Puikiai lietuviams pažįstamas ir ekipos strategas Aco Petrovičius, praėjusį sezoną treniravęs Kauno „Žalgirį“.
Mariupolio komandos vadovai, žaidėjai ir aistruoliai iki šiol negaili gražių žodžių praėjusių metų pabaigoje nuo sunkios ligos mirusiam penkerius metus komandos vyriausio trenerio ir sporto direktoriaus pareigas ėjusiam Rimui Girskiui.
Ukrainos komandai antradienį Vilniaus „Siemens arenos“ parketas nebuvo sėkmingas ir „Azovmaš“ klubas Lietuvos vicečempionams pralaimėjo 55:83.
„Paprasčiausiai pavargome. Gal žaidėjai prarado pasitikėjimą. Turime tam tikrų problemų komandoje, vienas žaidėjas nesėkmingai nukritęs susižalojo nugarą, kitas buvo diskvalifikuotas. Bet neturime teisės verkti, turime keltis ir eiti toliau, jei norime kažko pasiekti“, - neprarado optimizmo V. Mikalauskas.
Vos kelioms dienoms su komanda į Lietuvą grįžęs fizinio rengimo treneris džiaugėsi turėjęs galimybę pasimatyti su šeima.
„Labai geras jausmas grįžti į Vilnių, jau lėktuve tą pajutome. Kitas oras, gimta kalba, savi žmonės. Labai malonu. Gerai kad mums šį sezoną reikės su „Lietuvos rytu“ ketverias rungtynes žaisti. Su treneriu G. Krapiku juokaujame, kad du kartus pabūsime Lietuvoje“, - kalbėjo V. Mikalauskas.
- Kaip klostosi jūsų gyvenimas Ukrainoje?, - sportas.info paklausė V. Mikalausko.
- Viskas labai gerai, viskas patinka. Sudarytos puikios darbo sąlygos, atmosfera trenerių kolektyve nuostabi, didelį darbą padarė komandos sporto direktorius Rolandas Jarutis. Kiekvienas reikalas labai gretai išsprendžiamas.
Buitis, darbo sąlygos, sportinė bazė sutvarkytos idealiai. Labai džiaugiuosi, nes ne kiekviename Europos klube galima surasti tokias sąlygas. Man pačiam niekuo nereikėjo rūpintis, viskas buvo padaryta.
- Jau spėjote paragauti garsiųjų ukrainietiškų lašinių?
- Ne, nes, tiesą sakant, šiek tiek abejoju jų kokybe.
- Gal ir dėl laiko stokos? Juk turite įtemptą tvarkaraštį.
- Daugiausia laiko praleidžiame kelionėse, pačiame Mariupolyje būname mažai, keliaujame po aštuonias, dvylika dienų. Į Vilnių atvykome po dvejų iš eilės rungtynių. Sportininko gyvenimas nėra lengvas, bet tokia realybė, mes nieko negalime pakeisti.
Turime labai sunkų Ukrainos (čempionato) tvarkaraštį. Man asmeniškai atrodo neįtikėtina, kad Europos taurės turnyre rungtyniaujanti komanda turi žaisti tiek daug rungtynių. Kaip rodo praktika apskritai žaidėjams sunku pakelti tokį krūvį.
- Kaip išlaikyti krepšininkų sportinę formą?
- Tai padaryti nepaprastai sunku, stengiamės daryti viską, kas įmanoma, kas mūsų jėgose. Labai sunku psichologiškai atsigauti po rungtynių, kai iššautos visos emocijos, labai sunku žaidėjus motyvuoti ir nuteikti, kai laukia dar dvejos rungtynės ir dar dvejos.
Su treneriais esame paskaičiavę, kad reguliariame sezone turime sužaisti 90 rungtynių. Tai neįtikėtina, kaip NBA, o gal dar daugiau. Mes skaičiavome be atkrintamųjų varžybų, o su jomis bus virš 100 rungtynių. Neįtikėtinai daug, nelabai žinau Europoje daug lygų, kur būtų šitoks kiekis rungtynių.
- Buvote lengvaatlečių treneris, ar nesvarstote galimybės grįžti į šią sporto šaką?
- Kai 2005-ais pasitraukiau, tos temos dar nesvarsčiau. Manau, kad kada nors sugrįšiu.
