„Įspūdžiai labai geri, ypač arenos viduje. Man atrodo, tai bus viena geriausių arenų šiame regione. Ji galėtų konkuruoti ir su JAV arenomis. Stilistiškai ji kitokia, bet tai yra įdomu. Man patinka architekto Eugenijaus Miliūno eksperimentai, kuriuos jis įgyvendino arenos išorėje“, – po apsilankymo arenoje pasakojo paskutinį kartą joje prieš pusantrų metų buvęs A. Bublys.
Architektas pastebėjo, kad šiuolaikinės arenos nėra skirtos vien tik sporto renginiams. Svarbu, kad arenoje būtų galima organizuoti koncertus, cirko pasirodymus, rengti parodas. Tam įrengiamos atitraukiamos tribūnos, kurios padidina arenos aikštės erdvę. Šiuo metu koncertai vis dažniau rengiami apvaliose scenose aikštės centre. Modernios arenos turi būti pritaikytos skirtingo pobūdžio renginiams.
„Arenose labai svarbu – matomumas, kad iš visų vietų būtų gerai matyti. Šiuo aspektu Kauno arena atrodo labai gerai. Vietos smulkiems prekybos taškams, kavinėms, patogios kėdės, tualetai, privačių ložių kiekis – visi šie modernioms arenoms svarbūs dalykai „Žalgirio“ arenoje apgalvoti ir įgyvendinti puikiai. Tai yra labai gera arena. Man atrodo ir Kaunas, ir visa Lietuva galės ja didžiuotis. Tai bus ir patogi, ir efektinga arena“, – komplimentų negailėjo A. Bublys.
Baigiamoje statyti „Žalgirio“ arenoje jau sudėtos kėdės, įrengtos VIP tribūnos, sutvarkyta treniruočių salė, kelios rūbinės, baigiami įrengti sanitariniai mazgai, tvarkoma aplinka, vyksta inžinerinių sistemų testavimai.
„Žalgirio“ arenos statybos finansuojamos iš Kauno miesto bei Lietuvos valstybės biudžetų, Europos Sąjungos ir šalies gyventojų lėšomis.
Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, jog iš Europos regioninės plėtros fondo arenos statybai bus skirta 50 mln. Lt. Kauno sporto arenos bendra vertė – 172,1 mln. Lt.
