Užsieniui tarė „ne“
28 taškai per 29 žaidimo minutes į „Žalgirio“ krepšį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalyje, 21 taškas per 18 minučių VTB Vieningosios lygos pusfinalyje su „Nižnij Novgorod“ (Rusija) komanda – tokių ir panašių solo pasirodymų praėjusio sezono pabaigoje D. Songaila surengė ne vieną.
206 cm ūgio puolėjas savo titulų kolekcijos su „Lietuvos ryto“ apranga taip ir nepapildė, užtat įrodė tebeturintis daugiau parako už gerokai jaunesnius komandos draugus.
Nepaisant to, išėjęs atostogų D. Songaila nusprendė nelaužyti sau prieš metus duoto žodžio.
2013-ųjų vasarą „Doneck“ (Ukraina) klubą palikęs krepšininkas suvokė užtektinai prisivalgęs legionieriaus duonos ir nutarė į užsienį daugiau nebesižvalgyti.
„Tai buvo įdomi vasara, gavau daug pasiūlymų iš įvairių komandų, bet noro kažkur važiuoti nebejaučiau. Pasakiau sau: viskas, lieku Lietuvoje, kuris klubas pakvies, ten ir žaisiu“, – kalbėdamas su DELFI, prisiminė D. Songaila.
Praeityje aštuonerius metus NBA lygoje rungtyniavęs aukštaūgis jau sezonui prasidėjus sukirto rankomis su kelialapį į Eurolygą atrankos turnyre iškovojusiu „Lietuvos rytu“.
Kaip ir pridera tokio amžiaus veteranui, komandos naujokas ruošėsi antraplaniam vaidmeniui, bet sezonui įsibėgėjus buvo pastumtas į priešakinę fronto liniją – ne tik įprastoje sunkiojo krašto puolėjo, bet kartais ir vidurio puolėjo pozicijoje.
LKL pirmenybėse per rungtynes jis vidutiniškai žaisdavo po 20 min., pelnydavo 12 taškų, atkovodavo 3,5 kamuolio ir atlikdavo 2,1 rezultatyvaus perdavimo, o VTB Vieningoje lygoje buvusio Lietuvos rinktinės žaidėjo statistikos vidurkiai buvo dar solidesni: 22 min., 14,4 taško ir 4,4 atkovoto kamuolio.
„Komanda sėkmingai įveikė Eurolygos atrankos turnyrą, atrodė susižaidusi, todėl galvojau, kad būsiu tik pagalbininkas, kartais kylantis nuo suolo. Tą patį man sakė ir treneris Dirkas Bauermannas: žaisi po 10-15 minučių, turėsi padėti jaunimui. Paskui viskas pakrypo kitaip.
Aišku, aš tuo nesiskundžiu, man asmeniškai sezonas buvo tikrai geras. Džiaugiuosi, kad turėjau progą tiek daug žaisti aukštame lygyje. Kita vertus, sulaukus tokio amžiaus krūvis jau šiek tiek atsiliepia. Nežinau, ar kūnas atlaikytų dar vieną tokį sezoną“, – svarstė D. Songaila, kuriam šįkart numatytos rungtynes starto penkete pradėsiančio „Žalgirio“ kapitono Pauliaus Jankūno dublerio pareigos.
Šeimos lizdą suka Kaune
Pasiryžęs karjerą užbaigti tėvynėje, D. Songaila birželį rinkosi iš dviejų alternatyvų: „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“.
Neoficialiomis žiniomis, vilniečiai vienam savo lyderių siūlė didesnį atlyginimą. Bet pats krepšininkas labiau norėjo šaknis įleisti Kaune, kur neseniai įsirengė nuosavą namą.
Jau praėjusiame sezone jis nemažai laiko praleisdavo laikinojoje sostinėje, kadangi ten gyvena 2003 metų Europos čempiono sužadėtinė Gintarė Sabeckaitė. Jei „Žalgirio“ vidurio puolėjas Robertas Javtokas į treniruotes važinėdavo iš Vilniaus, D. Songailai neretai tekdavo riedėti priešinga kryptimi.
Tuo pačiu D. Songaila papildė gana gausų būrį krepšininkų, per savo karjeras vilkėjusių tiek „Žalgirio“, tiek „Lietuvos ryto“ marškinėlius.
Tačiau į principinių priešininkų stovyklą persikėlusių tiesiu taikymu istorijoje būta kur kas mažiau: Vilnių į Kauną arba atvirkščiai praeityje yra išmainę tik Eurelijus Žukauskas, Artūras Javtokas, Kęstutis Šeštokas bei Kęstutis Marčiulionis.
Paklaustas, ar nesibaimina pikto sirgalių sutikimo, kuomet su „Žalgiriu“ svečiuosis sostinės „Siemens“ arenoje, D. Songaila numojo ranka.
„Niekada negalvojau, kad esu iš Vilniaus arba iš Kauno, niekada nebuvau ypatingas vienos ar kitos komandos fanas. Neturiu ir kažkokių antipatijų – veikiau esu neutralus. Čia daugiau patys sirgaliai pasidalinę į priešiškas grupes, o manęs tai nelabai domina. Tiesiog pernai susiklostė taip, kad žaidžiau „Lietuvos ryte“, šiemet žaisiu „Žalgiryje“, – sakė iš Marijampolės kilęs krepšininkas.
Beje, prieš išvykdamas studijuoti į JAV, tėvynėje jis spėjo parungtyniauti tik savo gimtojo miesto komandoje, 1995-1997 metais žaidusioje antrame pagal pajėgumą šalies divizione. Įdomu, jog tuo metu ant D. Songailos marškinėlių puikuodavosi užrašas „Lietuvos rytas“ – būtent taip tada vadinosi Marijampolės ekipa.
Mokys jaunimą suprasti Šarą
D. Songailos sprendimui persikelti į „Žalgirį“ įtakos turėjo ir dar kelios aplinkybės.
„Lietuvos rytas“ kitą sezoną varžysis Europos taurės turnyre, tuo tarpu žalgiriečiai ir toliau grumsis prestižinėje Eurolygoje.
D. Songailos nuomone, Kauno klubo vadovams vasarą pavyko suburti sudėtį, kuri privalo įveikti pirmo etapo barjerą. A grupėje „Žalgiriui“ teks varžytis su Madrido „Real“ (Ispanija), Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija), Sasario „Banco di Sardegna“ (Italija), „Nižnij Novgorod“ ir atrankos turnyrą laimėsiančia ekipa.
„Mano nuomone, patekti į TOP-16 etapą mums tiesiog būtina, o toliau jau matysime. Sezonas bus ilgas, LKL žaisime keturis ratus, nežinia, ar visi bus sveiki. Bet dėl pačios LKL jokių klausimų nėra – reikia stengtis apginti čempionų vardus“, – į ateitį žvelgė klubo naujokas.
Apsispręsti prisijungti prie „Žalgirio“ D. Songailai veikiausiai padėjo ir jo artimas draugas Šarūnas Jasikevičius, rugpjūtį pakabinęs sportbačius ant vinies ir tapęs Kauno ekipos vyriausiojo trenerio Gintaro Krapiko asistentu.
Paklaustas, kaip vienam geriausių pastarojo dešimtmečio Europos įžaidėjų gali sektis naujose pareigose, D. Songaila nusišypsojo.
„Su Šarūnu mes pažįstami gana ilgai, gerai žinau jo charakterį, žinau, koks jis žmogus. Manau, tas įkarštis ir pavertė jį tokiu puikiu žaidėju. Tapus treneriu tai bus ir privalumas, ir šioks toks minusas.
Bet bent jau aš žinosiu, kaip sureaguoti, jei būsiu aprėktas. Tik nereikia to imti į galvą: Šarūnas taip elgiasi, nes nori, kad viskas išeitų kuo geriau. Manau, mes – vyresni žaidėjai – padėsime jaunimui su tuo susitvarkyti. Ir R. Javtokas, ir P. Jankūnas ne vienus metus žaidė rinktinėje ir taip pat yra labai patyrę“, – samprotavo D. Songaila.
Žavisi rinktinės sudėtimi
Šiuo metu iš trijų labiausiai patyrusių „Žalgirio“ krepšininkų Lietuvos rinktinei tebeatstovauja tik P. Jankūnas.
Atostogaudamas daug progų pasižiūrėti, kaip kontrolinėse rungtynėse sekasi jam ir kitiems nacionalinės komandos kandidatams, D. Songaila neturėjo. Tačiau pirmadienį aukštaūgis per televizorių jau stebėjo lietuvių akistatą su Australija Klaipėdoje, pasibaigusią septinta iš eilės šeimininkų pergale (91:78).
„Įspūdis tikrai geras. Vertinant komplektaciją, komanda išties pajėgi. Jos pliusas tas, kad žaisti gali ne tik penki ar šeši pagrindiniai krepšininkai. Yra dešimt ar net dvylika žaidėjų, kurie verti pakeisti vienas kitą. Rinktinė – subalansuota, treneriai žino, ką daro, taktikai ir susižaidimui laiko dar yra, tad galima tikėtis daug“, – Ispanijoje vyksiančio pasaulio čempionato optimistiškai nusiteikęs laukia D. Songaila.
Jo nuomone, ne tragedija ir dėl sveikatos problemų žaisti rinktinėje atsisakiusio Lino Kleizos netektis.
„Pernai Europos čempionate Linas buvo lyderis, bet kai jam būdavo sunkiau, tą vaidmenį perimdavo Mantas. Niekas negalvojo, kad jis ketverias rungtynes baigs surinkęs vos ne 20 taškų. Tai reiškia, kad lyderis gali pasikeisti bet kuriame susitikime, ir varžovai tiesiog nežinos, kurį žaidėją reikia stabdyti“, – sakė aukštaūgis.
Kita vertus, džiaugtis tuo, jog burtai D grupėje atsidūrusiai Lietuvos rinktinei nutiesė, iš pirmo žvilgsnio, lengvesnį kelią kone iki pat pusfinalio nei A ar B pogrupiuose susibūrusiai kompanijai, D. Songaila neskuba.
Ilgamečiam nacionalinės komandos atstovui giliai į atmintį įsirėžė 2001-ieji, kuomet lietuvius iš tolesnės kovos dėl Europos čempionato apdovanojimų antrame etape išmetė neįvertinti latviai.
„Neperšokęs griovio nesakyk „op“. Buvau tokiuose čempionatuose, kur grupė atrodydavo labai paprasta, ir nieko neišeidavo. Kartais kaip tik gavus stipresnius varžovus pradžioje turnyras būna sėkmingesnis. Prisiminkite 2004 metų olimpines žaidynes: mūsų grupėje buvo JAV, bet joje užėmėme pirmą vietą. Arba pernai Europos čempionate sunkiai išėjome iš labai sudėtingos grupės, užtat paskui patekome į lengvesnę, ir galutinis rezultatas buvo sidabras“, – lygino D. Songaila.
Primename, kad lietuvių varžovais pasaulio čempionato D grupėje bus Pietų Korėja, Australija, Slovėnija, Meksika ir Angola. Pirmenybės Ispanijoje vyks rugpjūčio 30 – rugsėjo 14 dienomis.
