„Derėtų suprasti, kad Lietuvos klubinis krepšinis negalės išsaugoti dabartinės struktūros“, – išskirtiniame interviu DELFI neslėpė A. Vatutinas.
Tektų aukoti nacionalinių čempionatų reguliarųjį sezoną?
Maskvoje suplanuota regiono krepšinio sistemos permainos įgauna pagreitį. Nuo kito sezono turinčių susijungti VTB Vieningos lygos ir Profesionalios Rusijos krepšinio lygos (PBL) vadovai būsimą turnyrą nori rengti pagal Balkanų šalių klubus vienijančios Adrijos lygos pavyzdį.
Esą tokia pirmenybių koncepcija tenkintų ir Eurolygą, kuri kol kas yra didžiausia kliūtis pertvarkyti Rytų Europos krepšinio lygų žemėlapius siekiantiems Rusijos atstovams.
„Eurolyga yra pasiruošusi pripažinti naują turnyrą, jei jis bus paremtas Adrijos lygos modeliu. Tai reiškia, kad nacionalinių čempionatų taip pat laukia pokyčiai – tariantis su nacionalinėmis lygomis ir federacijomis reikės ieškoti kompromisų ir nuolaidų“, – aiškino A. Vatutinas.
Adrijos lygoje rungtyniaujantys pajėgiausi penkių Balkanų pusiasalio valstybių klubai į kovą dėl nacionalinių savo šalių pirmenybių apdovanojimų įsijungia tik pavasarį, kuomet baigiasi Adrijos lygos reguliarusis sezonas. Vienintelė Tel Avivo „Maccabi“ ekipa šiemet nuo pradžių varžėsi ir Adrijos lygoje, ir Eurolygoje, ir Izraelio pirmenybėse.
Panaši sistema galėtų būti naudojama ir regioninėje Rytų Europos krepšinio lygoje, kurios projektas dar vadinamas atviruoju Rusijos čempionatu.
Tiesa, už sklandų idėjos įgyvendinimą atsakingas A. Vatutinas, kuris yra ir PBL valdybos pirmininkas, negali pasakyti, koks likimas lauktų Lietuvos krepšinio lygos (LKL), jei VTB Vieningoje lygoje dalyvaujančios Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos nutartų kitą sezoną varžytis atsinaujinsiančiame turnyre.
„Kol kas neturiu atsakymo į klausimą, ar Vieningą lygą pasirinkę Lietuvos klubai galės toliau rungtis nacionaliniame čempionate – dėl to aiškiau bus balandžio viduryje“, – teigė CSKA klubo vadovas.
Vilioja aukštesnio lygio krepšiniu ir priziniu fondu
Praėjusią savaitę naujos regioninės lygos projektas buvo aptartas su Eurolygos vadovu Jordi Bertomeu, kurio pozicija gali būti lemtinga rusų planams.
Nepageidaujama VTB Vieningos lygos konkurencija susirūpinusi Eurolyga anksčiau skelbė leisianti klubams dalyvauti tik tose varžybose, per kurias vykdoma atranka į žemyno taurių turnyrus – būtent tokio statuso kuriamam naujadarui siekia A. Vatutinas.
Pasak jo, apsisprendę prisidėti prie Rytų Europos krepšinio čempionato, Lietuvos klubai laimėtų ir sportine, ir ekonomine prasmėmis. Tuo tarpu įtarimus mėginant atkurti SSRS pirmenybes A. Vatutinas atmeta.
„Visiškai nepageidaujame spręsti kokių nors politinių klausimų. Mūsų tikslas – stipri krepšinio lyga, įdomi dalyviams ir aistruoliams“, – interviu DELFI tikino naujosios lygos architektas.
– Kokia varžybų koncepcija nutarėte vadovautis kurdami naująją lygą? – DELFI paklausė A. Vatutino
– Mūsų pagrindinė idėja: sujungti VTB Vieningos lygos ir Rusijos čempionato sportinius bei finansinius komponentus. Norime sukurti iš tiesų stiprų turnyrą, kuris neštų ekonominę naudą dalyvaujantiems klubams. Norime, kad nauja lyga turėtų oficialų tarptautinį statusą, per ją būtų dalijami kelialapiai į Europos taurių turnyrus.
Reikia suprasti, kad dabartinė VTB Vieningoji lyga negali toliau egzistuoti dabartiniame formate – dėl to ir pradedame jungimosi procesą. Spalį ULEB asamblėja iš esmės uždraudė klubams dalyvauti varžybose, kuriose nėra kovojama dėl vietos Eurolygoje ar Europos taurės turnyre. Tai reiškia, kad Vieningoji lyga ateityje galėtų egzistuoti nebent kaip išskirtinai komercinės, mažo formato varžybos. Deja, iki šiol Vieningos lygos vadovybė visiškai nesistengė formalizuoti santykių su Eurolyga ir ULEB organizacija, ir to pasyvumo rezultatas buvo minėtas ULEB sprendimas.
Vis dėlto mes manome, jog atsisakyti viso naudingo įdirbio, pasiekto kuriant Vieningą lygą, nebūtų protinga, ir mus palaiko dauguma klubų. Todėl iš šios situacijos siekiame išspausti maksimumą. Mano nuomone, pagrindinė mūsų užduotis yra sukurti naują aukšto lygio turnyrą, kuriame dalyvautų visos dabartinei Vieningai lygai priklausančios šalys, ir integruoti jį į europinę varžybų sistemą.
Kitaip tariant, norime, kad Vieningos lygos statusas būtų kur kas svaresnis už dabartinį. Tai būtų naudinga tiek sportiniais, tiek finansiniais aspektais. Būtų neišmintinga dabar atsisakyti visų investicijų, kurių nepagailėjome kurdami Vieningąją lygą.
Apie būsimų varžybų sistemą ir turnyro biudžetą kalbėti dar kiek per anksti. Diskutuojame su klubais, teiraujamės jų nuomonės. Norime suformuluoti konkrečius kriterijus dėl dalyvių finansinio patikimumo, arenų, infrastruktūros, televizijos transliacijų, taip pat siekiame aiškaus susitarimo su Eurolyga. Sportine prasme, norėčiau sukurti Adrijos lygos analogą – derybos su Jordi Bertomeu leidžia tikėtis, kad tarptautinės organizacijos paremtų tokį naujos lygos modelį.
– Eurolygos vadovybė kol kas laikosi griežtos pozicijos VTB Vieningos lygos atžvilgiu. Kaip sekasi ieškoti kompromiso su Eurolyga?
– Esame labai arti problemos sprendimo. Įgalioti VTB Vieningos lygos prezidento Sergejaus Ivanovo, surengėme keletą derybų su J. Bertomeu raundų. Eurolyga yra pasiruošusi pripažinti naują turnyrą, jei jis bus paremtas Adrijos lygos modeliu. Tai reiškia, kad nacionalinių čempionatų taip pat laukia pokyčiai – tariantis su nacionalinėmis lygomis ir federacijomis reikės ieškoti kompromisų ir nuolaidų. Kai tik pasieksime fundamentalų susitarimą su Eurolyga, projektas bus pristatytas visiems suinteresuotiems klubams.
– Kokią naudą gautų Lietuvos klubai, nusprendę prisidėti prie šios lygos?
– Visų pirma, sportinę. Su visa pagarba Lietuvos čempionatui, patys žinote, kad vietiniame fronte du klubai-lyderiai gali konkuruoti tik patys su savimi, nes yra toli atsiplėšę nuo kitų komandų. Antra, naujoje lygoje klubams nereikės mokėti jokių mokesčių, o turnyro prizinis fondas tikrai nebus mažesnis už dabartinį. Lietuvos krepšinio grandai, kuriuose rungtyniauja daug nacionalinės komandos kandidatų, turės stabilų tvarkaraštį, o Lietuvos aistruoliai išvys daugiau aukščiausio lygio krepšinio.
– Ar gavote „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ sutikimą prisidėti prie naujo turnyro?
– Mes nesiruošiame kviesti į lygą tik kelias konkrečias komandas. Kaip ir minėjau, kuriame aiškiai apibrėžtus reikalavimus klubams. Tos ekipos, kurios atitiks juos, turės galimybę dalyvauti lygoje. Kol kas neturiu atsakymo į klausimą, ar Vieningą lygą pasirinkę Lietuvos klubai galės toliau rungtis nacionaliniame čempionate – dėl to aiškiau bus balandžio viduryje.
Esu nusiteikęs optimistiškai: mes stengiamės pasiekti, kad „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ nereikėtų atsisakyti nacionalinių pirmenybių reguliaraus sezono. Vis dėlto derėtų suprasti, kad Lietuvos klubinis krepšinis negalės išsaugoti dabartinės struktūros. Į Eurolygą ir Europos taurės turnyrą Lietuvos klubai turėtų būti deleguojami ir per Vieningą lygą.
– Lietuvoje krepšinis jo gerbėjams nuo senų laikų asocijuodavosi su kova už laisvę ir nepriklausomybę. Daugeliui kyla klausimas, ar naujoji lyga netaps SSRS čempionato tęsiniu?
– Tikrai ne. Kaip žinote, jau dabar Vieningoje lygoje rungtyniauja Čekijos ir Lenkijos komandos, prieš metus dalyvavo ir Suomijos ekipa. Visiškai nepageidaujame spręsti kokių nors politinių klausimų. Mūsų tikslas – stipri krepšinio lyga, įdomi dalyviams ir aistruoliams.
– Kokių reakcijų sulaukėte iš kitų šalių, kurias kviečiate prisidėti prie kuriamo čempionato?
– Kol kas dauguma apklaustųjų pageidauja dalyvauti turnyre, panašiame į Adrijos lygą. Tik Lietuvos ir Ukrainos federacijos labai jautriai žvelgia į savo nacionalines pirmenybes. Plačiau šiuos klausimus aptarsime bendrame Vieningos lygos ir Rusijos čempionato atstovų susirinkime, kurį planuojame surengti balandžio pabaigoje.
Pristatysime potencialiems dalyviams keliamų reikalavimų sąrašą, alternatyvius varžybų formatus. Niekas tikrai nebus verčiamas dalyvauti, tuo labiau, kad mes nė neturime priemonių tai daryti. Apsispręsti turės patys klubai, derindami savo poziciją su nacionalinėmis lygomis ir federacijomis.
