Pergalę suuodė pirmame kėlinyje
„Lietuvos rytas“ sekmadienį turėjo ir daugiau noro, ir daugiau jėgų pergalingai atsisveikinti su Pamaskve.
Vilniečiai rungtynėse dėl Europos taurės bronzos medalių pranoko „Spartak“ klubą 71:62 ir bent taip atsigriebė už pralaimėjimą pusfinalyje „Valencia“ krepšininkams.
„Vakar puoselėjome labai didelius lūkesčius ir galbūt šiek tiek „perdegėme“, nepataikėme. Šiandien buvome labiau atsipalaidavę, todėl ir rezultatas kitas“, – po dvikovos aiškino Vilniaus ekipos puolėjas Artūras Jomantas.
Rungtynių su „Spartak“ pradžia buvo lyg du vandens lašai panaši į pusfinalio susitikimą, tik šįkart aikštėje dominavo „Lietuvos ryto“ komanda, o ne jos varžovai.
Jau pirmuoju mėginimu Renaldas Seibutis smeigė tritaškį į krepšį, tarsi parodydamas, kad vakarykštė tolimų metimų sausra nebepasikartos. Pagirtinai krepšį atakavę vilniečiai lengvai atitrūko nuo išsikvėpusių varžovų ir laimėjo pirmą kėlinį 24:10.
„Kiekvienas treneris nori, kad jo komanda pradėtų rungtynes taip, kaip mes tai padarėme šiandien. Preciziškai ir efektyviai vykdėme tai, ko norėjome – ne taip, kaip vakar. Tai buvo pirmas signalas, kad šiandien viskas mums baigsis sėkmingai“, – kalbėjo vilniečių strategas Aleksandras Džikičius, pridūręs, jog, vertinant objektyviai, „Spartak“ sudėtis yra silpnesnė nei „Valencia“ komandos.
Tuo tarpu A. Jomantas pripažino, kad įtakos tokiam startui turėjo ir faktas, jog Sankt Peterburgo atstovai savo pusfinalį žaidė keliomis valandomis vėliau nei „Lietuvos rytas“.
„Jie pradėjo rungtynes tarsi miegodami“, – žodžių į vatą nevyniojo krepšininkas.
Neprabėgus nė pusantro ketvirčio „Spartak“ strategas Jure Zdovcas jau buvo išnaudojęs abi savo minutės pertraukėles, bet sumažinti skirtumo iki vienženklio rusams iki pertraukos nepajėgė.
Tiesa, visiškai išvengti nepageidaujamos intrigos „Lietuvos rytui“ taip pat nepavyko: paskutiniame ketvirtyje „Spartak“ ekipa buvo priartėjusi iki 4 taškų (55:51). Bet tuomet iniciatyvos ėmėsi tritaškį per Yotamo Halperino rankas pataikęs Steponas Babrauskas, taiklus buvo Mindaugas Katelynas, ir sunkią minutę nejučia persižegnojęs A. Džikičius po mačo šį epizodą galėjo prisiminti su šypsena.
„Persižegnojau, nes šiandien stačiatikių Velykos, o aš pamiršau pasimelsti prieš rungtynes“, – juokėsi serbas.
Nei nusiminę, nei patenkinti
Didesnių keblumų „Lietuvos rytui“ nesukėlė nė įžaidėjo Tyrese'o Rice'o netektis – smulkią traumą mače su „Valencia“ patyrusį amerikietį pavadavo jaunieji Dovydas Redikas ir Paulius Dambrauskas. Kol kas neaišku, kada T. Rice'as galės grįžti į aikštę.
Ne idealios sveikatos būklės buvo ir aukštaūgiai Predragas Samardžiskis bei Lawrence'as Robertsas, bet Vilniaus klubo priekinė linija diktavo savo sąlygas po abejais krepšiais, vedama fatališkai susiklosčiusį pusfinalį pamiršusio Jono Valančiūno.
„Jonas – dar tik vaikis, o jau pateko į geriausių Europos taurės žaidėjų penketą. Vakar jam nesisekė, bet nepamirškime jo amžiaus – jis dar nežino, kaip elgtis kai kuriose situacijose. Be to, tai buvo tik vienas mačas“, – paklaustas apie vidurio puolėją, teigė A. Džikičius.
Paprašytas įvertinti komandos pasirodymą Europos taurės finalo ketverto turnyre, treneris sakė esantis nei per daug nuliūdęs, nei per daug laimingas.
„Norėjome grįžti į Vilnių kaip nugalėtojai, o ne pralaimėtojai. Trečia vieta – labai geras rezultatas, bet ne tobulas. Geriau būtų užimti pirmą vietą“, – pastebėjo specialistas.
„Nuotaika būtų žymiai prastesnė, jei šiandien būtume pralaimėję“, – patikino A. Jomantas, kuriam nuotaikos neaptemdė nė prieš pat mačo pabaigą prakirstas antakis.
Beje, „Lietuvos ryto“ ir „Spartak“ komandų keliai šį sezoną jau buvo susikirtę VTB Vieningosios lygos varžybose: lietuviai ir rusai žaidė dvejas tarpusavio rungtynes ir pasidalino po pergalę.
