Nuo žurnalisto – iki prezidento
Vienoje Maskvos gatvių A. Vatutinas buvo užpultas ir smarkiai sumuštas pirmadienį vakare, einantis iš parduotuvės. Liudininkų teigimu, link mašinos žingsniuojantį CSKA prezidentą du vyrai puolė kumščiais, kirto į galvą guminiu plaktuku, o vėliau dar spardė gulintį ant žemės. Incidentą užfiksavo ir vaizdo kameros, nors iš jų gautas įrašas nėra labai ryškus.
Pavydinčių žaibiškos karjeros A. Vatutinui Rusijoje netrūko ir netrūksta. Baigęs žurnalistikos institutą, 1995-aisiais jis tapo naujienų agentūros ITAR-TASS sporto apžvalgininku, vėliau perėmė Rusijos krepšinio federacijos atstovo spaudai pareigas, o 2000-aisiais pasuko į klubinį krepšinį, kur sukasi milžiniški pinigai.
Pradžioje jis darbavosi dabar jau nebeegzistuojančiame Permės „Ural-Great“ klube, kur artimai susibičiuliavo su kitu įtakingu Rusijos sporto funkcionieriumi Sergejumi Kuščenka, šiuo metu einančiu VTB Vieningosios lygos prezidento pareigas. 2002 m. kartu su S. Kuščenka, A.Vatutinas persikėlė į Maskvą, prestižinį CSKA klubą – ten iš karto užėmė generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Artima pažintis su įtakingais asmenimis ir Norilsko „Nikel“ kompanijos, kuri nuo 1996-ųjų yra pagrindinė CSKA rėmėja, vadovais, A. Vatutinui ilgainiui leido pakilti iki klubo prezidento bei generalinio direktoriaus pareigų. Taigi, naudodamasis pažintimis, keliomis užsienio kalbomis laisvai kalbantis ir komunikabilumu išsiskiriantis rusas nuo eilinio žurnalisto tapo svarbiausiu žmogumi viename iš Europoje turtingiausių ir įtakingiausių krepšinio klubų.
A. Kirilenkos faktorius
Gatvėje sumuštas A. Vatutinas buvo išvežtas į ligoninę, kur jam diagnozuotos vidutinio sunkumo galvos, rankų ir kojų traumos, nors kai kurių šaltinių teigimu vyrui netgi įskelta kaukolė. „Galėjo būti ir blogiau“, – antradienį A. Vatutiną citavo CSKA klubas, o Rusijos sporto šulai po šio incidento kraipė galvomis.
„A. Vatutino užpuolimas – kažkoks nesusipratimas, betvarkė. Netgi sunku kažką pakomentuoti, nes situacija sunkiai suvokiama“, – mįslingai pareiškė Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko. Rusijos krepšinio federacijos prezdidentas Andrejus Kirilenka incidento nekomentavo, tačiau vietoje jo aršiai pasisakė vykdomojo komiteto narys Aleksandras Novožilovas.
„Sunku pasakyti, su kuo tai susiję, tačiau faktas, kad užpuolikus reikia iškasti iš po žemių. Federacija palaiko Andrejų, kuris, mūsų žiniomis, banditams netgi davė grąžos“, – aiškino jis, o Maskvos policija dėl įvykio pradėjo kriminalinį tyrimą.
Visgi A. Kirilenkos tylėjimas – ne atsitiktinis. A. Vatutinas – geras buvusios NBA krepšinio žvaigždės bičiulis, keletą kartų prisiviliojęs garsiausią Rusijos krepšininką į savo vadovaujamą klubą (vadovaujant A. Vatutinui, A. Kirilenka CSKA komandoje žaidė 2011-2012 m. ir netgi baigė savo karjerą 2015-aisiais). Būtent A. Vatutinas ir buvo vienas iš idėjos A. Kirilenką „pastatyti“ į skandalų purtytos šalies krepšinio federacijos postą iniciatorių.
Projektas pavyko – buvusi federacijos vadovė Julija Anikejeva su parankiniais buvo patraukta, paliko 270 mln. rublių (apie 4 mln. eurų) skolų, o rugpjūčio pabaigoje poste ją pakeitęs A. Kirilenka viešai prabilo apie tai, kad išsiaiškins pinigų dingumo aplinkybes ir teisiniais būdais nubaus švaistytojus.
Nors A. Kirilenka į prezidento postą buvo išrinktas vienbalsiai, už buvusios federacijos vadovės J. Anikejevos nugaros taip pat stovėjo įtakingos figūros, kurioms pastaroji naujojo vadovo retorika dėl skolų patikti tikrai neturėjo. Viena iš jų – J. Anikejevos vyras Konstantinas Grinvaldas, turintis artimų ryšių su kriminaliniu pasauliu.
Kriminalinis Kremliaus bičiulis
„Verslininkas“ Konstantinas – spalvinga asmenybė, problemų su teisėsauga turėjęs ne vieną ir ne du kartus. Kaip rašo portalas mk.ru, 1993-iaisiais jis buvo kaltintas neteisėtu žmogaus laisvės atėmimu, vėliau dalyvavo plėšimo istorijoje ir sugebėjo pasislėpti nuo pareigūnų. Tačiau netgi tada, figūruodamas paieškomųjų sąrašuose, vyras įsivėlė į dokumentų klastojimo aferą. Visgi ilgainiui visi kaltinimai jam buvo panaikinti, o rusas buvusią savo Bachvalovo pavardę pasikeitė į dabartinę, „skambančią kilmingiau“: Grinvaldas.
K. Grinvaldas įsisuko į krepšinio reikalus ir tai padarė taip rimtai, kad sugebėjo išstumti savo žmoną iki federacijos prezidentės posto, taip gaudamas priėjimą prie aukščiausių Kremliaus kabinetų, kuriuose krepšinio reikalai aptarinėjami labai rimtai. Juk Vladimiro Putino administracijos vadovas Sergejus Ivanovas buvo vienas iš VTB Vieningosios lygos „tėvų“, ilgus metus ėjo jos prezidento pareigas ir didžiulę įtaką rusų krepšinio pasaulyje turi iki šiol.
K. Grinvaldo nemalonėn A. Vatutinas pateko dar prieš dvejus metus, per tuomet vykusius federacijos prezidento rinkimus pamėginęs stoti skersai kelio J. Anikejevai. Tuomet CSKA vadovas palaikė kitą kandidatę – buvusią krepšininkę Svetlaną Abrosimovą, tačiau kluptelėjo lygioje vietoje. Į viešumą išlindo privatus A. Vatutino ir buvusio federacijos prezidento Sergejaus Černovo pokalbis, kuriame buvo aptarinėjamos galimybės „pakreipti rezultatus tinkama linkme“.Šis įvykis sulaukė didelio atgarsio, tačiau lankstus A. Vatutinas savo mundurą sugebėjo išlaikyti švarų.
Visgi A. Grinvaldo įtūžis ryškėjo jau tada – per vieną oficialų savo pasisakymą CSKA prezidentas buvo šiurkščiai pertrauktas ir išgirdo keletą grasinimų, į kuriuos rimtai nesureagavo. Rusijos žurnalistų šaltinių teigimu, po pastarojo A. Vatutino perversmo ir pavykusio projekto sugrąžinti A. Kirilenką, K. Grinvaldas privačiuose pokalbiuose toliau koneveikė ir šmeižė CSKA vadovą, nors jis pats į jokius postus ir nepretendavo.
Motyvų perspėjimu virtusiam užpuolimui – pakanka, tačiau kol kas visa ši istorija – tik viena iš prielaidų, o tyrimą atliekanti Maskvos policija jokių versijų nekomentuoja. Aišku tik viena: versti valdžią ir inicijuoti dingusių milijonų paieškas kitų rankomis – pavojingas užsiėmimas. Ypač Rusijoje. To tikrai neturėtų pamiršti ir A. Kirilenka.
