Populiaresnis už Dalią Grybauskaitę – Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas praėjusį mėnesį vykusioje DELFI skaitytojų apklausoje aplenkė ne tik šalies prezidentę, bet ir būrį kitų žinomų Lietuvos veikėjų.
Metų žmogumi pripažintas jaunasis krepšininkas pastaruoju metu kolekcionuoja vieną titulą po kito. Geriausias metų Lietuvos krepšininkas, geriausias ne NBA lygoje žaidžiantis krepšininkas, antras tarp geriausių visų sporto šakų atstovų šalyje – J. Valančiūno dosjė pildo vis nauji įrašai.
Ketvirtadienį Metų žmogaus apdovanojimą – dailininko Ryčio Daukanto specialiai šia proga nupieštą krepšininko portretą – J. Valančiūnui įteikė DELFI vyriausia redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, o ekonomikos žurnalo „Valstybė“ vyriausias redaktorius Eduardas Eigirdas žaidėją apdovanojo prabangiu parkeriu.
DELFI konferencijoje taip pat apsilankęs aukštaūgis neslėpė, jog nesijaučia jau dabar užsitarnavęs užgriuvusio pripažinimo.
„Kartais atrodo, kad gal nesu vertas to vardo, kuo mane išrinko. Bet labai malonu, kad taip įvertina, kad žmonės tave pripažįsta, patiki tavimi. Svarbiausia, kad tie titulai nepakenktų darbui. Kartais labai norėčiau, kad niekas apie mane nežinotų, kad galėčiau tiesiog ramiai dirbti. Bet tokia yra žinomumo kaina, todėl stengiuosi, kad tai suteiktų tiek kitiems, tiek man pačiam kuo daugiau malonumo. Dėmesys man nesutrukdys, jei aš pats juo mėgausiuosi tik tada, kai galima, o aikštėje koncentruosiuosi tik į žaidimą“, – sakė J. Valančiūnas.
DELFI skaitytojo paklaustas, su kokiu didžiausiu iššūkiu teko susidurti per savo dar trumpą profesionalo karjerą, vidurio puolėjas prisipažino, jog po šaukimu NBA naujokų biržoje, pasaulio devyniolikmečių čempionato aukso medaliu bei debiutu Lietuvos suaugusiųjų rinktinėje pažymėtos praėjusios vasaros jam dabar tenka pratintis prie psichologinės įtampos.
„Šis sezonas man yra tikrai sunkus, nes sulaukiu nemažai dėmesio, kuris sukelia gana didelį spaudimą. Žinoma, iš vienos pusės tai grūdina, o iš kitos – reiškia nuolatinę įtampą“, – svarstė žaidėjas.
Tiesa, J. Valančiūnas paneigė turėjęs ir rimtesnių fizinių problemų.
„Lietuvos ryto“ strategas Aleksandras Džikičius neseniai skundėsi, jog talentingąjį lietuvį bene mėnesį puola ligos, neleidžiančios jam sportuoti visa jėga. Pats J. Valančiūnas patikino, kad situacija anaiptol nėra tokia dramatiška.
„Man tiesiog buvo sloga, bronchitas, praleidau vieną treniruotę. O iš to išėjo didelis burbulas viešojoje erdvėje. Sveikata nebuvo ideali, bet žaisti galėjau. Dabar visos bėdos yra pranykusios, ir tęsiu treniruočių procesą 100 procentų”, – aiškino krepšininkas, kuris kitą sezoną pravers NBA duris ir rungtyniaus Toronto „Raptors“ klube.
Kanadoje J. Valančiūnas prisidės prie tautiečio Lino Kleizos. Pastarasis žaidėjas jau kelerius metus užsiima labdaringa veikla per savo vardo paramos ir labdaros fondą. Skaitytojui pasiteiravus, ar neturi panašių planų, J. Valančiūnas prisipažino puoselėjęs mintis atidaryti krepšinio mokyklą gimtojoje Utenoje, bet atidėjęs jas ateičiai.
„Jau buvau sugalvojęs steigti krepšinio mokyklą, bet dar ankstoka man užsiimti tokia veikla, nes pats, kaip sportininkas, dar turiu daug ką įrodyti. Jeigu karjera susiklostys sėkmingai, tuomet tikrai įgyvendinsiu šiuos savo planus“, – žadėjo geriausias pasaulio jaunimo pirmenybių krepšininkas.
