė A. Argustas Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio klubo svetainei.

Ten pat jis pareiškė, kad „Lietuvos ryto“ aistruoliai jo vadovaujamoje arenoje bus negeidaujami. Tiesa, su išlygomis.

„Nuo šiol Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos sirgalių Kėdainių arenoje matyti nepageidaujame. Jeigu norės, jie galės pirkti bilietus, tačiau bus sodinami atskirai, kad daugiau mums tokių problemų nesukeltų“, – kalbėjo A. Argustas.