Išskyrus pirmąjį kėlinį, žalgiriečiai neblogai gynėsi. Puolimas didesnę mačo dalį irgi nebuvo prastas. Triskart didesniu biudžetu nei „Žalgiris“ disponuojantis Rusijos klubas turi daugiau individualiai pajėgesnių žaidėjų, bet šeimininkai turėjo realių šansų nukauti varžovus. Vis dėlto broko nestigo.
Gintaro Krapiko auklėtiniai dažnai neutralizuodavo vieną pagrindinių priešininkų kozirių – pikenrolą, tačiau neretai nepavykdavo apsiginti vienas prieš vieną. Kai individualiai velniškai stiprus Malcolmas Delaney turėdavo kamuolį, Renaldas Seibutis, Olivier Hanlanas, Mantas Kalnietis neretai būdavo per arti amerikiečio, nelaikydavo reikiamo atstumo ir jis, išnaudojęs savo staigumą bei įspūdingą starto greitį, sėkmingai prasiveržimais ardydavo „Žalgirio“ gynybą.
Sutelkus didžiulį dėmesį oponentų deriniui du prieš du, aikštės kraštuose kartas nuo karto tekdavo palikti laisvus varžovus. Iš toli jie atakavo užtikrintai. Reikia pripažinti, kad svečiams ir sekėsi. Ne kartą ir ne du jie įmetė „lempas“ – iš supersudėtingų padėčių. Tokie pataikymai „Lokomotiv Kuban“ krepšininkams augino sparnus ir, atrodo, „kirto per smegenis“ kauniečiams.
Ir Ianui Vougioukui, ir fiziškai stipresniam Robertui Javtokui sunkiai sekėsi stabdyti Kirilą Fesenką. Kiek per daug (10) leidome priešininkams atkovoti kamuolių po savuoju krepšiu, bet šį žaidimo elementą pavyko kiek pagerinti, palyginti su rungtynėmis Zeliona Guroje.
Be to, žalgiriečiai demonstravo aukštesnę žaidimo spartą nei Lenkijoje. Pamatėme ir greitąjį puolimą. Tiesa, bėgimo nebuvo tiek, kiek norėtųsi.
Kuo dar galime pasidžiaugti? Aišku, įspūdingu I. Vougiouku šou puolant. Nekalto veido graikas žaidė itin agresyviai ir pagerino asmeninį rezultatyvumo rekordą Eurolygoje. Gyvybės ženklų parodė Martynas Pocius.
Iš akis kiek badžiusių dalykų galima pažymėti per ilgą Manto Kalniečio ir Edgaro Ulanovo buvimą aikštėje. „Žalgirio“ lengvasis puolėjas per 31 minutę tik kartą pataikė į krepšį. Manau, per dažnai Edgaras bandė „centruoti“. Nors jis kiek aukštesnis nei Jevgenijus Voronovas, bet pateko į tvirtus ruso gynybos gniaužtus. Beje, Lenkijoje E. Ulanovas per 22 minutes nepelnė nė taško. Tiesa, vakar gynėsi jis neprastai.
M. Kalnietis aikštėje praleido 30 minučių. Mano galva, per ilgai. Mantui tritaškiai nekrito (1/6) turbūt ir dėl nuovargio. Neramina, kad į krepšį nežiūri ir nebando žaisti vienas prieš vieną Robertas Javtokas. Jis neatakavo nė karto, o tai varžovams lengvina gynybos užduotis, jie gali daugiau dėmesio sutelkti kitiems mūsų žaidėjams.
Visas rungtynes suolą šildė Lukas Lekavičius. Visas! Taip, jis prastokos sportinės formos, mažai žaidė Europos čempionate, truputį praradęs pasitikėjimą savo jėgomis, bet gali visiškai sulūžti psichologiškai, jei ir toliau neįbėgs į aikštę Eurolygoje. Ir ankstesni „Žalgirio“ vadovai nuolat akcentuodavo būtinybę užsiauginti jaunus perspektyvius krepšininkus. Dar neseniai buvo komandoje Donatas Tarolis, Vaidas Kariniauskas, Tomas Dimša, anksčiau Vytenis Čižauskas, Mindaugas Kupšas, Šarūnas Vasiliauskas, Žygimantas Janavičius, Adas Juškevičius, Vilmantas Dilys. Sąrašą galima tęsti.
Taip, kai kuriems jų trūko talento, kai kuriems stipresnio charakterio, bet būrys šių žaidėjų buvo numarinti ant suolo. Tikiuosi, taip nenutiks su didžiulį potencialą turinčiu Luku. Na, čia tema kitam straipsniui. Grįžkime prie penktadienio rungtynių.
Pačioje dvikovos pabaigoje Lietuvos čempionai turėjo šansą išplėšti pergalę ar bent pratęsimą, bet neapgalvotai sužaidė E. Ulanovas. Žvelgiant iš šono atrodė, kad Edgaras prieš Victorą Claverą prasižengė tyčia, bet kaip paaiškėjo vėliau – ne. Keletą kartų peržiūrėjau šį epizodą ir esu beveik įsitikinęs, kad pražangos nebuvo. Tačiau nereikėjo kišti nagų ten, kur nereikia. Juk ispanas buvo toli nuo krepšio ir net nežiūrėjo į jį.
Norisi kuo greičiau ištrinti iš atminties paskutinę „Žalgirio“ ataką. Tokiose situacijoje puolanti komanda privalo turėti aiškų atakos baigimo planą. Jei nebėra minučių pertraukėlių, krepšininkai vis tiek turi tiksliai žinoti, ką daryti puolant. Taip, varžovai gali iškart sugriauti tą planą ar derinį, tada reikia turėti planą B.
Vienas iš variantų palikti solidžiai besiveržiančius prie krepšio O. Hanlaną ar, tarkim, R. Seibutį žaisti vienas prieš vieną, o kitiems krepšininkams išsidėstyti plačiai. Aukštoką driblingą turintis M. Kalnietis stipresnis žaidžiant pikenrolą, o ne veržiantis. O šįkart prieš jį išdygo žemesnis ir kojomis gynyboje nuostabiai dirbantis Dontaye Draperis, ir šaukštai buvo po pietų. Bet Eurolygos sezonas tik prasidėjo. Nerimauti dar anksti.
