Prieš mėnesį namuose vilniečiai nugalėjo Graikijos čempionus 84:83, tačiau nuo to karto Eurolygoje patyrė keturias nesėkmes iš eilės.
Tiesa, neblizgėjo ir „Panathinaikos“ klubas, kurio sąskaitoje dabar – dvi pergalės ir trys pralaimėjimai.
„Panathinaikos“ žaidimas stringa. Jie pralaimėjo dvejas rungtynes iš eilės, taigi, galbūt turėsime progą pavogti iš jų pergalę Atėnuose. Jei norime žaisti kitame etape, privalome susirinkti visas pergales namuose ir bent kartą laimėti išvykoje. Kodėl gi to nepadaryti šį ketvirtadienį.
Nuo sezono pradžios graikai ne itin pagerino savo žaidimą. Pasikeitė tik tai, kad Dimitris Diamantidis dabar daugiau žaidžia du prieš du, jie nebebando brautis per baudos aikštelės prieigas – dabar tai daro tik J. Mačiulis. Jie jaučia spaudimą ir yra nervingi, be to, savaitgalį susižeidė Stephane'as Lasme“, – priešininkų problemas vardino Vilniaus klubo strategas Dirkas Bauermannas.
Tačiau savų problemų su kaupu užtenka ir „Lietuvos rytui“. Vokiečio auklėtiniai itin priklausomi nuo tolimų metimų ir dviejų rezultatyviausių komandos žaidėjų – Martyno Gecevičiaus (vid. 14,6 tšk.) ir Renaldo Seibučio (11,6 tšk.). Jei atakų lyderius varžovai užspeičia į kampą, patiems vilniečiams ginantis stebuklų sukurti nepavyksta.
„Nėra lengva tą gynybą pataisyti, kai be perstojo skraidome, keliaujame, o žaidimo tobulinimui lieka tik diena ar dvi“, – pasiteisino M. Gecevičius.
Bet D. Bauermannas nemato komandai kitos išeities, kaip tik sumažinti priešininkų pelnomų taškų skaičių.
– „Lietuvos ryto“ puolimą pastaruoju metu paįvairino rezultatyvumu blykstelėjęs Stevanas Jelovacas. Ar jis gali būti pavojingas ir žaidžiant su tokiomis komandomis kaip „Panathinaikos“? – DELFI paklausė D. Bauermanno
– Taip. Belgrado „Crvena Zvezda“ taip pat buvo rimtas priešininkas. Stevanas, kaip ir visi mūsų snaiperiai, turi privilegiją žaisti su vienu geriausiu kamuolių skirstytojų Europoje Omaru Cooku. Omaras pagerina visų žaidėjų statistiką, kadangi jie gauna kamuolį tą pačią akimirką, kai tik atsidengia. Tačiau mūsų problema Belgrade ir kitose rungtynėse buvo ne puolimas.
Bėda ta, kad nesame nuoseklūs gynyboje, ypač kai nekrenta puolime. Jau esu sakęs, kad esame į puolimą orientuota komanda. Jei žaidėjams nesiseka, kartais jie nuleidžia galvas. Taip negalima, mūsų gynyba turi atsverti problemas atakuojant, jei tokių kyla. Be abejo, taip pat reikia toliau dirbti šlifuojant gynybos schemas, keitimąsi dengiamaisiais. Rodos, mums dar reikia laiko savitarpio supratimui pagerinti.
– Paminėjote O. Cooką. Eurolygoje jis vidutiniškai pelno 8,6 taško, bet „iš žaidimo“ atakuoja tik 32 proc. taiklumu. Vis dar manote, kad O. Cookas gali būti komandos lyderis ne tik organizuodamas žaidimą, bet ir pats užbaigdamas atakas?
– Niekada to nežadėjau. Mums tiesiog atrodė, kad Omaras gali pelnyti taškus tada, kai komandai labiausiai reikia jo agresyvaus žaidimo. Deja, to jis nebuvo daręs jau penkerius metus. Taigi, jam reikia laiko vėl priprasti prie tokio vaidmens. Aš nesakau, kad jis yra taškų mašina – kartu su D. Diamantidžiu Omaras yra geriausias perdavimų specialistas Eurolygoje. Bet vis dar tikime, kad svarbiais momentais jis gali pats imtis iniciatyvos.
– Jūs arba klubas yra iškėlęs sąlygų Andreasui Glyniadakiui, kurio žaidimas kol kas smarkiai nuvilia aistruolius ir ekspertus?
– Ne, jokių sąlygų tikrai nekėlėme. Kasdien kalbamės su žaidėjais apie dalykus, kuriuos jie galėtų patobulinti. Tačiau jokių ultimatumų tikrai nėra. Juk tai – profesionalus krepšinis, o ne vergija.
Nežinau, kokie buvo aplinkinių lūkesčiai, susiję su A. Glyniadakiu. Mes norėjome žmogaus, kuris supranta krepšinį, gali sustiprinti gynybą ir žaisti du prieš du. Žinoma, jis gali žaisti geriau, bet nesame labai smarkiai juo nusivylę. Nepamirškime, kad dar tik lapkričio vidurys, todėl naujokai ieško savo vietos.
