Tarsi olimpinis medalis
„Neįmanoma apsakyti, kokie esame laimingi! Tokią euforiją patyrėme tik tada, kai Lietuvos krepšininkai pirmą kartą olimpinėse žaidynėse Barselonoje iškovojo bronzos medalius“, – švytėjo 42 metų Normundas Macius.
Po akimirkos latvis prisipažino, kad jie, broliai dvyniai, tardami priesaikos žodžius Lietuvai, labai jaudinosi.
Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) šią svarbią dvyniams akimirką vakar stebėjo daug latvių draugų, artimųjų, taip pat ir Kauno „Žalgirio“ krepšininkai – dvyniai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai.
Virgilijui Noreikai pradėjus giedoti Lietuvos himną, „Tautišką giesmę“ užtraukė ir broliai Maciai. Jų akyse blizgėjo ašaros.
Pasak ceremonijoje dalyvavusio žurnalisto Vido Mačiulio, Migracijos tarnybos darbuotojai prisipažino, kad tokių jaudinančių akimirkų jie daugiau neprisimena.
Trispalvės širdys
Žinią, kad penktadienį broliams Maciams reikės apsilankyti VRM, pirmasis pranešė jiems daug padėjęs žurnalistas, televizijos laidos „Krepšinio pasaulyje“ vedėjas V.Mačiulis.
„Nuo tos akimirkos iš jaudulio negalėjome užmigti“, – juokėsi Normundas, kuris su broliu Nauriu jau vaikystėje svajojo tapti Lietuvos piliečiais, o pastaruosius metus tai tapo neduodančiu ramybės mauduliu.
„Mes – lietuviai. Visi mūsų draugai ir pažįstami Latvijoje tai žino“, – su ryškiu latvišku akcentu pareikšdavo broliai.
Velionis Normundo ir Naurio tėvas buvo klaipėdietis, mama – latvė. Broliai gimė Latvijoje, netoli Lietuvos sienos, vos už kelių kilometrų nuo Kvetkų kaimo Biržų rajone.
Latvijoje verslą plėtojantys 42 metų vyrai dabar gyvena Rygoje, tačiau širdys, ko gero, jau seniai buvo trispalvės, kaip mūsų valstybės vėliava.
Krepšiniui pinigų negaila
Dokumentus, kad galėtų atsisakyti Latvijos pilietybės ir priimti Lietuvos pilietybę, broliai pradėjo tvarkyti prieš 8 mėnesius.
„Latvijoje oficialūs pareigūnai reagavo draugiškai, matėme, kad viena moteris pareigūnė labai išgyvena, siūlė pagalvoti, – jaudindamasis pasakojo Normundas. – Prieš kelias savaites iki šios dienos mes jau atidavėme latviškus asmens dokumentus.“
Prieš duodami priesaiką Lietuvai, šios svarbios dienos išvakarėse broliai Maciai atvyko į Kauno „Žalgirio“ areną ir žiūrėjo Kauno „Žalgirio“ rungtynes su Berlyno ALBA.
„Krepšiniui pinigų negailime“, – juokėsi žodžio kišenėje neieškantis Normundas, kuris su broliu jau daugelį metų nepraleidžia beveik nė vienų Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ rungtynių, kad ir kokiame pasaulio krašte jos vyktų.
Meilę Lietuvai, jos krepšiniui dvyniai deklaruoja ne tik žodžiais: jau seniai jų kūnus puošia dešimtys tatuiruočių, simbolizuojančių mūsų šalį, mūsų krepšinį.
Spalvoti antraiščiai, kokius mūvi krepšininkai, ant kairiųjų Macių rankų riešų nėra tikri. Šios dvynių riešus puošiančios trispalvės – ištatuiruotos.
Svarbiau už žmoną
Pirmąją tatuiruotę, skirtą Lietuvos krepšiniui, Normundas pasidarė gyvendamas Niujorke, po Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Žmona, pamačiusi tą tatuiruotę, buvo šokiruota. Vėliau, kai pora skyrėsi teisme Rygoje, pagrindiniu skyrybų argumentu Normundo moteris nurodė vyro meilę krepšiniui, o ne jai.
Būtent Normundas šokiravo JAV žurnalistus ir NBA žvaigždę Alonzo Mourningą, kai kartą paėmęs mikrofoną žurnalistų apsuptyje pareiškė: „Mes jus nugalėsime, nes Lietuva – geriausia krepšinio šalis!“
Meilę Lietuvai ir jos krepšiniui liudija brolių kūnus išmarginusios tatuiruotės.
Tatuiruotės – meilės liudytojos
Užrašai „Štombergas yra geriausias“, „Aš myliu Lietuvos krepšinį ir Arvydą Sabonį“, „Trys milijonai“, Lietuvos trispalvės, garsieji margaspalviai krepšinio skeletai, karūna su lietuviška simbolika pažymėtu krepšinio kamuoliu, stilizuoti Lietuvos rinktinės krepšininkų numeriai, krepšinio kamuolys su trispalve ir net Lietuvos krepšinio krikštatėviu vadinamo Prano Lubino veidas. Visa tai yra ištatuiruota ant vyrų kūnų.
Prieš Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje Nauris išsitatuiravo A.Sabonio atvaizdą, po to – užrašą „Lietuva“ su senoviniu lietuvišku kryžiumi.
Penkiomis minutėmis už Naurį jaunesnis brolis Normundas išsitatuiravo Joną Valančiūną su skrybėle ir kostiumu.
„Ne, ne, ji reaguoja teigiamai“, – juokėsi trečią kartą vedęs, tris dukras auginantis Nauris, paklaustas, ar žmona neišvys jo iš namų, kaip kadaise pasielgė jo brolio Normundo gyvenimo draugė.
Sapno išsipildymas
Neaukšti, 175 cm ūgio, tačiau greiti broliai dvyniai, draugų pravardžiuojami Braškėmis, nuo mažens mėgo krepšinį. Pamatyti A.Sabonį buvo didžiausia jų vaikystės svajonė, kuri, atrodė, galėtų išsipildyti nebent sapne.
„Gyvenome sunkiai, vėliau augome ir internate, kur kartodavo, kad merginos taps melžėjomis, o berniukai, kurie nepateks už grotų, – traktorininkais“, – prisiminė Normundas.
Vis dėlto nutiko taip, kad brolių svajonė išsipildė labiau, nei buvo galima tikėtis: su A.Saboniu, patekusiu į NBA Šlovės muziejų, supažindino TV laidos „Krepšinio pasaulyje“ siela V.Mačiulis.
„Mums nusišypsojo laimė sutikti šį gerą ir daug padėjusį žmogų“, – nuoširdžiai gyrė Vidą broliai.
Rygoje gyvenančių dvynių Macių kolekcijoje – daugybė krepšinio simbolikos.
„Jo vieno kambario butas – kaip muziejus, – apie brolį, kuris greitai kelsis gyventi į nuosavą namą, kalbėjo Nauris. – Brolis savo bute sukaupęs daug vėliavų, marškinėlių, kamuolių, šalikų, sportinių batelių, yra net krepšininkų autografų ant sienos.“
Sumušė CSKA sirgaliai
„Perleidžiu estafetę broliams Lavrinovičiams“, – atsisveikinęs su Lietuvos krepšinio rinktine Latvijoje gyvenantiems dvyniams kalbėjo jų geras draugas Saulius Štombergas.
Jis prisakė dvyniams Kšyštofui ir Darjušui rūpintis dvyniais Nauriu ir Normundu.
„Labai geri broliai, turi didelę širdį ir gerą humoro jausmą, – taip Normundas ir Nauris atsiliepė apie krepšininkus Lavrinovičius. – Jie visada mums parūpina bilietų, užsako viešbučius.“
Su S. Štombergu dvynius Macius supažindino jo brolis Valdas. Po to prasidėjo dvynių pažintis su mūsų šalies krepšininkais.
Aklai mylintys Lietuvą ir krepšinį dvyniai dėl to yra ir nukentėję. Tai atsitiko per Eurolygos ketverto finalą Prahoje. Lietuvos rinktinės krepšininkų marškinėliais vilkinčius aistruolius suspardė rusai, CSKA futbolo komandos sirgaliai.
„Tą dieną buvo mano gimtadienis, – nedingo šypsena Naurio veide. – Ispanų, serbų ir lietuvių sirgaliai puikiai išmano krepšinį. Gaila, kad Rusijoje yra daug sirgalių, kuriems rūpi tik muštynės, o ten keliais autobusais atvažiavę futbolo aistruoliai, matyt, norėjo tik muštis.“
Vietos ant kūnų dar liko
Ar tapę Lietuvos piliečiais ir gavę mūsų šalies asmens dokumentus broliai Maciai liks gyventi Latvijoje?
„Kol kas taip, nes Latvijoje – mūsų verslas, darbai, brolio dukros, žmona. Dabar reikės tvarkyti dokumentus ir prašyti leidimo gyventi Latvijoje, – juokėsi Normundas. – Vis dėlto tikiuosi, kad po kelerių metų jau gyvensime savo tėvynėje.“
Normundas prasitarė, kad jo ir brolio sprendimu tapti Lietuvos piliečiais būtų labai džiaugęsis prieš 15 metų miręs jų tėvas.
Po akimirkos laimingas vyras, ką tik tapęs lietuviu, prisipažino, kad, išsipildžius didžiausiai gyvenimo svajonei, jis tikisi ir antrosios svajonės išsipildymo: „Labai noriu turėti žmoną lietuvę.“
O tatuiruotės ir krepšinis? Turbūt ant jų kūnų jau neliko vietos naujoms tatuiruotėms?
„Oi, liko, liko, – nusikvatojo Normundas. – Tatuiruočių meistras visada randa vietos. Netrukus darysiuosi dar vieną tatuiruotę Modesto Paulausko garbei. Lietuviai – dideli krepšinio patriotai. Niekas daugiau pasaulyje taip nemyli krepšinio ir nežaidžia širdimi taip, kaip mes.“
