Federacijai neatrodo reikalingas
Prisidėti prie Lietuvos krepšinio vystymo, organizuoti krepšinio populiarinimo ir edukacinius projektus, teikti finansinę, intelektinę ir materialinę paramą Lietuvos krepšinio organizacijoms – tokie tikslai užbrėžti Krepšinio paramos ir vystymo fondo įstatuose.
Kokios pagalbos galima tikėtis iš fondo, įstatuose minimoms organizacijoms kol kas dar sunku susigaudyti: bent jau svarbiausia iš jų – LKF – su nauju dariniu nepalaiko jokių ryšių.
DELFI pasiteiravus LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Špoko, pastarasis teigė apie Krepšinio paramos ir vystymo fondą negalintis pasakyti beveik nieko.
„Tik esu girdėjęs, kad toks yra, o ką jis daro, net nežinau. Neturime jokio bendro reikalo su tuo fondu. Federacija pati turi visas galimybes vykdyti veiklą, susijusią su krepšinio vystymu, mums tikrai nereikia pagalbos iš šalies, nes tokių papildomų fondų įkūrimas visada kažkuo kvepia. Man atrodo, kad krepšiniui kaip tik reikalinga aiški, vieninga linija. Kai pinigai „vaikšto“ per federaciją, lengviausiai galima pasakyti, kiek jų atėjo ir kiek išėjo. O dubliuojantys dariniai tik didina administravimo išlaidas“, – pečiais traukė M. Špokas.
Apie fondo paskirtį daug papasakoti negalėjo ir jo steigėjai. Formaliai Krepšinio paramos ir vystymo fondą įkūrė trys garsios praeities krepšinio asmenybės: olimpiniai čempionai Modestas Paulauskas ir Angelė Rupšienė bei vienas žymiausių visų laikų Lietuvos trenerių Vladas Garastas.
„Ką aš žinau, – paklausta, kokiu tikslu įsteigė labdaros ir paramos fondą, nustebo 1976 ir 1980 metų olimpinė čempionė A. Rupšienė. – Mane pakvietė, paklausė, ar aš sutikčiau. Nieko man nemoka, tiesiog paėmė mane važinėti po Lietuvą ir šnekėti kažką tai. Ką aš žinau. Skambinkite Mindaugui Balčiūnui, dar kitas Mindaugas (fondo direktorius Mindaugas Gobikas – DELFI) yra.“
1972 metų olimpinis čempionas M. Paulauskas buvo kiek konkretesnis.
„Mūsų tikslas – susitikinėti su miestų, kurie turi komandas Lietuvos krepšinio lygoje, moksleiviais. Lankėmės jau penkiuose miestuose, visur gausiai susirinkdavo moksleivių. Bandome propaguoti, populiarinti krepšinį“, – paaiškino vienas tituluočiausių Lietuvos krepšininkų.
Priglobė buvusius LKF darbuotojus
Oficialiai fondas kartu su jį remiančia kompanija „Beko“ ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL) vykdo socialinį projektą „Krepšinio diena mokykloje“. Jo metu šalies mokymo įstaigose lankosi fondo steigėjai, pasidalinantys su jaunąja karta savo krepšinio kovų prisiminimais ir pasakojimais.
„Stengiamės priminti anuos laikus, kaip mes sportavome, koks buvo mūsų kelias į sportą, kokie laimėjimai, atsakome į dominančius klausimus. Į mėnesį važiuojame po du ar tris kartus“, – sakė M. Paulauskas.
„Renginiai vyksta labai faini. Sueina mokiniai, rodomi filmai – apie mane, apie Paulauską, apie Garastą. Pašnekame kažką, medalius parodau, paskui vyksta varžybos, pasirodymai“, – pridūrė A. Rupšienė.
M. Gobikas DELFI patvirtino, jog „Krepšinio diena mokykloje“ – vienintelis projektas, kurį šiuo metu vykdo jo vadovaujamas fondas. Be direktoriaus, fondas turi dar du darbuotojus: M. Gobiko žodžiais, buhalterę ir neseniai įdarbintą studentą.
Pats M. Gobikas praeityje ėjo įvairias pareigas LKF administracijoje, kuriai vadovavo M. Balčiūnas. Nuo 2010 metų jis taip pat dirba Lino Kleizos labdaros ir paramos fondo, kurį įkurti padėjo LKF, direktoriumi.
Savo ruožtu, su naujuoju Krepšinio paramos ir vystymo fondu bendradarbiauja ir buvęs LKF rinkodaros direktorius Dainius Vanagas. Pristatant šiemet išleistas LKL žaidėjų kolekcines korteles jis buvo įvardintas šio projekto vadovu. Be to, D. Vanagas eina Nacionalinio sveikatinimo instituto direktoriaus pareigas. Šį padalinį pernai įkūrė Lietuvos sporto universitetas (LSU), kurio kancleris yra M. Balčiūnas.
Nors pastarasis krepšinio kuluaruose laikomas centrine naujojo fondo figūra, oficialiai jis – tik konsultantas. M. Gobiko teigimu, Krepšinio paramos ir vystymo fondo idėja gimė V. Garasto galvoje. M. Paulauskas taip pat tvirtino, jog tapti fondo steigėju jį pakvietė buvęs LKF prezidentas.
Tuo tarpu A. Rupšienė, paklausta, ar imtis naujos veiklos jai pasiūlė M. Balčiūnas, kalbėjo be užuolankų.
„Taip, o tai negi Garastas pakvies (juokiasi – DELFI). Ieškokite Mindaugo Balčiūno, jis viską jums papasakos. Aš esu tik pieška“, – neslėpė buvusi krepšininkė ir trenerė.
Iš paskos atsivedė rėmėją
Neoficialiomis žiniomis, būtent M. Balčiūnas savo asmeninių pažinčių dėka priviliojo vienintelį Krepšinio paramos ir vystymo fondo pajamų šaltinį – „Beko“.
Buitinių prekių gamintojai iš Turkijos nuo 2011 metų buvo generaliniai LKL rėmėjai. Baigus galioti paramos sutarčiai ir šiemet sukirtus rankomis iš naujo, sutartyje atsirado trečioji šalis – tarpininkauti ėmęsis Krepšinio paramos ir vystymo fondas.
DELFI duomenimis, lyga praėjusį sausį perspėjo klubus apie bendradarbiavimą su nauju žaidėju.
„Informuojame Jus, kad pagal sutartį tarp „Beko“, LKL bei Krepšinio paramos ir vystymo fondo, fondas vykdys aktyvią marketinginę veiklą.
Į Jus kreipsis Dainius Vanagas ir Mindaugas Gobikas dėl planuojamų Lygos renginių ir socialinių akcijų. Prašome suteikti reikiamą informaciją ir prisidėti prie „BEKO LKL diena mokykloje” renginių organizavimo“, – pranešta LKL rinkodaros direktoriaus Lino Gilio pasirašytame rašte, adresuotame lygos klubams.
Kam reikalingas tarpininkas vykdant „aktyvią marketinginę veiklą“ ir kodėl tuo negalėtų užsiimti pati LKL, lygos generalinis direktorius Romualdas Brazauskas nesiėmė paaiškinti.
„Kas su kuo ir kaip dirba, kokia sutartis – visa tai konfidenciali informacija, kurios jums pasakyti negaliu“, – nukirto LKL vadovas.
Tuo tarpu šalies lygas prižiūrinčiai LKF atrodo, kad efektyviausiai gautą paramą galima panaudoti tada, kai ji administruojama be tarpininkų. Federacija dar 2006 metais nutarė atsisakyti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo, per kurį rėmėjų lėšomis buvo finansuojama nacionalinė komanda. Beje, sprendimą uždaryti šį fondą praeityje ne kartą gyrė ir M. Balčiūnas.
Anot M. Špoko, šiuo metu uždaromas ir LKF reklamos ir paslaugų biuras.
„Jeigu federacijos biudžetas nuo to laiko (2006 metų – DELFI) padidėjo, visi dabar žino, kiek kainuoja rinktinių išlaikymas, manau, tai geras sprendimas. Fondas buvo įkurtas tais laikais, kai įstatymai neleido teikti paramos asociacijai. Kitokia teisinė sistema tada buvo, bet paskui pasikeitė, ir fondas nebeteko prasmės“, – rinktinės rėmimo fondo atvejį prisiminė dabartinis LKF generalinis sekretorius.
Turi naują aistrą
Krepšinio užkulisiuose svarstoma, kad Krepšinio paramos ir vystymo fondas galėtų pasitarnauti kaip platforma 2016 metais renkant naują LKF vadovybę. Neva kandidatuoti prezidento rinkimuose būtų siūloma M. Paulauskui, o pats M. Balčiūnas taikytųsi sugrįžti į LKF generalinio sekretoriaus postą, kurį paliko po užsitęsusio kivirčo su vyrų rinktinės strategu Jonu Kazlausku.
„Dar ne, – pasiteiravus, ar teko su kuo nors kalbėtis apie būsimus LKF rinkimus, teigė M. Paulauskas. – Esu Kauno „Žalgirio“ garbės klubo prezidentas, kiekvieną savaitę lankausi „Žalgiryje“, to darbo užtenka. Galų gale, tiek metų atidirbta, norisi ir sau, ir šeimai laiko palikti.“
Savo ruožtu, M. Balčiūnas tikino, jog LKF rinkimai jo nebedomina, ir savo paties ateitį matė ne krepšinyje, o kitoje sporto sferoje.
– Kaip esate susijęs su Krepšinio paramos ir vystymo fondu? – DELFI paklausė M. Balčiūno
– Aš juos konsultuoju. Žmonės į mane kreipėsi ir visa kita. Kontaktai likę, įdirbis likęs, tad visos geros idėjos yra sveikintinos, o aš padedu, kiek galiu.
– Jūs pritraukėte „Beko“ paramą į fondą?
– Matote, „Beko“ patys nusprendė, ką jie nori remti. Bet, aišku, aš rekomendavau jiems tą dalyką. „Beko“ išplėtė savo paramos spektrą, jiems tai buvo naudingiausias sprendimas dėl to, kad jie remia ir LKL, ir Moksleivių krepšinio lygą, ir Lino Kleizos bei Rimanto Kaukėno paramos fondus. Projektų yra nemažai, todėl siūliau jiems apjungti tą veiklą į vieną organizaciją. Manau, tai geras pasirinkimas.
– Fondo steigėjų vizitai mokyklose šiuo metu yra vienintelis fondo vykdomas projektas. Ar jo nauda atitinka kaštus, kurių pareikalauja fondo administravimas?
– Rinka nustato, ar tas fondas išsilaikys, ar ne. Kaip sakote, dabar yra vienas projektas, bet ir rėmėjas kol kas tik vienas. Manau, kad jie turi labai geras galimybes pritraukti ir daugiau rėmėjų. Tai – pirmi fondo žingsniai ir jie, manau, yra labai prasmingi. Tokia mano nuomonė, o po to, aišku, matysime.
– Kiek tiesos kalbose, kad kartu su M. Paulausku dalyvausite 2016 metų LKF rinkimuose?
– Klausykite (juokiasi – DELFI). Nežinau, kas pasakoja tokius dalykus, bet aš savo kadenciją federacijoje jau atbuvau. Patikėkite manimi, aš jau sotus, jei taip galima sakyti. Orientuojuosi į kitą sritį – į sveikatinimą. Matau ten dideles perspektyvas. O krepšinio sfera, tai, kaip ji vystosi nacionalinių ir tarptautinių federacijų fone, man ypatingos perspektyvos nekelia. Nenoriu kritikuoti, nes esu jau iš jos išeinantis, bet turbūt žinote, kokie sprendimai ir kokiu būdu ten buvo priimti. Nelabai suprantu, kodėl tai padaryta neeiliniame FIBA kongrese, kam reikėjo taip skubėti. Kartais atrodo, kad pokyčiai vyksta desperacijos fone. Ką galėjau, aš jau padariau, o dabar yra nauji žmonės, galbūt dar daugiau yra norinčių to imtis vėliau – tik linkiu visiems sėkmės.
– Kokių ateities planų turite minėtoje sveikatingumo srityje?
– Nacionalinis sveikatinimo institutas praėjusį ketvirtadienį kaip tik padarė pirmą projektą. Palyginus su krepšiniu, sveikatingumas yra daug kartų didesnis sektorius. Čia yra pradžia tos bangos, kuri ateina, ir mes tai matome per Europos struktūrinių fondų finansavimo perspektyvas, per žmonių poreikius ir lūkesčius. Ar dirbtumėte su kompiuteriu, ar gamykloje, visur yra žalingų veiksnių, ir piliulėmis tos problemos neišspręsime. Judėjimas yra prigimtinė žmogaus dalis, todėl aš asmeniškai matau be galo didelę perspektyvą būtent šios krypties vystyme ir kaip LSU, ir kaip Nacionalinio sveikatinimo instituto atstovas. Jei atvirai, tai dabar yra mano aistra, ir apie jokius rinkimus aš dabar negalvoju.
– Praėjusį savaitgalį dalyvavote „FIBA Europe“ valdybos, kuriai vis dar priklausote, posėdyje. Jame nuspręsta kol kas neatimti teisės rengti 2015 metų Europos čempionatą iš Ukrainos. Kaip situacija gali pakrypti ateityje?
– Gegužės pabaigoje „FIBA Europe“ turi apsispręsti galutinai, nes laukti ilgiau nebeįmanoma. Jeigu čempionatas keliamas iš Ukrainos, tai reikės nutarti, kur ir kokiomis sąlygomis. Reikalą komplikuoja tai, kad Ukraina yra sumokėjusi didžiąją įnašo dalį ir tai – labai solidi suma. Patys Ukrainos (federacijos – DELFI) vadovai labai nuoširdžiai ir išsamiai pristatė padėtį. Ukraina – labai didelė šalis, galbūt jie planavo čempionatą rengti naujose arenose, bet blogiausiu atveju išlieka galimybė perkelti kai kurias varžybas į jau esamas sales. Jų pastangos išlaikyti čempionatą Ukrainoje abejonių tikrai nekėlė, todėl tie keli mėnesiai ir buvo duoti. Artimiausiomis savaitėmis Ukrainos federacijos atstovai susitiks su nauja šalies valdžia, tuomet ir bus matyti, kokia yra situacija.
Kas bus, jei vis dėlto ukrainiečiai organizuoti pirmenybių negalės? Jau dabar yra keletas valstybių, kurios nori perimti čempionatą ir turi konkrečius planus, kaip tai padaryti. Įvardinti jas man gal nebūtų etiška, bet kandidatai – puikiai visiems žinomi (realiausiomis laikomos Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos, Ispanijos kandidatūros – DELFI). Vienaip ar kitaip, čempionatas 2015 metais tikrai vyks, o kur jis vyks, bus nuspręsta per kelis artimiausius mėnesius.
– Būdamas LKF generalinis sekretorius, pastaraisiais metais aktyviai siekėte didesnės „FIBA Europe“ organizacijos nepriklausomybės nuo pasaulinės FIBA. Tačiau dar 2010 metais vienbalsiai buvo priimta strategija, numatanti priešingą valdymo modelio pertvarką ir krepšinio čempionatų tvarkaraščio reformą.
– Tokio dokumento aš nesu matęs, nors jis galbūt ir galėjo būti. Žinau viena: dar 2012 metais visa Europa vienbalsiai pasisakė prieš naują tvarkaraščio formatą. Aišku, demokratijoje laimi daugumos nuomonė, todėl šiuo atveju vien Europos balsų skaičiaus būtų neužtekę. Bet dabar tai – pasaulinės FIBA reikalas, nes pagal priimtus pakitimus, kontinentinių federacijų įtaka labai sumažės ir viskas vyks centralizuotai. Gerai tai ar blogai – parodys laikas, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad surinkti biudžetą esant tokiam modeliui bus sudėtinga.
