Per trejus metus V. Dovidavičiui buvo atlikta ne viena operacija, jis turėjo iškentėti šešis chemoterapijos kursus.
Po ilgų gydymo procedūrų, kai atrodė, kad liga įveikta, teisėjo kūną ėmė kankinti siaubingi skausmai.
Vienas labiausiai patyrusių Lietuvos teisėjų Juozas Storpirštis apie kolegą kalbėjo kaip apie aukčiausios klasės profesionalą.
„Niekas jam negalėjo daryti įtakos - nei žiūrovai, nei treneriai. Jis turėjo savo liniją,. Visą laiką siekė savo užsibrėžto tikslo, labai norėjo patekti į olimpiadą. Ir ten nuvyko. Buvo be galo darbštus“, - sunkiai žodžius pokalbyje su DELFI rinko J. Storpirštis.
V. Dovidavičiaus netektis - stiprus smūgis visam Lietuvos krepšinio korpusui.
„Netekome drausmingo ir profesionalaus bei draugiško teisėjo, kuris nebijojo savo sprendimų. Savo žiniomis ir patirtimi dalindavosi su visais. O svarbiausia - niekada nelipdavo per kitų galvas. Tai reta savybė šiuolaikinėje Lietuvoje. Virginijus turėjo tiek gerų savybių...“, - prisiminė J. Storpirštis.
R.Brazauskas: vargu, ar aš jo vietoje būčiau tiek iškentęs ir atsilaikęs
Užsispyręs ir niekada nepasiduodantis – tokį V. Dovidavičių prisimins ilgametis FIBA kategorijos teisėjas Romualdas Brazauskas, velionį pažinojęs apie 30 metų ir kartu su juo užkilęs karjeros laiptais iki pat viršūnės.
Su tuo pačiu ryžtu V. Dovidavičius stojo ir prieš savo ligą, kuri vis sugrįždavo, tačiau valingasis arbitras iš naujo sugebėdavo išsikapstyti iš bedugnės. Trečią kartą jis tai padarė praėjusį pavasarį, kuomet vėl paėmė švilpuką į rankas ir teisėjavo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) finalo serijoje.
Tiesa, pasak R. Brazausko, V. Dovidavičius nepervertino savo jėgų ir sugrįžti į tarptautinę areną nebeplanavo. Kaunietis nevyko į FIBA teisėjų seminarą atnaujinti tarptautinės kategorijos licencijos, bet švilpti Lietuvos pirmenybėse ketino. Nors abejonių, ar liga daugiau nebesitaikys smogti iš pasalų, turėjo ir kolegos, ir, ko gero, pats teisėjas.
„Kai kalba eina apie tokią sunkią ligą, sunku ką nors prognozuoti. Tuo metu džiaugėmės, kad viskas gerai, kad tyrimai neberodė jokių ligos pasekmių, bet, jei atvirai, nerimo dar buvo. Kai galiausiai viskas nutiko taip greitai, mums tai buvo didžiulis šokas”, – kalbėjo R. Brazauskas.
Nuopelnai – ne tik krepšiniui, bet ir golfui
R. Brazausko žodžiais, V. Dovidavičius buvo ne tik vienas geriausių teisėjų Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, dirbęs atsakingose Senojo žemyno pirmenybių, olimpinių žaidynių rungtynėse.
Tačiau krepšinis nebuvo vienintelė V. Dovidavičiaus aistra – praėjusio amžiaus pabaigoje jis su bendraminčiais ėmė kurti planus, kaip Lietuvoje išplėtoti dar menkai pažįstamą sporto šaką – golfą. V. Dovidavičius buvo vienas ambicingo Sostinių golfo klubo – pirmo šalyje profesionalaus 18 duobučių aikštyno – iniciatorių, vėliau rūpinosi aikštyno Dzūkijoje statybomis.
„Mes tik ironiškai šypsodavomės iš jo kalbų apie golfą, o jis ėmė ir padarė. Turbūt niekas Lietuvoje geriau nežinojo, kaip statyti golfo laukus”, – su liūdna šypsena Anapilin iškeliavusį bendražygį prisiminė R. Brazauskas.
LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas: netekome talentingo teisėjo ir puikios asmenybės
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pokalbyje su DELFI pabrėžė ne tik profesines, bet ir žmogiškąsias V. Dovidavičiaus savybes.
„Tai buvo talentingas teisėjas, tikras profesionalas, puiki asmenybė ir be galo aktyvus žmogus. Jo buvo pilna visur. Energija tiesiog verždavosi per kraštus. Labai liūdna žinia Lietuvos krepšiniui. Didžiulė užuojauta šeimai“, - DELFI sakė vienas LKF vadovų M. Balčiūnas.
