Į daugumos šalių reikalavimą numojo ranka
„Dabar tvarkomi paskutiniai formalumai ir, manau, jau spalį prasidės teismo procesas“, – DELFI teigė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Anot jo, O. Rafnssonas arbitražo teismui apskųstas dėl įgaliojimų nevykdymo, nušalinti siekiama ir visą „FIBA Europe“ valdybą.
Pretekstu kreiptis į teismą tapo „FIBA Europe“ vadovų atsisakymas sušaukti neeilinį organizacijos generalinės asamblėjos posėdį, kuriame planuota išversti iš kėdės O. Rafnssoną.
Praėjusią gegužę tokį pageidavimą raštiškai buvo pareiškusios 28-ios iš 51-os „FIBA Europe“ priklausančios nacionalinės krepšinio federacijos. Pagal „FIBA Europe“ statutą, tam būtų pakakę ir 15-os federacijų prašymų, be to, neeilinė sesija turėjo būti surengta per 60 dienų nuo dokumentų gavimo datos. Tačiau Miunchene įsikūrusi centrinė „FIBA Europe“ būstinė liko kurčia asociacijos narių reikalavimams.
„Apskundėme ir visą „FIBA Europe“ valdybą, kadangi būtent ji visai ne pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą nešaukti asamblėjos, o prezidentas po šiuo sprendimu pasislėpė“, – aiškino M. Balčiūnas.
Padėtį vadina neturinčia precedento
Pasak vieno LKF vadovų, kartu su Lietuva iniciatyvos pakeisti „FIBA Europe“ viršūnėles aktyviai ėmėsi dar penkios šalys: Turkija, Rusija, Serbija, Slovėnija ir Ukraina.
Nacionalinių federacijų interesams CAS atstovaus tarptautinėse bylose besispecializuojanti advokų kontora iš Ispanijos.
Atvirą mūšį, į kurį stojo didžioji dalis žemyno krepšinio federacijų, M. Balčiūnas vadina beprecedenčiu reiškiniu.
„Tai yra pirmas kartas, kai federacijos ėmėsi tokių ryžtingų veiksmų. Reikia suvokti, kad būtent jos, o ne kažkokia asocijuota struktūra, yra pagrindinės veikėjos krepšinio vystyme. „FIBA Europe“ prezidentas privalo dirbti visų pirma federacijoms, o ne sau ar kokiai kitai organizacijai. Aišku, geriau šie procesai vyktų ne teisme, o prie apskrito stalo, bet prezidentas mano kitaip. Tai – beprecedentis atvejis, kai išrinktas prezidentas ignoruoja daugumos federacijų reikalavimus, ignoruoja patį „FIBA Europe“ statutą.
Ginčų daug, požiūrių daug, tačiau reikalai krypsta į gerąją pusę. Jei anksčiau laukdavome veiksmų iš vadovų, tai dabar patys imamės kontroliuoti padėtį, kurią mes geriausiai ir žinome“, – DELFI dėstė LKF generalinis sekretorius.
Beje, grupė nacionalinių federacijų – ne vienintelės, kurios pradėjo teisinius veiksmus prieš O. Rafnssoną. Bylinėtis su „FIBA Europe“ prezidentu nusprendė ir buvęs organizacijos generalinis sekretorius Naras Zanolinas, gegužę netikėtai išspirtas iš šių pareigų.
Kova dėl įtakos sferų
Būtent N. Zanolino pašalinimas iš posto virto kibirkštimi, dėl kurios nepastebimai rusenęs konfliktas įsiplieskė atvira liepsna.
Skubiai sušauktas „FIBA Europe“ vykdomasis komitetas už didesnę nepriklausomybę nuo pasaulinės FIBA organizacijos pasisakiusį kanadietį atleido viešai taip ir nepaaiškinęs tokio sprendimo motyvų.
Tą patį mėnesį vykusioje generalinės asamblėjos sesijoje 28-ios „FIBA Europe“ vadovybės savivale pasipiktinusios nacionalinės federacijos pareikalavo neeilinių organizacijos prezidento rinkimų.
Krepšinio kuluaruose spėliota, jog N. Zanolino galva buvo paaukota spaudžiant susigrąžinti turėtą įtaką siekiančiai FIBA. Nematomas karas Europos krepšinį padalino barikadomis, kadangi į O. Rafnssoną nuversti mėginančių federacijų pusę nestojo tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ar Kroatija.
