Bronzinis finišas – lyg ašaka gerklėje
Naujas lemiamų Eurolygos varžybų formatas nesulaužė geležinės tradicijos – praėjusį savaitgalį Stambule (Turkija) finišavusiame prestižinės žemyno lygos finalo aštuoneto turnyre UGMK ekipa užėmė trečią vietą.
Kas daugeliui pajėgių Europos klubų būtų nuostabus pasiekimas, Jekaterinburgo ekipai tampa prakeiksmu: ant trečio Eurolygos nugalėtojų pakylos laiptelio UGMK krepšininkės finišuoja jau penktus metus iš eilės.
„Man iškelta vienintelė sąlyga – privalome laimėti Eurolygą“, – praėjusį pavasarį pasirašęs vienerių metų kontraktą su Uralo kalnakasybos ir metalurgijos kompanijos (UGMK) dosniai remiamu klubu, teigė Lietuvos moterų rinktinės strategas A. Paulauskas, į trenerių štabą vėliau pakvietęs ir tautietį Rimantą Grigą.
Tačiau lietuviams įvykdyti užduoties nepavyko: kelią į finalą UGMK ekipai, kurioje rungtyniauja ir Lietuvos rinktinės gynėja Sandra Linkevičienė, užtvėrė vėliau čempionėmis tapusios Valensijos „Ros Casares“ (Ispanija) krepšininkės.
Gęstančioms žvaigždėms stinga motyvacijos
Stambule Jekaterinburgo ekipa laimėjo tris iš keturių žaistų mačų, įskaitant ir pergalę 75:68 rungtynėse dėl trečios vietos su vietos „Fenerbahce“ komanda.
A. Paulausko auklėtinėms lemtinga buvo pirmoji akistata finalo aštuoneto tunyro grupės varžybose – rusės 49:62 nusileido „Ros Casares“ klubui, vėliau pogrupyje užėmė antrą poziciją ir į finalą nepateko.
Kalbėdamas su DELFI A. Paulauskas buvo įsitikinęs, kad mačas su ispanėmis būtų pasibaigęs kitaip, jei ne itin apmaudi pagrindinės įžaidėjos Sue Bird trauma. Amerikietė apšilimo metu susilaužė nosį.
„Likus kelioms minutėms iki svarbiausių sezono rungtynių komandos lyderė iškrito iš kovos... Įsivaizduokite laivą, kuris per audrą netenka šturvalo“, – apgailestavo vidurio puolėja Marija Stepanova, kuriai pačiai per Eurolygos finalo aštuoneto kovas įplyšo kryžminiai kelio raiščiai.
A. Paulauskas žino ir dar vieną priežastį, kodėl tituluotų krepšininkių nestokojanti UGMK komanda liko be Eurolygos trofėjaus.
„Visos mūsų klubo žvaigždės – jau praeities, o ne dabarties. Jos susirinko į komandą galvodamos, kad yra žvaigždės, ir nemąstydamos apie tai, jog reikia dvigubai dirbti norint išlaikyti šį statusą“, – pastebėjo treneris, per likusias sezono savaites su UGMK klubu bandysiantis apginti Rusijos čempionių titulą, o gegužės viduryje pradėsiantis ruošti nacionalinę Lietuvos komandą atrankos į 2013 metų Europos pirmenybes kovoms.
– „Ros Casares“ komandai dukart pralaimėjote ir Eurolygos reguliariajame sezone. Ar tai reiškia, kad ispanės – tiesiog stipresnės? – DELFI paklausė A. Paulausko.
– Ne. Su jomis mes taip ir nesužaidėme nė vieno mačo visa sudėtimi. Vieną kartą rungtyniavome be „mažiukių“, kitą – be aukštaūgių. O Eurolygos finalo aštuoneto varžybose kortas sumaišė S. Bird trauma. Per naktį jai buvo pagaminta speciali kaukė, kurią devėdama amerikietė vėliau žaidė geriausiai iš visų finalo aštuoneto varžybose dalyvavusių krepšininkių. Bet mače su „Ros Casares“ jos mums žvėriškai trūko.
– Vis dėlto šiame sezone UGMK klubui Eurolygoje nepavyko šluoti visų varžovių sau iš kelio. Ar žvaigždžių kupinai komandai dar kažko trūko?
– Visos tos žvaigždės – jau praeities, o ne dabarties. Jos susirinko į mūsų komandą galvodamos, kad yra žvaigždės, ir nemąstydamos apie tai, jog reikia dvigubai dirbti norint išlaikyti šį statusą. Kuo vyresnė žaidėja, tuo rimčiau jai reikia ruoštis sezonui. O mūsų pasiruošimas sezonui nebuvo visavertis, be to, komandos sudėtis labai keitėsi ir sezono metu.
– Kaip žiemą į Jekaterinburgą persikėlusi S. Linkevičienė pritapo jūsų ekipoje?
– Atvirai kalbant, puolime ji yra bailiukė – norime, kad Sandra atakuotų žymiai drąsiau. Bet ginantis ji yra pati geriausia mūsų žaidėja, nuolat gelbėjanti komandą.
– Jums pačiam dirbti UGMK klube sunkiau nei, pavyzdžiui, Kursko „Dinamo“ komandoje, kurią treniravote iki tol?
– Psichologiškai – taip, nes kitos vietos, neskaitant pirmos, tokiam klubui neegzistuoja. Treniruoti Kursko ekipą irgi buvo sunku, kadangi ji neturėjo žvaigždžių, bet darbas buvo įdomesnis. Vaizdžiai tariant, mišrūnai yra protingesni už grynaveislius šunis, jie greičiau įsisavina naujoves. UGMK žaidėjos – irgi labai fainos, jos viską supranta, bet paprasčiausiai joms kažkas neišeina. Galbūt joms jau ima trūkti motyvacijos.
– Jūsų kontraktas su Jekaterinburgo klubu baigs galioti po šio sezono. Kaip manote, ar gausite antrą šansą laimėti Eurolygą?
– Tai – atviras klausimas, galima tik spėlioti. Jokių priekaištų iš klubo vadovybės dar negirdėjau, bet manau, kad spaudimas man išaugs.
