SKM vyriausiasis treneris A. Milonas teigė, kad šiuolaikinį vaiką priversti užsiimti aktyvia veikla yra gana sudėtinga, mat jaunimas mieliau laiką leidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. Trenerio manymu, vaiką sudominti sportu reikėtų nuo mažų dienų. A. Milonas pasidžiaugė, kad SKM jau ne vienerius metus kartu dirba su Vilniaus darželiais ir mokyklomis bei taip stengiasi kuo anksčiau įtraukti vaikus į sportą.

Vienas iš didžiausių SKM pranašumų tas, jog mes dirbti su vaikais pradedame dar nuo mažų dienų – jau šešerius metus bendradarbiaujame su darželiais ir vykdome sportinę programą. Šiais metais mes bendradarbiausime su 45 Vilniaus darželiais, kuriuose vaikų sportinis aktyvumas yra pradedamas būtent žaidžiant krepšinį.

Manau, kad šiomis dienomis išryškėja labai daug vaikų aktyvumo problemų, kadangi jaunimas mieliau žiūri televizorių, leidžia laiką prie kompiuterių, o tokios treniruotės dar darželiuose priverčia vaikus pajudėti, aktyviau leisti laiką. Taip pat bendradarbiaujame su 30 Vilniaus mokyklų ir labai džiaugiamės, kad toks mūsų bendradarbiavimas yra ne vienadienis, o veikiantis jau ne vienerius metus. Šiais metais jau priėmėme 2 tūkst. vaikų ir sudarėme 85 naujas grupes“, – mintimis dalijosi treneris.

Algirdas Milonas, Andrius Čerškus ir Rūtenis Paulauskas (L. Paulauskaitės nuotr.)

SKM treneris teigė, jog nuspėti, ar vaikas taps krepšinio žvaigžde – sunku, tačiau pradėjus anksčiau lankyti treniruotes, atsiskleidžia įvairios jaunuolio sportinės savybės.

„Pradėdami mokyti krepšinio 7-metį, mes negalime pasakyti, ar šis vaikas taps Lietuvos rinktinės žvaigžde, bet galime pamatyti vaiko gabumus, ne tik fizinius, bet ir tai, kaip jis sugeba dirbti komandoje, atsiskleidžia lyderio savybės. Mes taip pat nesistengiame atsivežti kituose miestuose užaugintų krepšininkų. Dažnai jie mažesniame mieste būna komandos lyderiais, o kai atvyksta į didmiestį, tampa nebe tokie aktyvūs, nes užsisėdi ant suolelio. Mes stengiamės ugdyti tuos, kurie yra čia“, – kalbėjo A. Milonas.

Pasiekti geresnes sąlygas – pinigų trūkumas

SKM vadovas A. Čerškus susirūpinęs, jog tiek sostinėje, tiek ir visoje Lietuvoje labai trūksta sporto bazių, kuriose galėtų treniruotis gabūs vaikai, mat dabartinės sąlygos – itin prastos.

„Reikia pripažinti, kad Lietuvoje, taip pat ir Vilniuje, labai trūksta sporto bazių, kuriose galėtų treniruotis vaikai. Daugelis jų yra naudojamos grupinėms treniruotėms, mokyklos salėse dažniausiai reikia renovacijos, todėl vaikai tikrai sportuoja esant prastoms sąlygoms“, – apie treniruočių sąlygas kalbėjo A. Čerškus.

SKM direktoriaus nuomone, šiuo metu vykdomas sporto mokyklų finansavimo modelis nėra optimaliai įgyvendintas, nes skiriamos itin minimalios lėšos. Daugelis tėvelių neišgali savo vaikams skirti tiek lėšų, kad jie galėtų lankyti sporto mokyklas.

„Savivaldybės finansavimo modelis yra toks, kad vienam vaikui per mėnesį skiriami 5 litai. Tiek neužtenka net vienai treniruotei. Kalbėsimės, kad būtų pakeista tvarka ir įvestas tam tikras „mokinio krepšelis“. Norime, kad sumažėtų tėvų kaštai, o gabiausi žaidėjai galėtų būti ugdomi nemokamai“, – apie galimus pasikeitimus kalbėjo SKM direktorius.

Pamirštamas individualių gabumų ugdymas

SKM sporto konsultantas R. Paulauskas labiausiai susirūpinęs tuo, jog sporto mokyklose dažniausiai akcentuojama ne tai, kas yra svarbiausia. Pagrindinis tikslas – pergalės, o taip užmirštamas individualaus tobulėjimo siekimas.

„Atlikome tyrimą, kurio metu vaikų klausėme, kokie motyvai juos skatina lankyti krepšinio treniruotes. Atsakymai buvo labai įvairūs, o daugiausiai paminėjo tai, jog krepšinio treniruotes vaikai lanko todėl, kad patiria malonumą ir nori gerai atrodyti. Mes žinome, kad Lietuvai laimėjimų gali atnešti tie, kurie nebijo iššūkių ir nori laimėti“, – šypsodamasis pasakojo R. Paulauskas.

Pasak sporto konsultanto, individualus žaidėjo ruošimas lieka antrame plane, nes daugelis apie trenerį ir komandą sprendžia iš to, kiek pergalių jie iškovojo.

„Moksleivių krepšinis tampa ne asmenybių, bet komandų ruošimu. Pagrindinis jų tikslas – pergalės, kurių nori ir vaikai, ir tėveliai, ir treneriai. Taktiniai niuansai, deriniai ar zoninė gynyba tapo tuo siekiniu, kurio pagalba galima laimėti rungtynes. Individualus žaidėjų ruošimas atsiduria antrame plane. Dažniausiai, ar treneris geras, sprendžiama iš to, kiek jo komanda iškovojo pergalių, visai nesvarbu, kad jiems pavyko įveikti žymiai stipresnius varžovus. Labai sureikšminami reitingai, pergalės, o ne žaidėjų tobulinimas, individualus ruošimas ir meistriškumas“, – apie pagrindines spragas kalbėjo R. Paulauskas.

R. Paulausko neramina ir tai, jog daugelis jaunų žaidėjų, baigusių sporto mokyklas, neturi kur toliau žaisti ir tobulėti. Artimiausiuose planuose – suteikti galimybę tokiems žaidėjams rungtyniauti Regionų krepšinio lygoje (RKL).

„Įžvelgti galima ir tokią problemą, kad baigę krepšinio mokyklą, vaikai neturi kur toliau žaisti. Mūsų tikslas – iš mūsų mokyklą baigusių auklėtinių ar tų, kurie dar žaidžia, kurti komandas, kurios žaistų RKL, kad vaikai bei treneriai ir toliau galėtų ugdyti savo meistriškumą“, – apie SKM planus pasakojo R. Paulauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)