Nepanašu, kad sezono pradžioje vos po 11-os pirmų rungtynių (4/7) nelauktai vyriausiąjį trenerį Keviną McHale'ą lauk išspyrę „Rockets“ vadovai priėmė teisingą sprendimą – nuo to laiko nei komandos žaidimas, nei atmosfera rūbinėje, nei rezultatai (24/22) nepagerėjo, naujasis vairininkas J. B. Bickerstaffas taip ir nerado recepto, kaip priversti Jamesą Hardeną gintis, o Dwightą Howardą vėl būti išties naudingu centru, bei pats painiojasi savo žodžiuose vieną dieną žadėdamas, kad Donato Motiejūno laikas ir vaidmuo aikštėje jau visai netrukus išaugs, kitą – apgailestaudamas, kad nepavyko jo išmainyti.
Nenuostabu, kad didėja ir fanų bei kritikų nepasitenkinimas ekipa, kuri dar praėjusį sezoną metė pakankamai rimtą iššūkį būsimiems NBA čempionams „Golden State Warriors“, kai Vakarų konferencijos finale pralaimėjo pirmus du mačus svečiuose tik paskutinėmis sekundėmis (106:110 ir 98:99), o seriją – 1:4.
Iš paskutinių 10 rungtynių tik trejas laimėjusių teksasiečių artimiausiomis dienomis laukia du itin svarbūs ir sunkūs mūšiai – išvykoje su tiesioginiais varžovais dėl vietos atkrintamosiose Portlando „Trail Blazers“ ir namuose su San Antonijaus „Spurs“.
Suklupę šiose dvikovose, nė vienoje iš kurių nebus laikomi favoritais, „Rockets“ dar labiau komplikuotų savo ir taip sudėtingą padėtį.
Prie nekokio emocinio fono ir prisidėjo ir paskutiniai įvykiai – sužlugę mainai tiek su Detroito „Pistons“ kolektyvu, į kurį jau buvo išsiųsti Donatas Motiejūnas ir Marcusas Thorntonas, tačiau dėl įtartinos lietuvio sveikatos būklės viskas buvo atšaukta, tiek, kaip kalbama, su Toronto „Raptors“, kuriems norėta įpiršti D. Howardą už Joną Valančiūną. Kanadiečiai, išgirdę tokį pasiūlymą, tiesiog padėjo ragelį.
O kokia ateitis laukia D. Motiejūno, ką tik grįžusio į savo antruosius namus, kaip jis pats įvardija Hjustoną, kurio garbę šį sezoną jis gynė vos 14-oje rungtynių?
Portalas thedreamshake.com, pasidžiaugęs, kad D-Mo visgi liko „Rockets“ gretose, išskyrė penkis galimus scenarijus, kurie gali laukti universalaus puolėjo susiklosčius tokiai situacijai. Tarp jų – nuo karjeros pabaigos iki įspūdingų statistinių skaičių jau šį sezoną.
„Tai, kad „Rockets“ sugebėjo už traumuotą D-Mo iš kitos NBA komandos prisivilioti garantuotą naujokų biržos TOP-8 šaukimą, nekelia didelės nuostabos. Būtent taip aš šiuo metu ir įvertinčiau jo vertę. Jeigu jis būtų sveikas, tą šaukimo numerį netgi kilstelėčiau keliomis pozicijomis aukštyn“, – savo publikaciją „Motiejūno čečiotka: ką visa tai reiškia?“ pradeda thedreamshake.com
„D-Mo praėjusiame sezone savo žaidimu sugebėdavo mane priblokšti kiekvienose rungtynėse. Kuomet D. Howardas buvo traumuotas, D-Mo aikštėje buvo antras geriausias „raudonųjų“ žaidėjas. Kiekvieną vakarą. Pastoviai.
Kuo, po galais, D-Mo yra toks svarbus modernaus krepšinio eroje? Viską lemia vienas statistikos rodiklis. D-Mo galėtų tapti pirmuoju 213 cm ūgio žaidėju, iš trijų taškų zonos atakuojančiu 40 ar didesniu procentų taiklumu. Būtent tokius skaičius jis demonstravo tris praėjusio sezono mėnesius.
NBA lygoje yra vos 7 žaidėjai, kurie per sezoną, sužaidę mažiausiai 1500 minučių, tritaškius meta 40+ proc. taiklumu. Būtent tokia kryptimi visu greičiu ir skuodžia NBA. O tai vis dar yra mįslė visų komandų gynybai. Vyrukas, gebantis iš toli metimus atlikti lygiai taip pat sėkmingai, kaip ir žaisdamas arčiau krepšio. Jis per daug aukštas bet kuriam lengvajam ir sunkiajam krašto puolėjui, kad šie bent galėtų sutrukdyti jam atlikti metimą. Tai – tarsi skraidančių ančių medžioklė.
Ar yra bent vienas pakankamai atletiškas ir aukštas sunkusis krašto puolėjas, kuris galėtų sutrukdyti jo metimams? Kartą teko matyti, kaip DeAndre Jordanas blokavo D-Mo tritaškį metimą. Jordanas nuo žemės buvo atsiplėšęs gerą metrą, bet kamuolį sugebėjo paliesti tik pirštų galiukais“, – toliau lietuvį liaupsina tinklaraštininkas.
„Būkime sąžiningi. Jamesas Hardenas drasko visas gynybines užtvaras. D. Howardas kaskart turi prasibrauti pro tankų varžovų rankų mišką po krepšiu. Kas nutiks, jeigu ties tritaškio linija pastatysi tokį žaidėją kaip D-Mo? NBA komandų gynyba tiesiog subyrės. Būtent todėl niekaip negaliu patikėti, kad Stanas Van Gundy atšaukė mainus. Matyt, kad D-Mo nutiko tikrai kažkas rimto.
Taigi kokios yra D. Motiejūno perspektyvos žvelgiant į priekį?
1. D-Mo yra 213 cm ūgio ir sveria daugiau nei 115 kg. Ar jo nugara pajėgi atlaikyti tokį krūvį? Iš medicinos pusės – turėtų. Reabilitacija po tokių traumų trunka vidutiniškai nuo 6 iki 12 mėnesių. D-Mo traumų istorija nėra ilga. Jam viskas turėtų būti gerai, tačiau šansas, kad jo krepšininko karjera – jau baigta, taip pat nėra nulinis. Turėtume tai turėti omenyje.
2. D-Mo grįš kaip tas karys, kurį mes matėme visą praėjusį sezoną. Tai būtų geriausias dalykas tiek Donatui, tiek visam krepšiniui. Vaikinas yra labai protingas, linksmas, mėgstamas, kartais pažeria tokių perliukų, kaip „bėgti su vilkais“, ir yra labai labai malonus žmogus.
3. „Rockets“ šią vasarą tiesiog paleis D-Mo. Terrence'as Jonesas taip pat išvyks. Bet paleisti D-Mo būtų tas pats, kas išmesti aukso grynuolį į plačią jūrą. Neįsivaizduoju, kad Darylas Morey taip galėtų pasielgti. D-Mo yra toks sunkusis krašto puolėjas, kurio savo sudėtyje norėtų kiekviena NBA komanda. Jis idealiai tiktų Detroite šalia Andre Drummondo. Be to, D-Mo gali puikiai darbuotis baudos aikštelėje. Praėjusį sezoną jis tą ir darė.
4. „Rockets“ paprasčiausiai praneš, kad šis sezonas D-Mo dėl traumos – jau baigtas. Jei „Rockets“ taip pasielgs, D-Mo vasarą galima įsigyti už mažiau nei 5 mln. JAV dolerių. Tai būtų labai, labai purvinas triukas, bet akivaizdu, kad D. Morey jį gali panaudoti.
5. „Rockets“ bandys D-Mo sugrąžinti į komandos sudėtį ir jis artėjant sezonui į pabaigą sužais kelerias rungtynes, per kurias pelnys po 17 taškų ir atkovos po 7 kamuolius. Tada, žinoma, vasarą dėl jo tarp susidomėjusių komandų prasidėtų tikras karas“.
