„Džiugu, kad Kauno rajone dėmesys, skiriamas naujų objektų kūrimui ir modernizavimui, nenustelbia poreikio puoselėti etninę kultūrą, gaivinti istorinę atmintį, atsigręžti į tradicijas, siekti ugdyti jaunąją kartą“, – apie projektą sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Renginyje dalyvavusi projekto koordinatorė, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė pasidžiaugė, kad šiandien Raudondvaris atgimsta profesionaliajam menui, kultūriniams bendruomenės poreikiams. „Dėkoju visiems, kurie mintimis ir darbais prisidėjo prie šio projekto“, – teigė R. Popovienė.

Tremtinių kančias įamžinantis paminklas Raudondvaryje buvo pastatytas ir pašventintas 1989 m. birželio 14 d., minint Gedulo ir Vilties dieną. Per 20 metų mediniai kryžiai nuo laiko pradėjo nykti, tad buvo nuspręsta juos restauruoti.

„Vidurinysis kryžius simbolizuoja didžiausias žmonių aukas Sibire. Jo pasvirimas iš Rytų į Vakarus reiškia amžinojo įšalo žemėje išvartytus kryžius, visų pasmerktųjų viltį grįžti į Lietuvą. Kairysis kryžius skirtas aukoms Lietuvoje, o dešinysis – svetur“, – pasakojo medžio drožėjas Sigitas Abramavičius.

Nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius pabrėžė, kad kryžius nėra tik kančios, bet ir šviesos kelio simbolis. „Linkiu, kad žmonės kryžių šviesoje tikėtų savo Tėvyne ir vieni kitais“, – bažnyčios šventoriuje susirinkusiesiems sakė L. Milčius.

Kryžiaus atidengimo ceremonijoje dalyvavusi tremtinė, Raudondvario bendruomenės pirmininkė Laura Jaunušauskienė pasidžiaugė gerais Savivaldybės norais ir išreiškė didelę padėką atsakingiems ir jautriems žmonėms. Tremtinių vardu kalbėjusi L. Janušauskienė įteikė R. Popovienei knygą „Tremties vaikai".

Dieną prieš šių kryžių pristatymą buvo atidengtas restauruotas kryžius Zapyškio senosiose kapinėse. 1989 metų pastatytą kryžių tremtinių kančioms atminti taip pat buvo būtina restauruoti: medinės kryžiaus skulptūrėlės ir koplytėlė prie nukryžiuotojo – apgriuvusios, trūko vieno angelo.

„Simbolinė pieta kalba apie auką už Tėvynę. Kitoje pusėje esanti koplytėlė, vaizduojanti Kristų kalėjime, reiškia kančią ir nelaisvę“, – apie kryžiaus simboliką pasakojo kryždirbys Eugenijus Banys.

Kauno rajono savivaldybę ir Lietuvos krepšinio federaciją suvienijusi graži ir išliekamąją vertę turinti misija leido Kauno rajone puoselėti etninę kultūrą ir tęsti kryždirbystės tradicijas, gerinti jaunimo užimtumo ir vaikų laisvalaikio formas.

Vykdant bendrą projektą buvo sujungtos dvi Lietuvos religijos: tradicinė ir antroji – krepšinis. Įvairiuose rajono kampeliuose buvo ne tik atstatomi senieji kryžiai – populiarinama etnokultūros tradicija, – bet ir vietos jaunimui įrengiami krepšinio stovai, pakeistos lentos.

Projekto metu buvo atstatytas kryžius nelegaliai palaidotų partizanų atminimui Margininkuose, pastatytas koplytstulpis Girionių 50-mečiui atminti, atstatytas Tabariškėse stovėjęs kryžius, skirtas tremties aukoms atminti, pastatytas kryžius-atminimo paminklas Maironio 150-osioms gimimo metinėms Vilkijos apylinkėse, restauruotas Zapyškyje stovintis kryžius, skirtas tremtinių kančioms atminti, restauruoti trys kryžiai Raudondvaryje, kurie skirti įamžinti tremtinių kančias.

Margininkuose, Padauguvoje, Altoniškėse buvo pastatyti nauji krepšinio stovai, Raudondvaryje, Girionyse ir Piliuonoje pakeistos krepšinio lentos.

Atstatytas kryžius
Foto: V.Mikaičio nuotr.