-Teko rungtyniauti LKL ir RKL lygose, o dabar žaidi NKL. Ką manai apie šią lygą ir kuo ji skiriasi nuo kitų dviejų?
- Kol kas dar sunku kažką konkrečiai pasakyti, nes esu čia sužaidęs tik trejas rungtynes. Tačiau pirmas įspūdis yra tikrai geras. Yra daug pajėgių komandų, su kuriomis reikės „kapotis“ iki pat paskutinės minutės. Manau tai suteikia daug žavesio, kai niekada nežinai, kas gali laimėti. Matau labai įdomų ir nenuspėjamą sezoną.
- Š. Marčiulionio krepšinio akademijos komanda šį sezoną gerokai pasikeitusi, kaip vertini komandos galimybes?
- Dar prieš sezoną, burdami komanda, turėjome keletą tikslų. Pirmas, ir pagrindinis tikslas liko toks pat – ugdyti jaunus krepšininkus, kurie pasinaudoję mūsų komanda kaip tramplinu, vėliau galėtų išplaukti į platesnius vandenis.
Tuo pačiu, norėjosi įnešti ir šiek tiek patirties, kad tie jauni žaidėjai lengviau adaptuotųsi NKL lygoje. Tad manau mums pavyko suburti labai neblogą kolektyvą, kur bus jaučiamas geras jaunų ir patyrusių žaidėjų balansas.
Konkrečiai prognozuoti galimų vietų ir rezultatų nelabai linkęs. Aišku, norisi tikėti, kad žaisime gerai ir busime bent pirmoje lentelės pusėje.
- Ar yra iškelti tam tikri tikslai? O gal jūsų tikslas - patekti į LKL?
- Pagrindinis tikslas – kiekvienose rungtynėse atiduoti visas jėgas. Pasibaigus rungtynėms, nesvarbu laimėsime ar ne, norisi žinoti, kad padarėme viską, ką galėjom. Labai smagu stebėti jaunus žaidėjus, kurie tai supranta. Sugebėjome laimėti vienerias rungtynes, kai atsilikome net 26-ių taškų skirtumu. Tokie dalykai parodo komandos charakterį, kuris manau yra tikrai tvirtas.
O dėl LKL mes tikrai nemąstome, bent jau kol kas. Mūsų tikslas kuo geriau pasirodyti NKL lygoje, o paskui jau žiūrėsime. Eisime žingsnis po žingsnio.
- Kaip manai, kokios savybės reikalingos geram krepšininkui?
- Sunku pasakyti. Yra daug krepšininkų, kurie skiriasi kaip diena ir naktis, bet ir vieni, ir kiti sėkmingai rungtyniauja. Tad vieno ir konkretaus recepto būti, ko gero, negali. Tačiau užsispyrimas, maksimalizmas ir pasitikėjimas savimi – manau yra tos savybės, kurios tikrai padeda kiekvienam krepšininkui.
- Ar turi planų tapti treneriu?
- Kol kas apie tai negalvoju. Turiu mėgstamą darbą, dar pajudu aikštelėje, tad šiuo metu esu patenkintas tuo, ką darau. Kaip bus ateityje, sunku pasakyti. Faktas, kad nenorėčiau visai nutolti nuo krepšinio. Nemanau, kad ir sugebėčiau.
- Kaip pailsi nuo krepšinio? Ką veiki laisvalaikiu?
Nuo krepšinio pailsiu darbe, nebūna kada apie krepšinį galvoti . O jei rimtai, tai krūviai nėra tokie dideli, kad pervargčiau fiziškai ar emociškai. Su nekantrumu laukiu savaitgalių, kada žaidžiame.
Savo laisvalaikį leidžiu įvairiai. Kartais susitinku su draugais, kartu pažiūrim kokias rungtynes, gan dažnai nueinu į kino teatrą. Vasara, aišku, veikla kiek įvairesnė. Tuomet stengiuosi kuo dažniau ištrūkti prie ežerų ar šiaip kokį pikniką susiorganizuoti. Visada smagu su gera kompanija išsikepti šašlyką ir pailsėti prie vandens.
- Ar pasiilgsti JAV?
Žinoma. Ten praleidau keturis metus, liko daug pažįstamų ir draugų. Planuoju kitą vasarą važiuoti aplankstyti visus ir pasidaryti nedidelę ekskursiją po šalį.
Fanų klausimai:
- Kažkodėl karjera nesusiklostė. Kodėl taip atsitiko? Traumos? Pasikeitė prioritetai? Kodėl vienas talentingiausių to meto krepšininkų taip niekada ir neužsivilko vyrų rinktinės marškinėlių?
- Sportinė karjera yra jau toks dalykas, kurio per daug nesuplanuosi. Taip, norai ir tikslai buvo aukšti, tačiau įvyko, kaip įvyko. Traumos padarė savo. Jau per patį pirmą profesionalų sezoną, turėjau dvi operacijas, kurios labai stipriai paveikė tolimesnius mano planus. Tačiau niekada nemėgstu žvalgytis atgal. Visada realiai vertinu situaciją, žiūriu, ką turiu šiuo momentu ir ką daugiausiai iš to galima išspausti. Tam ir praleidau ketverius metus Amerikos universitete, kad traumos atveju visada turėčiau atsarginį variantą. Tuo atsarginiu variantu dabar ir naudojuosi.
- Geriausi krepšinio fanai sutikti per tavo karjerą?
- Fanų esu matęs išties nemažai. Buvo visokių: visiškai pametusių galvas dėl savo komandos, o buvo ir tokių, kurie ateidavo tiesiog praleisti laiko, nes nenorėjo sėdėti namie. Įsiminė atmosfera, kuri būdavo kai dar žaisdavau JAV universitete. Ten rungtynes visada žiūrėdavo nuo 9 iki 13 tūkst. žiūrovų. Kai nuvažiavau, tikrai nesitikėjau, kad žmonės gali būti taip susidomėję studentų krepšiniu. Adrenalino kiekis kraujyje būdavo tiesiogiai proporcingas sirgalių skaičiui tribūnose.
Žinoma, pernai (Molėtų) „Ežerūno“ fanai irgi padarė įspūdį. Manau kiekvienam krepšininkui žaidusiam komandoje, buvo be galo malonu jausti tokį palaikymą.
- Įsimintiniausios rungtynės per tavo karjerą?
- Ilgai galvoti nereikia. Tai buvo mano pirmas sezonas po studijų JAV. Žaidžiau Klaipėdos „Neptūno“ komandoje ir išvykoje susirėmėme su Kauno „Žalgiriu“. Sugebėjome juos įveikti pačioje Sporto halėje. Jausmas buvo tikrai geras. Visa komanda buvo ekstazėje.
-Tavo linkėjimas NKL fanams, klubams bei kolegoms
- Manau visi norėtumėme, kad šis sezonas būtų kupinas intrigos ir įdomių rungtynių, kuo daugiau pratęsimų ir adrenalino. Labai panašu, kad viskas ta linkme ir juda. Yra daug panašaus pajėgumo komandų, kurios nori lipti kuo aukščiau ir kovoti dėl čempionų titulo. Tad ir palinkėsiu visiems intriguojančio ir neprognozuojamo sezono.
