Garsenybėms nenuolaidžiaus

A. Paulauskas gali jaustis kaip dirigentas, kuriam ką tik patikėtas gabiausių planetos atlikėjų simfoninis orkestras. UGMK klubo vadovybės kvietimas kitą sezoną pradėti darbą su Jekaterinburgo komanda lygiai 30 metų krepšinio treneriu dirbančiam specialistui buvo lyg nelaukta dovana jubiliejaus proga.

„Jaučiuosi kaip ir visada. Tik tiek, kad manęs laukia geresnės sąlygos ir gerokai didesnė atsakomybė“, – kukliai šyptelėjo naujas Rusijos čempionių strategas, vadovaujantis ir Lietuvos nacionalinei rinktinei.

Marija Stepanova, Sandrine Gruda, Celine Dyumerc, Cappie Pondexter – šios ir kitos įžymybės šiemet gynė metalurgijos pramonės giganto – kompanijos UGMK – išlaikomo klubo garbę. Nors kai kurios jų po vasaros žais jau kitose ekipose, per A. Paulausko rankas keliaujančiuose potencialių kandidačių sąrašuose – ne ką mažiau įspūdingos pavardės.

„Buvo ir Diana Taurasi, ir Anetė Jekabsonė-Žogota. Šis klubas į mažiau žinomas žaidėjas nė nesidairo: kviečiamos tik jau sužibusios žvaigždes.

Ar nebus sunku jas visas suvaldyti? Kaip sakydavo Aleksandras Gomelskis, su žvaigždėmis reikia mokėti dirbti. Prie visų galima prieiti ir, blogiausiu atveju, rasti kompromisą. Nuolaidžiauti nesiruošiu, kita vertus, pirmiausia reikia žiūrėti į jas geranoriškai“, – teigė A. Paulauskas, iki šiol treniravęs ketvirtą vietą Rusijos pirmenybėse užėmusias Kursko „Dinamo“ krepšininkes.

Vienintelis tikslas – Eurolygos trofėjus

Milžiniškas sumas vasaros krepšinio turguje išleidžiančio Jekaterinburgo klubo vadovų ambicijos – ne ką kuklesnės.
A. Paulausko pirmtakas ir geras pažįstamas Gundaras Vėtra UGMK komandą treniravo tris sezonus. Per juos Latvijos krepšinio legenda iškovojo net šešis titulus, po tris kartus triumfavęs Rusijos pirmenybėse ir taurės varžybose.

Trejus metus iš eilės G. Vėtra vedė savo ekipą ir į Eurolygos finalo ketverto turnyrą, tačiau Jekaterinburgo klubui pusfinalio barjeras buvo lyg užkeiktas.

„G. Vėtrai niekas priekaištų tikrai neturėjo, bet jam nepavyko laimėti Eurolygos. Dėl šios priežasties jis ir turėjo pasitraukti. Tas pats galioja ir man – privalome laimėti Eurolygą“, – aiškino A. Paulauskas.

Atsisveikinti draugiškai nepavyko

Naujoje darbovietėje A. Paulauskas bus vienintelis lietuvis – specialistui teko išsiskirti su ilgamečiu bendražygiu Alfredu Vainausku, kuriam dabar atsivėrė galimybė užimti Kursko ekipos vyriausio trenerio pareigas.

Lietuvos krepšininkių į UGMK klubą A. Paulauskas taip pat nekvies – treneris neslepia, kad tokios komandos lygį kol kas atitinka vienintelė Sandra Linkevičienė, kuri buvo A. Paulausko auklėtinė „Dinamo“ ekipoje.

„Gaila, bet jos pozicijos žaidėjų jau turime pakankamai“, – pažymėjo naujasis UGMK vairininkas.

Palikti per keletą metų Kurske susiformavusį lietuvišką kolektyvą A. Paulauskui buvo sunku, be to, trenerio nenorėjo išleisti ir klubo vadovai. Patyręs specialistas prisipažino, jog išsiskirti be pykčių su „Dinamo“ nepavyko.

„Iki manęs Kurske treneriai buvo keičiami kas pusę metų, o man pavyko išdirbti tris su puse sezono. Todėl klubas supyko, kai sužinojo, kad aš išvažiuoju. Derantis dėl naujos sutarties su „Dinamo“ iškėliau savo sąlygas, o klubo vadovai paprašė laiko pagalvoti. Bet sutartą dieną jie nieko man nepranešė, praėjo dar dvi savaitės, ir aš gavau pasiūlymą iš Jekaterinburgo. Kai „Dinamo“ atstovai sužinojo apie tai, puolė įkalbinėti mane likti, bet aš jau buvau davęs žodį UGMK“, – pasakojo A. Paulauskas.

Palikęs pietvakarių Rusijoje įsikūrusį Kurską lietuvis rado ir dar vieną priežastį nesigailėti savo sprendimo. Nors A. Paulausko laukia įkurtuvės pramoniniame Jekaterinburge, kurį nuo Maskvos skiria Uralo kalnai ir daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų, specialisto iš Lietuvos kelionės nuo šiol nebebus tokios varginančios.

„Džiaugiuosi jau vien dėl to, kad man nebereikės devynias valandas traukiniu bildėti iš Kursko į Maskvą – UGMK komanda skraido nuosavu lėktuvu. Be to, man ir šiaip bus greičiau iš Jekaterinburgo patekti į bet kurią Europos šalį nei iš Kursko“, – šypsojosi A. Paulauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją