Sumaištį sukėlė didieji klubai
Išvengti Europos taurių turnyrų ir regioninių krepšinio lygų metamo šešėlio mėginantiems nacionalinių pirmenybių organizatoriams šiemet teko griebtis eksperimentų. Dėl sudėtingo čempionato modelio reguliariojo sezono nugalėtojais šįkart taps ne daugiausiai pergalių iškovojusi ekipa, o komanda, turėsianti geriausią laimėtų ir žaistų rungtynių santykį.
LKL antrus metus iš eilės varžysis 12 klubų, tačiau tik 10 iš jų kovos įprasta dviejų ratų sistema. Tuo tarpu „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ reguliariojo sezono rungtynes žais tik svečiuose, išskyrus dvi lygos favoritų tarpusavio akistatas, kurios vyks ir Vilniuje (lapkričio 26 d.), ir Kaune (balandžio 13 d.).
Dėl to abu Lietuvos krepšinio grandai reguliariajame sezone sužais po 13 mačų, o visos kitos ekipos – po 20 rungtynių.
Iš viso iki atkrintamųjų varžybų bus sužaistos 112 rungtynių. Palyginimui, praėjusį LKL reguliarųjį sezoną sudarė 132 mačai, 2009-2011 metais – 156 dvikovos. Šia prasme rekordinis buvo 1994-1995 metų sezonas, kuomet keturių ratų sistema kovojusios 9 ekipos tarpusavyje susitiko net 220 kartų.
Tiesa, LKL istorijoje būta ir dar „kuklesnių“ metų. Pavyzdžiui, 2005-2006 metų reguliarųjį sezoną sudarė vos 56 rungtynės.
Pagalius kaišo „SSRS pirmenybės“
Lygos prestižo nekelianti sudėtinga varžybų formulė pasirinkta dėl įtempto klubų tvarkaraščio. Eurolygoje dalyvaus „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, Europos taurės turnyre – „Prienai“. Be to, „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ ir Klaipėdos „Neptūnas“ grumsis VTB Vieningoje lygoje, o visos likusios LKL ekipos varžysis Baltijos krepšinio lygos (BBL) pirmenybėse.
Jei Lietuvos klubai sėkmingai žygiuos Europos taurių turnyruose ir VTB Vieningoje lygoje, LKL sezonas gali finišuoti rekordiškai vėlai – birželio pabaigoje, mat nacionalinio čempionato tvarkaraštį reikės derinti prie tarptautinių ir regioninių varžybų.
LKL prezidentas Šarūnas Kliokys neslėpė, jog tokia nežinia ir painiava solidumo pirmenybėms neprideda, ir apgailestavo, kad madas žemyno klubiniame krepšinyje diktuojanti Eurolyga leido toliau gyvuoti Maskvos projektu laikomam VTB Vieningosios lygos turnyrui.
„Jeigu jie būtų padarę, pavyzdžiui, aštuonių komandų aukšto lygio turnyrą, viskas būtų gerai, bet šiuo atveju iš esmės sukurtos SSRS pirmenybės. Nežinau, kodėl visi bijo tai pripažinti.
Patys matėte, kas nutiko praėjusį pavasarį, kai mus norėjo visai pažeminti. Tuomet šiaip ne taip pavyko atsilaikyti, bet dar ir dabar nežinau, kodėl tada viskas apsivertė per naktį, kodėl netiko mūsų siūlymas leisti klubams rungtyniauti ne daugiau kaip dviejuose turnyruose“, – kalbėjo Š. Kliokys.
Primename, kad praėjusį balandį VTB Vieningosios lygos ir Eurolygos vadovai buvo pasiekę preliminarų sutarimą, pagal kurį kelią į prestižinę žemyno lygą Rytų Europos regiono klubai būtų skynęsi nebe per nacionalinius čempionatus, o pagal rezultatus VTB Vieningoje lygoje. Tačiau kilus garsiam pasipiktinimui nuspręsta nekeisti galiojančios tvarkos.
Kita vertus, palaiminimo nesulaukė ir regioninę lygą palaidoti galėjęs pasiūlymas Europos klubams leisti dalyvauti tik dviejuose turnyruose – nacionaliniame čempionate ir žemyno taurių varžybose.
Pasak LKL vadovų, siekiant sustiprinti nacionalinės lygos pozicijas, ateityje ketinama svarstyti galimybę grįžti prie keturių ratų reguliariojo sezono modelio – tuomet Lietuvos klubai pasitrauktų iš vilčių nebepateisinančios BBL. Tiesa, kartu pripažįstama, kad išeities, kaip šią sistemą pritaikyti VTB Vieningoje lygoje rungtyniaujantiems Lietuvos klubams, kol kas nesimato.
Autsaideriams padus kaitins grėsmė iškristi
Papildomą intrigą artėjančiame sezone kels kovos tarp LKL autsaiderių, kadangi pirmą kartą paskutinę vietą užimsianti ekipa automatiškai atsisveikins su čempionatu, o ją pakeis antros pagal pajėgumą Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) nugalėtojai. Pereinamosiose serijose pastariesiems taip nė sykio ir nepavyko išstumti LKL klubų ir užimti jų vietą.
Tiesa, vartai į LKL žemesnės lygos čempionams atsivers tik tuo atveju, jei jie atitiks LKL klubams keliamus kriterijus.
Tuo tarpu LKL atkrintamosios varžybos šį sezoną vyks įprastu formatu: ketvirtfinalyje ir pusfinalyje ekipos kovos iki dviejų pergalių, o finale – iki keturių laimėjimų.
Beje, permainos neaplenkė ir LKL vadovybės, kurią paliko pailsėti nuo krepšinio nusprendęs varžybų direktorius Tomas Rimkus. Jį pakeis buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Saulius Samulevičius.
Legionierių – trys dešimtys
Iki antradienio LKL komandos iš viso užregistravo 140 žaidėjų, tarp jų – 28 užsieniečiai. Praėjusiame sezone iš viso buvo užregistruoti 38 legionieriai, tiesa, ne visi jie Lietuvoje rungtyniavo visą sezoną.
Nė vieno užsieniečio savo sudėtyje neturi „Prienų“, „Sakalų“ ir Kauno „LSU-Baltai“ komandos.
Tik Kauno „Žalgirio ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipas treniruoja krepšinio specialistai iš užsienio (Kauno „Žalgirį“ - ispanas Juanas Plaza, „Lietuvos rytą“ - serbas Aleksandras Džikičius), visos kitos LKL ekipos pasitelkė Lietuvos trenerius.
Vyriausias LKL žaidėjas – Rolandas Matulis (Vilniaus „Sakalai“). Spalio 4 dieną šiam patyrusiam krepšininkui bus 39 metai. Beje, R. Matulis yra vienintelis krepšininkas, kuris be pertraukos LKL rungtyniauja jau 19-ą sezoną. Jauniausias LKL žaidėjas – Lukas Kvedaravičius (Vilniaus „Sakalai“). Rugsėjo 29 dieną šiam krepšininkui sukaks 15 metų.
Tuo tarpu teisėjas Romualdas Brazauskas yra vienintelis arbitras, kuris LKL teisėjauja nuo pat lygos įkūrimo – 1993 metų.