Tėvynė viliojo labiau nei užsienis
„Nieko baisaus neatsitiko – tiesiog išpjovė šeštą pirštą, – paklaustas apie ant rankos atsiradusį įtvarą, kvatojosi R. Javtokas. – Iš tikrųjų, net negalėčiau pasakyti, kaip mediciniškai tą problemėlę pavadinti: žinau tik tiek, kad Simui Jasaičiui buvo atlikta tokia pati operacija.“
Krepšininko, kuriam buvo išoperuotas ant delno iškilęs nedidelis gumbelis, ranka turėtų sugyti per dvi savaites. Po to žaidėjas ketina nelaukdamas rinktinės treniruočių stovyklos starto pradėti individualiai ruoštis Europos krepšinio pirmenybėms.
Nacionalinės komandos kapitonui tokia vasaros rutina – jau įprasta. Tačiau po žemyno čempionato R. Javtoko laukia svarbios permainos: Valensijos „Power Electronics“ klube metus praleidęs lietuvis pirmą kartą gyvenime užsivilks „Žalgirio“ marškinėlius. Kauno komanda su 2000-2006 metais „Lietuvos rytui“ atstovavusiu krepšininku sudarė du sezonus galiosiančią sutartį, kurią bus galima pratęsti dar metams.
„Ir aš laimingas, ir šeima patenkinta, kad grįžtame į Lietuvą. Visada norėjau žaisti tėvynėje – jeigu tik čia būtų tokios galimybės kaip Ispanijoje, nemanau, kad daug kas apskritai važiuotų į užsienį“, – kalbėjo R. Javtokas.
Išpirką turės susimokėti pats?
Patyrusį aukštaūgį likti Ispanijoje įkalbinėjo „Power Electronics“ klubas, R. Javtoku domėjosi ir kitos pajėgios užsienio komandos. Kodėl krepšininkas pasirinko „Žalgirio“ pasiūlymą?
„Sezonas Valensijoje buvo neblogas, buvo smagu ten žaisti. Bet Lietuvos nekeisčiau į Ispaniją ar kokią nors kitą šalį.
Iš Lietuvos klubų „Žalgiris“ vienintelis manimi domėjosi. Tikiuosi, kad Kaune gausiu daug žaidimo laiko, būsiu svarbus komandai. Be to, reikia įvertinti ir tai, kokie bus komandos draugai, treneris. Turime šansų ką nors laimėti, tereikia sukurti komandos atmosferą ir pojechali (važiuojame – DELFI) “, – aiškino R. Javtokas, kuriam kompaniją laikinojoje sostinėje palaikys dar penki Lietuvos rinktinės kandidatai.
Beje, R. Javtoko kontraktas su „Power Electronics“ ekipa turėjo galioti dar sezoną, todėl Valensijos klubas iš „Žalgirio“ savininko Vladimiro Romanovo už lietuvio paslaugas pareikalavo neįvardijamo dydžio išpirkos.
„Jau ko ko, bet pinigų jis (V. Romanovas – DELFI) turi kaip šieno“, – šypsojosi R. Javtokas.
Vis dėlto „Žalgirio“ klubo generalinis direktorius Paulius Motiejūnas DELFI užsiminė, kad išpirkos suma greičiausiai bus išskaičiuota iš paties žaidėjo atlyginimo.
Senus principus užglaistė prabėgę metai
– Kodėl jus taip traukė grįžti į Lietuvą – juk Ispanijoje šilčiau? – paklausėme R. Javtoko
– Ne vien oras viską lemia. Svetur žaidžiau jau penkerius metus. Nepasakyčiau, kad dėl to kildavo problemų – nauja patirtis buvo vertinga. Bet paprasčiausiai Lietuva yra mano namai: čia yra ir šeima, ir draugai, ir tėvai, ir sirgaliai, ir sava aplinka. Nors nesakau, kad daugiau jau niekur nebeišvažiuosiu – norėčiau likti Lietuvoje visam laikui, bet ne viskas nuo manęs priklauso.
– Prieš šešerius ar septynerius metus įsivaizdavote, kad atstovausite didžiausiems „Lietuvos ryto“ konkurentams?
– Gal ir neįsivaizdavau. Kai žaidžiau „Lietuvos ryte“, buvau užsidegęs šia komanda ir tikrai negalvodavau pereiti į „Žalgirį“ – mūsų mirtiną priešą. Bet prabėgo nemažai laiko, tapau profesionalu. Man svarbiausia yra visa Lietuva, o ne atskiri miestai. Juk aš pats esu šiaulietis – išeitų, kad ten ir turėčiau žaisti (juokiasi – DELFI).
– Svarstant „Žalgirio“ pasiūlymą jums buvo svarbu, kas treniruos komandą?
– Žinoma. Kalbėjausi su keliais žalgiriečiais, kurie apie trenerį (Elias Zouros – DELFI) buvo tikrai geros nuomonės dar tuomet, kada jis tik atvyko į Kauną. Be abejo, negali įvertinti, kol pats nepasitreniruoji, bet apie jį girdėjau vien tik gerus dalykus. Kai sulauki tokių metų, norisi ką nors laimėti, todėl atsižvelgi ne tik į pinigus, bet ir į komandos komplektaciją, trenerius.
– Ar teko ką nors girdėti apie garsųjį lapelį, kurį, kaip kalbama, „Žalgirio“ treneriams surašo klubo savininkas V. Romanovas?
– Teko, žinoma. Visa Europa apie tai yra girdėjusi. Pamatysime, ar taip yra iš tikrųjų (šypsosi – DELFI).
– Kaip manote, ar smarkiai pasikeitė krepšinio lygis Lietuvoje per penkerius metus, kuriuos praleidote užsienyje?
– Manau, kad jis tikrai išaugo. Komandos, kurios, pasakysiu grubiai, yra iš kaimų, dabar kovoja net su „Žalgiriu“ ir „Lietuvos rytu“. Susidariau nuomonę, kad ir ekipų padaugėjo, ir jų pajėgumas pakilo.
– Jei Jonas Valančiūnas kitą sezoną nepaliks „Lietuvos ryto“, laukia įdomi mikrodvikova tarp vilniečių ir „Žalgirio“ vidurio puolėjų. Ką pats apie tai manote?
– Nieko nemanau. Daug girdėjau apie Joną, nors žaidžiančio jo tiek daug ir nemačiau. Žinau, kad jis yra labai perspektyvus krepšininkas – bus įdomu susitikti su juo rinktinės stovykloje.
– Tai, jog „Power Electronics“ klubas kitą sezoną nežais Eurolygoje, buvo viena priežasčių, dėl kurių nusprendėte atsisveikinti su Valensija?
– Taip. Be to, komandą paliks keletas svarbių žaidėjų – tai taip pat nulėmė mano sprendimą.
– Kodėl jūsų komandai taip nesėkmingai susiklostė Ispanijos čempionato atkrintamosios varžybos?
– Problemų buvo daug, net nežinau... Teisėjai nepadėjo (juokiasi – DELFI). Jei rimtai, Ispanijoje yra daug stiprių komandų. Nepasakyčiau, kad yra didelė gėda pralaimėti net ir paskutinei ekipai, nes su visomis reikia kovoti iš paskutiniųjų. Kaip matėte, pusfinalyje Bilbao „Bizkaia Basket“ nugalėjo Madrido „Real“, todėl nemanau, kad nusileidome silpniems varžovams.
Šiek tiek nepasisekė, nesužaidėme taip, kaip norėjome, o dar teisėjas padarė esminę klaidą rungtynių gale. Reziumė tokia, kad pralaimėjome seriją 0:2. Be to, prisidėjo dar ir nuovargis, kadangi Svetislavas Pesičius – reiklus treneris.
– Apie S. Pesičių krepšinio užkulisiuose sklando nemažai legendų. Ar darbas su juo žaidėjams kainuoja daug nervų?
– Tai priklauso nuo paties krepšininko. Jei esi labai jautrus, galbūt ir gali neatlaikyti. Bet aš su šiuo treneriu dirbau dvejus metus, ir mano nuomonė apie jį yra labai gera. S. Pesičius yra griežtas, bet geras treneris. Jei mes tiek rungtynių su juo laimėjome, jis negali būti blogas.
Žinoma, S. Pesičiaus treniruotės nėra lengvos, įtampa būna didelė, bet Valensijoje buvo susirinkusi kompanija, kuri išlaikė S. Pesičiaus egzaminą. Tik pabaigoje pritrūkome sėkmės, jėgų ar dar kažko ir pasišiukšlinome.
– Išmokote laisvai kalbėti ispaniškai?
– Restorane alaus galiu užsisakyti (juokiasi – DELFI). Bet šiaip ispanų kalbos gerai nepramokau, nes komandoje visi kalbėdavo angliškai. O štai dukra kalba ispaniškai, ir to užteko.
– Kaip planuojate ilsėtis iki liepos 18 d., kuomet prasidės rinktinės pasirengimo stovykla?
– Galiu būti ramus, kad svorio nepriaugsiu – nieko neveikiant man jis tik krenta. Dar savaitę, kol gydytojai išims iš rankos siūlus, pailsėsiu, nes dabar nieko negaliu daryti. O tada pradėsiu sportuoti – nemėgstu į rinktinę atvažiuoti tiesiai iš paplūdimio. Taip tik pačiam sunkiau būna, nuo to ir traumos prasideda, todėl palaikysiu formą.
