„Pats esu kalbėjęs su krepšininkų agentais, kurie skundžiasi, kad jų klientai laiku negauna atlyginimo“, – sakė LKL prezidentas Remigijus Milašius.
Penktadienį jis su lygos generaliniu direktoriumi Romualdu Brazausku komandų vadovams pristatė naują licencijavimo tvarką, skirtą padidinti klubų skaidrumą ir atskaitomybę.
Bet LKL valdybos posėdyje naujovės dar nebuvo palaimintos – klubams pasirodė, kad taisyklės pernelyg biurokratiškos.
„Buvo labai aštri diskusija, susitarėme, kad per kelias savaites atsižvelgsime į pastabas ir vėl išsiųsime klubams pataisytą projektą. Šiaip ar taip, licencijavimo sistema įsigalios nuo rugpjūčio 1 dienos“, – užtikrintas buvo R. Milašius.
Kam LKL prireikė naujos tvarkos?
R. Brazauskas neslepia: iki šiol kai kurie čempionato dalyviai tik formaliai paisė minimalaus biudžeto reikalavimo.
„Valdybos posėdžiuose prieš sezoną visi pasakydavo, kad turi pakankamai lėšų, bet paskui iškildavo visokių problemų. Dabar tuos pažadus reikės pagrįsti realiais darbais“, – tvirtino vienas LKL vadovų.
Panaši licencijavimo sistema jau daugelį metų taikoma Lietuvos futbolo A lygoje, tik duoda mažai naudos: ne vienas licenciją gavęs klubas sezonui įsibėgėjus tiesiog subyrėjo, kai kurių komandų žaidėjams algų tenka laukti net pusmetį arba kovoti dėl jų teisme.
R. Brazauskas tikino, kad LKL neapsiribos vien klubų biudžetus pagrindžiančių finansinių dokumentų surinkimu – jų vykdymą periodiškai turėtų tikrinti audito kompanija.
Be to, į savo biudžetą klubai negalės įskaičiuoti pinigų, skirtų skolų dengimui ar Europos taurių turnyrų starto mokesčiams.
Ar LKL ekipos pasiruošusios peržengti tokį finansinį slenkstį?
„Realiai problema yra tik dėl dviejų klubų, o kiti ir taip disponuoja pakankamais biudžetais“, – teigė R. Milašius.
Lygos vadovybė klubams taip pat ir toliau kels reikalavimą namų rungtynes žaisti 1200 sėdimų vietų turinčioje salėje. Be to, ateityje nebebus leidžiama perduoti LKL licencijos ar klubo valdymo be lygos vadovybės sutikimo, žadama reikalauti, kad žaidėjų sutartys būtų sudaromos per vieną juridinį asmenį.
Pavyzdžiui, LKL licenciją turinti viešoji įstaiga „Veržlusis Nevėžis“ šiemet nebuvo pasirašiusi sutarties nė su vienu krepšininku – visi jie formaliai buvo pasiskolinti iš 2012 metais įsteigtos VšĮ „Kėdainių krepšinio perspektyvos“.
Ar dviem juridiniais asmenimis prisidengęs „Nevėžio“ klubas neapgavo skolų dabar net per teismą negalinčių išsireikalauti buvusių komandos atstovų, aiškinasi ikiteisminį tyrimą atliekanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Kokią sumą dabar sudaro „Nevėžio“ įsiskolinimai, LKL vadovai teigė penktadienį taip ir nesužinoję.
R. Brazauskas tik patikino, kad norėdamas įveikti licencijavimo barjerą, klubas privalės sutvarkyti savo finansus.
Kaip DELFI jau pranešė, kitą sezoną LKL rungtyniaus dešimt ekipų – paskutinę vietą užėmę „Mažeikiai“ iškrito į žemesnį divizioną, o Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionė Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“ nusprendė nepretenduoti į aukštesnę lygą, pasitenkinusi Klaipėdos „Neptūno“ dublerių komandos vaidmeniu.
Bet jei kuris nors klubas iki rugpjūčio 1 d. nesugebės įvykdyti licencijavimo kriterijų, jį dar gali pakeisti atsargoje liekantys „Mažeikiai“. Sprendimus dėl licencijų žadama priimti iki rugpjūčio 5 d.
Tuo tarpu dėl balandį „Nevėžį“ prislėgusių įtarimų mėginus surežisuoti rungtynes su „Mažeikiais“ lygos vadovai nebėra nusiteikę taip karingai kaip skandalo pradžioje. Laukiama, kuo pasibaigs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vykdomas ikiteisminis tyrimas.
„Mes nei teisėjai, nei prokurorai, nei tardytojai. Tokius kaltinimus labai sudėtinga įrodyti. Mes, kaip lyga, žiūrime savo kriterijų, pirmiausia, finansų“, – Kėdainių klubui nebegrūmojo R. Milašius.
Pagal LKL nuostatus, pasitvirtinus įtarimams dėl sąžiningo žaidimo principų pažeidimo, „Nevėžiui“ grėstų bauda arba diskvalifikacija iki dvejų metų.
